Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pareiškė, kad galėtų vaiko išlaikymui skirti iki 100 EUR kas mėnesį, tačiau sutiko mokėti kas mėnesį 90,00 EUR dydžio išlaikymą, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė D. M., kurios gimimo liudijime nėra įrašytų duomenų apie tėvą, motina – ieškovė O. M. (b. l. 2); 2016-09-15 DNR ekspertizės akte daroma išvada, jog atsakovas R. B. yra vaiko D. M. tėvas su 99,99999999999 procento tikimybe (24-27 b. l.); vaikas gyvena su ieškove (b. l. 3), ieškovės mėnesio pajamas sudaro gaunama motinystės pašalpa, kurios dydis yra apie 200 eurų (b. l. 4), bylos nagrinėjimo metu ieškovė niekur nedirbo, gyveno su savo tėvais jiems priklausančiame gyvenamajame name, neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto; ieškovė, vaikui sulaukus 2 metų amžiaus, grįš į iki gimdymo turėtą darbo vietą, kur jos darbo užmokestis bus apie 400 EUR per mėnesį; atsakovas šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje (b. l. 49, 52); jo pajamos per mėnesį – gaunama 160,00 EUR nedarbo draudimo išmoka; nekilnojamojo turto bei transporto priemonių atsakovas neturi (b. l. 50, 51); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad iš vaiko D. M. biologinio tėvo būtų priteistas išlaikymas po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei neprieštarauja dėl reikalavimo nustatyti D. M. gyvenamąją vietą su ieškove (b. l. 10–11); iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad vaiko D. M. poreikiai per mėnesį siekia apie 300,00 EUR.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, šį reikalavimą patvirtina ir ekspertizės aktas, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti vaiko D. M. gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas su tuo sutinka. Todėl, įsitikinus, jog tai visiškai atitinka vaiko interesus, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 300,00 EUR. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytina protinga ir įrodyta. Nustatydamas iš atsakovo vaikui D. M. priteistiną išlaikymo sumą teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo; 2) nežiūrint to, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jis yra registruotas darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo išmoką, kurios mokėjimas eina į pabaigą, jis yra visiškai darbingas, jauno amžiaus (24 metų), sveikas ir turi realias galimybes gauti didesnes nei 300,00 EUR dydžio mėnesio pajamas. Įvertinęs ir pasvėręs paminėtų bylai reikšmingų aplinkybių visumą, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesų svarbą, teismas sprendžia, jog iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį priteistina 120,00 EUR dydžio suma.

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 96 str. 4 d.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovui 2017-01-17 nutartimi paskirta 100,00 EUR bauda naikintina, išnykus šios priemonės tolesnio taikymo būtinumui (CPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Nustatyti vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. M..

Priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2016-06-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę O. M..

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

2017-01-17 nutartimi atsakovui R. B. paskirtą 100,00 EUR dydžio baudą panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.