Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovei Z. E. B., jos atstovui advokatui Zenonui Jonui Januškai, trečiajam asmeniui B. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. E. B. ieškinį atsakovei R. B.-V., tretysis asmuo B. N., dėl dalių nustatymo sutuoktinių bendrame turte ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2012 01 25 iškelta civilinė byla pagal ieškovės Z. E. B. ieškinį (b.l. 2-5) atsakovei Ritai B. V., tretysis asmuo B. N., dėl dalių nustatymo bendrame turte. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad sudarant 1992 01 31 buto privatizavimo sutartį ieškovė Z. E. B. įgijo nuosavybės teises į 46,47kv.m, o jos sutuoktinis S. B. – į 3,19 kv.m buto, esančio (duomenys neskelbtini)

Išsiuntus teismo pranešimą ir procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu, jie buvo įteikti atsakovės šeimos nariui (Lietuvos Respublikos CPK 123str. 3d.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė teismo pratęsti termino atsiliepimui pateikti. Tačiau vėliau atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta tapo nežinomos. Atsakovė VSDFV (SODROS) duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, nekilnojamojo turto neturi, ji nėra deklaravusi savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitą šalį. Užsienio valstybėje jos gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 73, 74, 78, 83, 84, 87). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui apie ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo ir vietos pasikeitimą (Lietuvos Respublikos CPK 121str.).

Byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis.

Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nepranešė teismui, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 231str. 5d., 246str. 2d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo prašymą. Paaiškino, kad bute, esantį (duomenys neskelbtini) 1979 m. buvo jai paskirtas tuo metu galiojusia tvarka, 1987 metais susituokė su S. B.. 1992 metais butą privatizavo. Perkant butą didžiąją dalimi buvo panaudotos jos asmeninės valstybės paskirtos išmokos, nedidelė dalis S. B. išmokų, bei grynieji pinigai, kurie buvo bendri su S. B.. Dabar tame bute gyvena jos dukra iš pirmos santuokos B. N..

Tretysis asmuo ieškinį palaiko. Paaiškino, kad privatizuojant butą, ji taip pat gyveno tame bute, tačiau pretenzijų ieškovei dėl buto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta: S. B. ir Z. E. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), 1992 01 31 buvo sudaryta sutartis, patvirtinta Jurbarko notarinės kontoros notaro, registro Nr. 1-444, pagal kurią Z.E. B. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis (naudingas) plotas 49,66kv.m su 8,10 kv.m ploto rūsiu, už bendrą 16 136,00rb. sumą, iš kurių 1968,00 įmokėjo grynais, o 14 168,00 valstybės vienkartinėmis išmokomis (b.l. 12), grynuosius pinigus 1992 01 27 įmokėjo Z.E. B., valstybės vienkartine išmokas atitinkamai S. B. -52,00, Z. E. B. – 14 116,00 (b.l. 13), B. N. ir S. B. 1991 11 18 pasirašė sutikimą, kad Z. E. B. pirktų butą (b.l. 19-20), perkant butą šis buvo įkainuotas 16 136,00rb. (b.l. 27-28), butas registruotas ieškovės Z.E. B. vardu (b.l. 29-30), S. B. mirė 2011 04 29 (b.l. 40), po jo mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė Z.E. B. (b.l. 41), 2011 08 18 nutartimi teismas atnaujino atsakovei R. B. – V. terminą priimti palikimą po tėvo S. B. mirties (b.l.54).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88str. 1d. 1p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas toks turtas, kuris įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Tačiau ši aplinkybė nėra nenuginčijama. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (Lietuvos Respublikos CK 100str. 1p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117str. 1d.). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos CK 3.123str nurodytas aplinkybe teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Respublikos CK 3.117str. 2d.). Be to esant rašytiniams įrodymams teismas gali pripažinti, kad turtas yra vieno ir sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.89str. 2d.).

