Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas – 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, bausmė atlikta, baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2025 m. kovo 26 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P., 2024 m. spalio 10 d. apie 13.16 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0150, jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais G. P. padarė nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jis 2023 m. gegužės 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno raštiškai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2024 m. spalio 10 d. apie 13.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių neblaivumas), kai teisė vairuoti jam atimta.

Kadangi kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas E. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. gegužės 3 d. į Lietuvos probacijos tarnybos probuojamųjų asmenų duomenų registrą buvo įrašytas G. P., kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir be kita ko jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Tiek paskirtos bausmės, tiek paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolę vykdo Lietuvos probacijos tarnyba. Pagal Lietuvos probacijos tarnybos tvarką, bausmių atlikimo kontrolę vykdo tas Lietuvos probacijos tarnybos skyrius (padalinys), kurio aptarnaujamoje teritorijoje gyvena nuteistasis, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo kontrolę vykdo Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius), esantis Kaune. Kadangi G. P. gyvenamoji vieta yra Kaišiadorių rajone, jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūrą ir kontrolę, iki pasibaigė paskirto arešto bausmės atidėjimo terminas, vykdė Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus padalinys esantis Kaišiadoryse (ankstesnis pavadinimas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius). Gavęs vykdymui įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2023 m. gegužės 3 d. įtraukė G. P. į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, 2023 m. gegužės 8 d. sudarė G. P. individualų probuojamojo priežiūros planą, su kuriuo tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., pasirašytinai supažindino G. P.. Prieš pasirašydamas, G. P. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Pasibaigus paskirtos arešto bausmės atidėjimo terminui, tolimesnė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolė ir priežiūra buvo perduota Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriui (ankstesnis pavadinimas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius), esančiam Kaune ir jį vykdo specialistė V. K. (t. 1, b. l. 30-33).

Iš informacijos iš AB „Regitra” duomenų bazės, matyti, kad automobilio Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. P. (t. 1, b. l. 40).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus pranešimo dėl informacijos pateikimo, matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas G. P., kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 laikotarpiui. Terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 27 d. Termino pabaiga – 2025 m. kovo 27 d. Lietuvos probacijos tarnyboje 2023 m. gegužės 8 d. G. P. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (t. 1, b. l. 86-91).

Iš 2023 m. gegužės 8 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano Nr. 7DN-2012, matyti, kad G. P. 2023 m. gegužės 8 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia – 2023 m. kovo 27 d., pabaiga – 2025 m. kovo 26 d. (t. 1, b. l. 87-90).

Iš byloje esančios dovanojimo sutarties matyti, kad automobilis Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausęs G. P. 2024 m. birželio 11 d. buvo padovanotas J. P. (t. 2, b. l. 44-45).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos, matyti, kad automobilio Audi Q5 vidutinė rinkos vertė su PVM Lietuvoje yra 9440 Eur (t. 1, b. l. 46).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis G. P. kaltu dėl vairavimo neblaiviam prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 10 d. jis savavališkai pasiėmė jo sūnui priklausantį automobilį Audi Q5 ir nuvyko į savo darbovietę pasiimti malkų. Nuvykus į darbovietę, be to, jog pasikrovė malkų, su bendradarbiu kartu išgėrė ir tada sėdo už automobilio vairo važiuoti atgal namo iki kol jį sustabdė pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą ir nustatė, jog jis transporto priemonę vairavo neblaivus. Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, jog 2024 m. spalio 10 d. 13.16 val. (duomenys neskelbtini) P. G., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau priklausančią transporto priemonę AUDI Q5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3,19 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru tikrinimo metu buvo nustatyta 2,94 promilės. Tai, kad G. P. 2024 m. spalio 10 d. apie 13 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus patvirtina ir byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0150, tikrinimo rezultatai, kurie atskleidžia, jog G. P. 2024 m. spalio 10 d. 13.16 val. nustatytas 3,19 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2024 m. spalio 10 d. 13.36 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas.

Tokiu būdu aptarti įrodymai betarpiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl vairavimo neblaiviam ir teismas konstatuoja, kad G. P. 2024 m. spalio 10 d. apie 13.16 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0150, jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Kaltinamas vairuodamas neblaivus suvokė savo veikimo pobūdį ir norėjo taip veikti, kadangi objektyviai suprato, jog yra neblaivus dėl ką tik vartoto alkoholio, todėl darydamas nusikaltimą veikė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytos baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Kaltinamas G. P. kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo prisipažino pilnai, paaiškindamas, jog žinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, tačiau jam reikėjo važiuoti malkų, dėl ko visgi sėdo už automobilio vairo ir vairavo. Tai, kad su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu vairuoti transporto priemones taikymu pasirašytinai buvo supažindintas kaltinamasis G. P., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas E. U.. Liudytojo parodymus patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas G. P., kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 27 d. Termino pabaiga – 2025 m. kovo 27 d. Tuo tarpu byloje esantis 2023 m. gegužės 8 d. individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. 7DN-2012, patvirtina, kad G. P. 2023 m. gegužės 8 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia – 2023 m. kovo 27 d., pabaiga – 2025 m. kovo 26 d., taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. A. 2024 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad G. P. 2024 m. spalio 10 d. apie 13.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai 2023 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas 2 metų laikotarpiui, kurią jis vengė atlikti.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. P., žinodamas, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme jam yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nevykdydamas šio draudimo 2024 m. spalio 10 d. apie 13.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių neblaivumas), kai teisė vairuoti jam atimta, tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis G. P. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigas bei žinojo, kokie padariniai kyla už šios pareigos nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis G. P. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprasdamas, jog yra apsvaigęs nuo suvartotų alkoholinių gėrimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, taip pat kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprasdamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam buvo atimta, vairavo transporto priemonę, tokiu būdu padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažįstama tai, jog jis dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmes teismas vertina ir tai, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, be kita ko ir už vairavimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (t. 1, b. l. 92-96), taip pat nors teistumas BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra išnykęs, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. balandžio 3 d. kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis taip pat buvo pripažintas padaręs nusikaltimą dėl vairavimo neblaiviam (t. 1, b. l. 78-83) ir šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenybę linkusią daryti pakartotinius nusikaltimus ir negebantį mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, juo labiau, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo iki šiuo nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos padarymo yra praėję tik kiek daugiau nei metai, o nusikaltimas analogiško pobūdžio. Šiuo atveju kaltinamasis jokių logiškų motyvų dėl savo nusikalstamo elgesio nurodyti negalėjo, priešingai vartojo alkoholinius gėrimus atvykęs į darbą, su svetima transporto priemone ir neturėdamas teisės vairuoti, tokiu būdu kaltinamojo elgesys atliekant nusikalstamas veikas buvo itin įžūlus ir nepateisinamas, juo labiau, kad alkoholio vartojimo priežasties ir aplinkybių teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir pats kaltinamasis, kuris kaip pats nurodė retai vartoja alkoholius gėrimus, tačiau kodėl šiuo atveju atvykęs į darbą su svetimu automobiliu vartojo alkoholį su bendradarbiu nurodyti negalėjo. Po alkoholio vartojimo kaltinamasis vairavo pakrautą transporto priemonę, aktyviai dalyvaudamas eisme, dienos metu, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, taigi tokiais savo veiksmais kaltinamasis kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, ir nors jo padarytas nusikaltimas yra laikytinas nesunkiu, tačiau šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra išskirtinai didelis, nes neteisėti kaltinamojo veiksmai galėjo sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik paties kaltinamojo, tačiau ir kitų asmenų turtui ir sveikatai. Be to išskirtinai neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad kaltinamasis nors ir žinojo apie jo atžvilgiu taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, tačiau piktybiškai jo nepaisė ir vairavo transporto priemonę nesant tam jokios būtinybės, kaip pats nurodė, jog apskritai jį visur vežioja sūnus, tačiau šį kartą jam skubiai reikėjo pasiimti malkų iš darbo, kadangi dėl malkų vyksta konkurencija, vis tik teismas tokį pretekstą vairuoti transporto priemonę laiko menkaverčiu ir tai tik patvirtina, jog kaltinamasis negeba tinkamai įvertinti savo neteisėto veikimo ir juo sukeliamų pasekmių ir negeba mokintis iš savo ankstesnio patyrimo. Nors kaltinamasis yra dirbantis, tačiau būtent šalia darbovietės, po atvykimo į ją, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu ir vartojo alkoholinius gėrimus, taigi darbinis aspektas jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl ši aplinkybė nėra laikytina kaip nors išskirtinai teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančia.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis teismas sprendžia, kad tinkamo nubaudimo ir prevenciniai tikslai bus pasiekti kaltinamajam ir už nusikaltimo įvykdymą, ir už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą skiriant straipsnių sankcijose esančias alternatyvias bausmes, tačiau susijusias su asmens laisvės ribojimu, tai yra arešto bausmes. Už nusikaltimo įvykdymą nustatant bausmės dydį didesnį nei už nusikaltimą skirtinos bausmės – arešto vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą nustatant bausmės dydį mažesnį nei už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos bausmės – arešto vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, kadangi G. P. 2024 m. spalio 10 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, tokiais savo veiksmais vienu metu padarė dvi, skirtinguose BK straipsniuose numatytas, veikas, todėl bausmės skiriamos už BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam G. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nors kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teismas tam teisinio pagrindo nenustatė. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas. Šiuo atveju kaltinamasis G. P. 2024 m. spalio 10 d., tai yra nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo laikomas teistu, kadangi 2023 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikas jau buvo pasibaigęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 6 dalis) ir teistumas išnykęs. Tokiu būdu laikytina, kad šiuo teismo nuosprendžiu arešto bausme kaltinamasis nuteisiamas pirmą kartą, tačiau kaip matyti iš aptartų įstatymo nuostatų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių leidžiančių spręsti, jog taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti bausmės tikslų pateisinimą. Kaltinamojo atžvilgiu analogiškas institutas jau buvo taikytas, kiek daugiau nei prieš metus laiko, dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau kaip matyti iš pasikartojančio nusikalstamo elgesio jokios teigiamos reikšmės kaltinamajam neturėjo. Vien argumentas, jog kaltinamasis realiai atlikti arešto bausmės negali, nes tai būtų itin neigiama jo darbo atžvilgiu, nesudaro pagrindo spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo, juo labiau darbinė aplinkybė jau egzistavo kaltinamajam vykdant ne vieną, o dvi nusikalstamas veikas, tačiau nusikalstamo veikimo būsenoje, kaltinamasis darbinės veiklos aspekto nevertino kaip aktualaus ir skatinančio jį elgtis paisant įstatymų. Taigi, teismas įvertinęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas praeityje jokios teigiamos įtakos kaltinamojo tolesniam elgesiui nepadarė, kaltinamasis daro naujas nusikalstamas veikas, pasikartojančio pobūdžio, nusikalstamą veikimą skirią gana trumpas laiko tarpas, sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimo taikymas šiuo atveju neatitiktų bausmės tikslų, o taip pat nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, be kita ko pasisakytina, kad tam tikrų suvaržymų patyrimas atliekant paskirtą bausmę yra natūralus procesas, kaltinamojo patiriamas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, taip pat tai darė neturėdamas teisės vairuoti po to, kai už BK 281¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą 2023 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo skirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviejų metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 27 d. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 17 d. buvo baustas administracine tvarka taip pat už vairavimą neblaiviam. Tokiu būdu akivaizdu, kad kaltinamojo veikimui yra būdingas vairavimas esant neblaiviam ir net ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, beje atkreiptinas dėmesys, kad šioje vietoje jokios išskirtinės reikšmės neturi kaltinamojo ir jo gynėjo akcentuotas kaltinamojo ilgas vairavimo stažas, kadangi priešingai, turėdamas ilgą vairavimo stažą kaltinamasis turėtų puikiai suvokti, kad vairavimas yra susijęs su padidinto pavojaus šaltinio valdymų, o vairavimas esant neblaiviam yra ypač neigiamas elgesys visuomenės saugumo atžvilgiu. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, nusikalstamo veikimo modelio pakartotinumą ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas 3 dalimi, 68 straipsnis), kaltinamajam G. P. kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešių) metų laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo momento 2024 m. spalio 10 d.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog iš tiesų transporto priemonė Audi Q5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam G. P., o J. P., kai ši transporto priemonė pastarajam buvo padovanota 2024 m. birželio 11 d. ir pats J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad transporto priemonę jam padovanojo tėvai pilnametystės proga, savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau automobilio nepersirašė savo vardu, siekiant išvengti didelio taršos mokesčio, bet automobilio savininkas yra jis ir neleido G. P. naudotis jam priklausančia transporto priemone, kuria G. P. pasinaudojo savavališkai, taip pat J. P. paaiškino, kad juo labiau neleistų transporto priemonės vairuoti neblaiviam asmeniui, nes ir pats yra prieš alkoholio vartojimą. Tokiu būdu spręstina, kad J. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, apie su jam priklausančia transporto priemone, daromą nusikalstamą veiką, kadangi, kaip ir pats kaltinamasis paaiškino transporto priemonę pasiėmė savavališkai, kai namuose nebuvo J. P., o transporto priemonė AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinus nusikalstamos veikos padarymo priemone, iš kaltinamojo turi būti priteisiama, nurodytos transporto priemonės vertė, kuri nustatyta kaip atitinkanti 9440 Eur (t. 1, b. l. 46), taigi ši suma išieškotina iš kaltinamojo. Nors kaltinamojo gynėjas atkreipdamas dėmesį į kaltinamojo finansinius įsipareigojimus prašė mažinti konfiskuotino turto vertę, teismas tam pagrindo nenustatė. Nuosekliai formuojama teismų praktika numato, jog konfiskuotino turto vertė gali būti mažinama tik jei aiškiai neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, ko šiuo atveju teismas nenustatė. Kaltinamasis yra dirbantis, turima vartojimo paskola nieko bendro su jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis neturėjo bei nėra vertintina kaip objektyvus pagrindas mažinti konfiskuotino turto vertę, darydamas nusikaltimą kaltinamasis aiškiai suvokė galinčias kilti pasekmes, kadangi analogišką veiką jau buvo padaręs anksčiau ir iš jo buvo išieškota konfiskuotino turto vertė, taigi aplinkybės vairuojant neblaiviam dėl turto konfiskavimo jam buvo objektyviai žinomos, tačiau jo neatgrasė nuo nusikalstamo veikimo, jo turtinė padėtis nėra išskirtinė ir leidžianti manyti, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas jo teisinę padėtį varžytų labiau nei to reiktų įstatymo reikalavimams įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti, nes baudžiamojo poveikio priemonės taikomos padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o šiuo atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik konfiskuojant pilną konfiskuotino turto vertę.

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – automobiliui AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintinas ir automobilis grąžintinas J. P..

Automobilio AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti J. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą;

- pagal BK 243 straipsnį – 15 (penkiolika) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtą arešto bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 243 straipsnį, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti G. P. subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam G. P. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs G. P. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio G. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti G. P., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimo administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 6 (šešerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo veikos padarymo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš G. P. valstybės naudai priteisti konfiskuotino automobilio Audi Q5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9440 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų).

Išaiškinti G. P., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui AUDI Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus automobilį grąžinti J. P..

Automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti J. P..

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.