Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl neteisėto atvaizdo naudojimo ir žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindžia faktine aplinkybe, jog atsakovas neteisėtai naudojo jos atvaizdą. Byloje keliamas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Tarp šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis pasibaigė 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai nėra kildinami iš šios sutarties, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi sutartinio teismingumo nuostata, reikšdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal teritorinio teismingumo taisykles, taigi atsižvelgiant į atsakovo buveinės adresą (duomenys neskelbtini), ieškinys yra teismingas Širvintų rajono apylinkės teismui.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareikštam ieškiniui gali būti taikomas sutartinis bylos teismingumas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.). CPK yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.).

11. Viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo (CPK 32 str.). Pagal CPK 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos (CPK 30 str.).

12. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo reikalavimą kildina iš CK 2.22 str. 1 d. pažeidimo, t. y. dėl neteisėto atvaizdo naudojimo. Pasak ieškovės, atsakovui buvo suteikta teisė naudoti ieškovės atvaizdą iki 2015 m. gruodžio 31 d., nors sutarties 8.1 p. šalys susitarė, kad sutartis galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai 2016 m. rugsėjo – lapkričio mėn. naudojo ieškovės atvaizdą maisto papildų reklamose. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad šalys 2013 m. vasario 18 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurioje susitarė, kad visi ginčai ir nesutarimai dėl sutarties vykdymo sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ginčo sumai viršijant 150 000 Lt – Vilniaus apygardos teisme (Sutarties 9.2. p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilęs ginčas yra susijęs su nurodyta sutartimi tuo aspektu, kad ieškovė kvestionuoja, ar atsakovas pažeidė sutarties 8.6 p., pagal kurį šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę neatlygintinai naudoti ieškovės atvaizdą tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau kartu pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas dėl konkretaus kildinamų prievolių pobūdžio, reikalavimo atsiradimo pagrindo, civilinės atsakomybės rūšies. Šie klausimai bus išspręsti nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius kitas ginčo šalis, įvertinus bylos medžiagą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad ieškovė siekia realizuoti savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir, vertinant teritorinio teismingumo aspektu, tai daro tinkamai. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo gali pasirikti, į kurį teismą kreiptis esant alternatyviam teismingumui (CPK 30 str.). Ieškovė atskirajame skunde išsamiai nurodo ir pagrindžia, kodėl kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, t. y. dėl susitarimo su atsakovu spręsti ginčus nurodytame teisme, taip pat dėl žalos atsiradimo ir ieškovės gyvenamosios vietos – Vilniaus mieste. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais sutinka. Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. Širvintų rajono apylinkės teismo – kaip juridinio vieneto – nėra, nes pagal 2016 m. birželio 23 d. priimtą Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymą Nr. XII-2476, įsigaliojusį nuo 2018 m. sausio 1 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo veiklos teritorija apima ir Širvintų rajono savivaldybės teritoriją (įstatymo 1 str. 11 p. ir 2 str. 11 d. 3 p.).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl neteisėto atvaizdo naudojimo ir žalos atlyginimo (ieškinio suma – 6 245,20 Eur) šiuo atveju yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teritorinio teismingumo institutą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).