1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo sąlygas ir tvarką. Butų privatizavimas buvo sudėtinė privatizavimo proceso dalis. Privatizavimo apskritai ir butų privatizavimo konkrečiai tikslas – transformuoti nuosavybės teisę iš viešo asmens – valstybės – privatiems asmenims. Privatizuojant butus pagal Butų privatizavimo įstatymą susiklostydavo dviejų rūšių santykiai. Pirma, santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių, kurie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Antra, susiklostydavo santykiai tarp asmens (asmenų), privatizuojančių butą, iš vienos pusės, ir savivaldybių ar kitų subjektų, numatytų Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje, iš kitos pusės. Tai reiškia, kad privatizavimo procese būdavo sudaromi du sandoriai. Pirma, būdavo sudaromas sandoris tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kas taps privatizuoto buto savininku. Antra, asmuo ar asmenys, nurodyti šiame susitarime, sudarydavo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį susitarimo tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių sudarymas buvo būtina buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlyga. Taigi buto pirkimo - pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebūdavo pasiekiamas. Susitarimą, numatytą Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje, pripažinus apskritai negaliojančiu, išnyktų buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtinoji sąlyga. Tokiu atveju tektų pripažinti negaliojančiu ir privatizavimo sandorį – buto pirkimo –pardavimo sutartį. Ieškovė neprašo buto pirkimo sutarties pripažinti negaliojančia, kas reikštų reprivatizavimą, t.y. privačios nuosavybės transformavimą į viešąją nuosavybę, o tik siekia, kad jos S. B. bendrame turte būtų nustatytos dalys, atsižvelgiant į panaudotų lėšų dydį, taip pat į kitas aplinkybes (butas buvo skirtas Z.E. B. iki santuokos su S. B. sudarymo, S. B. už savo valstybės jam skirtas vienkartines išmokas įgijo įmonės akcijų), prašo taikyti tas teisės normas, kurios galiojo buto pirkimo sutarties sudarymo metu.

Be to pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. (Žin., 1992, Nr. 28-810) (toliau – Notariato įstatymas) notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, išskyrus asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamą turtą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Laikytina, kad ieškovė po savo sutuoktinio mirties prašo nustatyti, kad jos dalis bendrame turte yra didesnė, ir tą aplinkybę grindžia rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais buto įsigijimo aplinkybes bei panaudotų lėšų kilmę.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad perkant butą pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, 1992 01 31 Z.E. B. ir S. B. buvo sutuoktiniai, abu sutarė, kad butas bus įgyjamas Z.E. B. vardu, buto pirkimui buvo panaudotos valstybės skirtos vienkartinės išmokos ir grynieji pinigai. Ieškovė pripažįsta (Lietuvos Respublikos CPK 187str., 182str. 5p.), kad grynieji pinigai 1 968,00rb. priklausė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, kiekvienam po 984,00rb., be to iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad buto įsigijimui buvo panaudota 52,00rb. S. B. valstybės vienkartinių išmokų ir 14 116,00rb. Z. E. S. B. vienkartinių išmokų.

Pripažįstant tą aplinkybę, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos asmeniui, darytina išvada, jog iš bendros 16 136,00rb. buto vertės jo įgijimo metu, buto įsigijimui buvo panaudota 15 100,00rb. Z. E. B. lėšų (tame tarpe 984 grynais pinigais, 14 116,00 vienkartinėmis išmokomis) arba 0,94 dalys visos buto kainos. S. B. indėlis įgyjant butą sudarė 984,00 grynaisiais pinigais ir 52,00 vienkartinėmis išmokomis arba 1 036,00, arba 0,06 dalys visos buto kainos.

Visų šių nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą (Lietuvos Respublikos CPK 176str., kad 1991 01 31 sutarties pagrindu įgytas butas priklauso ieškovei ir atsakovės mirusiam tėvu S. B. nuosavybės teise atitinkamai ieškovei – 0,94 dalys buto, S. B. – 0,06 dalys buto (Lietuvos Respublikos CK 4.73str.).

Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu 8,10kv.m, unikalus numeris 9497-9000-4018:0035, kurio bendras naudingas plotas 49,66kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Zitai E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), Z. E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 0,94 dalys nurodyto buto, S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini),- 0,06 dalys nurodyto buto.

Sprendimui įsiteisėjus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro juridinį faktą apie iškeltą civilinę bylą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 01 25 pranešimą Nr. 2-174-714/2012, sprendimo nuorašą išsiunčiant VĮ Registrų centras Tauragės filialui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Jurbarko rajono apylinkės teismą.