Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-29 · Byla Nr. ATP-680-582/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-29
Bylos Nr.
ATP-680-582/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-01837-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-680-582/2012Proceso Nr. 4-05-3-01837-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1; 45.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucijos) 2012-03-07 nutarimu A. A. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d. ir 134 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2012-02-17 16.15 val. Ateities pl., Kaune chuliganiškai vairavo automobilį, keldamas grėsmę eismo saugumui, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, darydamas tyčinį šoninį slydimą automobiliu iš šalutinio kelio į pagrindinį, taip priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones staigiai stabdyti, taip pat vairavo neprisisegęs saugos diržo, nors automobilyje diržai įrengti, nerodė dešiniojo posūkio signalo, automobilis buvo neapdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 22, 202 ir 238 punktų reikalavimus.

A. A. apskundė Institucijos 2012-03-07 nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymo, nurodydamas, kad chuliganiškai nevairavo, darant posūkį iš šalutinio kelio į pagrindinį, jo automobilį sumėtė ir jis ėmė slysti, kadangi kelio danga buvo slidi ir toje vietoje buvo daug duobių, kurias jis stengėsi apvažiuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-29 nutartimi pakeitė Institucijos 2012-03-07 nutarimą, nutraukė bylą pagal ATPK 124² str. 2 d. ir A. A. nustatė galutinę subendrintą bausmę – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-03-07 nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad policijos pareigūnai minėtą pažeidimą galėjo tiksliai užfiksuoti, nes jį matė akivaizdžiai, būdami prie pat jo padarymo vietos. Policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose aiškiai nurodė, kaip įvyko pažeidimas, kokiais neteisėtais tyčiniais veiksmais pažeidėjas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, vairuodamas transporto priemonę. Jie nurodė, kad pažeidėjas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, ne tik kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bet demonstravo nepagarbą bei išskirtinumą, be to, padarė ir kitus KET pažeidimus, kurie įrodo, kad jis tyčia nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Kauno miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje apklausė liudytojais policijos pareigūnus, kurie vienareikšmiai parodė, kad A. A., vairuodamas transporto priemonę ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio juo važiuojančioms transporto priemonėms, priversdamas jas staigiai stabdyti. Vienas automobilis, važiuojantis pagrindiniu keliu, buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, išvažiuodamas į priešpriešinį eismą. Nurodė, kad pagal A. A. vairuojamos transporto priemonės važiavimą, sprendžia, kad jis neatsižvelgė į saugų greitį, kelio dangą ir meteorologines sąlygas, tyčia paleido automobilį šoniniu slydimu, ketindamas jį išbandyti. Saugaus greičio nepasirinkimas įvertinant kelio sąlygas, kurias privalo įvertinti transporto priemonę vairuojantis asmuo, yra vienas iš aktyvių tyčinių veiksmų, kuriais pasireiškia chuliganiškas vairavimas. Be to, buvo sukeltos tam tikros pasekmės kitiems eismo dalyviams. Apelianto nuomone, A. A. padarė priešingą teisei veiką tyčia ir turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad neginčytinai įrodyta, jog A. A. neatsižvelgė į kelio dangą ir vairavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, tačiau nenustatyta, jog tyčia vairavo chuliganiškai, turėdamas tikslą sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. A. pažeidė ATPK 124² str. 2 d. Apeliaciniu skundu taip pat nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. A. padarė šį teisės pažeidimą, todėl konstatuojama, kad byla dalyje dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta pagrįstai.

Institucijos apeliaciniame skunde nurodytos versijos, kad A. A. automobilį tyčia vairavo chuliganiškai, turėdamas tikslą sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, nepatvirtina ne tik pažeidėjo ir kartu su juo automobiliu važiavusio liudytojo G. J. parodymai, bet ir pažeidimą fiksavusių pareigūnų parodymai, kad A. A. vairuojamas automobilis galėjo imti slysti, nes nebuvo atsižvelgta į kelio dangą ir vairavimo sąlygas, nepasirinktas saugus greitis. Tačiau chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais tyčiniais veiksmais. Todėl apylinkės teismas kategoriškai vadovautis vien policijos pareigūnų parodymais pagrindo neturėjo. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl teisės pažeidimo sudėties nebuvimo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nenustatęs ATPK 124² str. 2 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. A. atžvilgiu dėl šio pažeidimo padarymo. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas