Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-10 · Administracinė byla Nr. I-1028-0331/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
I-1028-0331/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
I. D.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Artūras Sebeika
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1028-331/2009Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Gintarei Guobytei ir Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams M. O. ir advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovo atstovei Gabrielei Vazniokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. D. pareiškimu (b. l. 2?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 280 Lt. Pareiškime paaiškino, kad 2008-07-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti paslaugų paskirties pastatui (autoservisui) (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Tačiau įstatymų nustatytais terminais atsakovė šio prašymo neišnagrinėjo ir apskritai nepateikė jokio atsakymo. Kadangi pats nežinojo kokiu būdu turi spręsti susiklosčiusią situaciją ir kaip pasielgti, 2008-08-01 su UAB „MTW“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią parengė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo. Už šias teisines paslaugas pareiškėjas UAB „MTW“ sumokėjo 280 Lt. 2008-09-05 Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-66(A(G)-120) skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 5 dienas išnagrinėti 2008-07-03 prašymą ir priimti sprendimą. Atsakovė šį Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą įvykdė, t.y. 2008-09-23 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės neveikimo jis patyrė 280 Lt nuostolius.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovai prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 76?77) paaiškino, kad statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji funkcija. Tačiau šios funkcijos vykdymas priklauso ne vien nuo savivaldybės administracijos direktoriaus, bet ir nuo kitų subjektų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nebuvo. Vilniaus m. savivaldybės administracija įstatymo nustatytu terminu negalėjo išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės, bet dėl to, jog ne visi inžinerinių tinklų ir komunikacijų savininkai įstatymo nustatytu terminu pateikė pagal kompetenciją parengtas projektavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju projektavimo sąlygas rengę asmenys šių sąlygų įstatymų nustatytu terminu nepateikė savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nelaikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, nes ne ji atliko neteisėtus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo faktas nėra nustatytas ir turi būti įrodytas šioje byloje.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė pareiškimą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas .

Šio ginčo esmė – ar Vilniaus m. savivaldybės administracija laiku neišduodama projektavimo sąlygų sąvado paslaugų paskirties pastatui (autoservisui) (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareigūnai, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ir, ar pareiškėjui I. D. dėl to buvo padaryta turtinė žala.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau ? Įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215, patvirtintos Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau ? CK).

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir kitus dokumentus. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs visus reikiamus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti.

To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad projektavimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), o 5 d. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad pateikus prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija arba turi jį išduoti, arba turi pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl projektavimo sąlygų sąvadas negali būti išduotas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2008-07-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą paslaugų paskirties pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, projektuoti (b. l. 5?6). Tačiau įstatymų nustatytais terminais atsakovė šio prašymo neišnagrinėjo ir apskritai nepateikė jokio atsakymo. Pareiškėjas 2008-08-01 su UAB „MTW“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią parengė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo (b. l. 7?8, 9). Už šias teisines paslaugas pareiškėjas UAB „MTW“ sumokėjo 280 Lt (b. l. 10?11). 2008-09-05 Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-66(A(G)-120) skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 5 dienas išnagrinėti 2008-07-03 prašymą ir priimti sprendimą (b. l. 12?14). Atsakovė šį Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą įvykdė, t.y. 2008-09-23 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjas mano, kad dėl atsakovės neveikimo jis patyrė 280 Lt nuostolius.

Žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, jo 6.273 straipsnio 2 dalis numato, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (t.y. projektavimo sąlygų sąvado neišdavimo), šioje byloje remiantis CK 6.273 str. 2 d. Vilniaus miesto savivaldybę atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (Institucijų) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešajai civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos šios sąlygos: 1) žala turi būti padaryta neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais arba neveikimu; 2) turi būti padaryta žala (turtinė ar neturtinė); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija arba jos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui pateikus prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą paslaugų paskirties pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, projektuoti, atsakovė Vilniaus savivaldybės administracija per įstatymų nustatyta terminą būtų parengusi ir išdavusi projektavimo sąlygų sąvadą, ar pateikusi motyvuotą atsisakymą.

Pareiškėjas teigia, jog dėl Vilniaus savivaldybės administracijos neveikimo jis buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į bendrovę „MTW“, sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią sumokėjo 280 Lt, t. y. patyrė žalą. Būtent dėl šios institucijos neveikimo buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai susiję pastato statyba. Jis patyrė materialinę žalą, kuri susijusi su Vilniaus m. savivaldybės administracijos neveikimu. Būtina pabrėžti tai, kad tik po Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos įpareigojimo per 5 dienas išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, atsakovė išdavė projektavimo sąlygų sąvadą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad tarp atsakovės neveikimo ir pareiškėjo patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išlaidas patyrė tik dėl atsakovės neveikimo, dėl to buvo priverstas kreiptis dėl teisinių paslaugų suteikimo į kvalifikuotus teisininkus. Pareiškėjo patirtas išlaidas, t.y. 280 Lt turtinę žalą, patvirtina į bylą pateiktos 2008-08-01 teisinių paslaugų teikimo sutartis (b. l. 7?8), atliktų darbų priėmimo ? perdavimo aktas (b. l. 9), PVM sąskaita ? faktūra (b. l. 10) ir AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 11). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, taptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės ? galingo mechanizmo ? savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo I. D. (I. D.) pareiškimą patenkinti.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti I. D. (I. D.) naudai 280 Lt turtinės žalos.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas