Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2018-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1824-951/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
A18.-1824-951/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00816-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
H. S.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1824-951/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00816-2018-0

Procesinio dokumento kategorija: 1.4.4.; 1.5.5.; 1.5.7.; 18.1.; 19.10.; 19.11.;

(S)

21.9.10.; 21.11.3.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2018 m. spalio 4 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. 2018 m. liepos 29 d. 16.47 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje būdamas neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, nevykdė teisėto policijos pareigūnų (būrio vado O. Š. ir vyr. patrulio A. R.) nurodymo nusiraminti, nesikeikti. Taip pat įžeidinėjo įvairiais žodžiais minėtus patrulius, vykdančius policijos teisėtas pareigas, pažemindamas jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą.

H. S. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad jam kyla klausimas, kur yra vieša vieta. Jis tuo metu buvo namie, tai nėra vieša vieta, yra tame bute registruotas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo išėjęs iš buto. Liepos 29 d. buvo jo gimtadienis, išgėrė du bambalius alaus ir pasileido garsiai muziką. Kažkas iškvietė pareigūnus. Pareigūnai jam pradėjo priekaištauti. Jis jiems pasakė, kad tokiu laiku gali triukšmauti. Jie susiginčijo, pareigūnas supyko. Jis traukėsi atbulas į butą, pareigūnas puolė į jo butą iš paskos, nors be leidimo pareigūnas negalėjo įeiti į jo butą. Jam užlaužė rankas, uždėjo antrankius. Jo ranka seniau buvo sulaužyta penkiose vietose, yra metalinis strypas, jis negali taip rankos užlaužti. Dar pareigūnai jam į nugarą badė elektrošoku. Pareigūnus pavadinau „farais“. Namie galėjo keiktis, nes rėkė iš skausmo. Jį išvilko iš buto, buvo basas, pusplikis. Kai jį paleido iš komisariato, turėjo pėsčiomis pareiti basas, pusplikis, prašė iškviesti taksi, bet nekvietė. Nejaugi nematė, kad jis basas, tai galėjo leisti bent batus apsiauti. Nejau nematė, kad ant rankos randas iki kaklo, jis negali tiek rankos užsukti, kiek pareigūnai jam užsuko. Vedamas policijos pareigūnų į automobilį, keikėsi, keiksmažodžių neprisimena. Kai namuose uždėjo jam antrankius, keikėsi. Po to jį išvežė į komisariatą, tada nebesikeikė. Pareigūnai jam nedavė jokių nurodymų. Sakė nesikeikti ir nusiraminti. Nenusiramino, bet nustojo keiktis. Pareigūnus pavadino tik farais, kitų žodžių nesakė. Tokių žodžių, kurie nurodyti protokole, visai nevartoja. Areštinėje jam tikrino blaivumą. Pripūtė 0,49 promiles, o parašyta daugiau. Namie girtumo jam nenustatinėjo. Gailisi, kad taip pasielgė, kad taip nesėkmingai viskas susiklostė, atsiprašo. Tik klausimas, kodėl pareigūnai įsiveržė į jo butą, juk tai ne vieša vieta. Prašo nutraukti bylą. Pasistengs, kad tai daugiau nepasikartotų. Nesutinka su protokole nurodytais pažeidimais. Balkone net nebuvo, neturėjo tikslo eiti į balkoną. Prašo atsižvelgti, kad yra neįgalus, sunkiai verčiasi. Neįgalumą turi ne tik dėl rankos, bet ir dėl stuburo. Nesijaučia labai nusižengęs. Kai uždėjo antrankius, jam labai skaudėjo, gal ir pasakė necenzūrinius žodžius. Dėl to gailisi.

Liudytojas O. Š. teisme parodė, kad asmuo matytas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Pasibeldė į duris, pabendravo su žmogumi, išėjo į lauką. Vyriškis išėjo į balkoną, kažką jiems pasakė ir jie grįžo į butą. Vyriškis išsakė keiksmažodžius. Aplink žmonių nebuvo, jie buvo tik išėję iš laiptinės, balkonas yra visai šalia laiptinės, žiūrėjo į balkoną, lūkuriavo, ar vyriškis vėl nepradės triukšmauti. Suprato, kad jų atvykimas tuo nesibaigs, nes vyriškis buvo aršus. Jis gyvena pirmame aukšte. Nepamena, kokie žodžiai buvo išsakyti. Nepamena, kas vyko, kai grįžo į butą. Užėjo į vidų, vyriškis nevykdė reikalavimų, naudojo tazerį, uždėjo antrankius. Asmuo buvo neblaivus, aršus, vežė jį į policijos komisariatą. Kai išėjo į laiptinę, kažką minėjo apie sveikatą, apie ranką, kad pasigailės tokių savo veiksmų. Jei asmuo būtų sakęs, kad negali užsukti rankų už nugaros, antrankius būtų segę priekyje. Jei asmuo nebūtų agresyvus, nebūtų jo vežę į komisariatą, vietoje būtų surašę protokolą. Priekyje nėra saugu segti antrankius, bet sega, jei nėra galimybės žmogui segti už nugaros. Kambaryje buvo tamsu, daug daiktų, nesimatė rando ant rankos, tik laiptinėje pamatė. Saugo save ir kitus žmones nuo asmens veiksmų. Nepamena, kur vyriškis naudojo necenzūrinius žodžius. Kai antrą kartą grįžo į butą, asmuo buvo agresyvus, neužteko vieno pareigūno nuvesti iki tarnybinio automobilio, todėl naudojo antrankius. Jei naudojo specialiąsias priemones, tai asmuo buvo agresyvus, kilo grėsmė jų saugumui. Vyriškis buvo išgėręs, agresyvus, nežinojo, kiek jis turi jėgos. Kiek galima minimaliai naudoja specialiąsias priemones. Viskas prasidėjo nuo balkono, jie jau buvo išėję, lūkuriavo prie laiptinės. Asmuo sakė, kad vis tiek leis muziką, nes jo gimtadienis ir darys tai, ką norės. Jei nėra vaizdo įrašo prie bylos, vadinasi, mobilių vaizdo įrašymo priemonių neturėjo. Vietoje girtumo nenustatinėjo, gal ir dalyvavo nustatant girtumą, nepamena. Alkotesteris turi vidinę atmintį, kuri neištrinama. Alkotesterio kvitų į bylą nededa, alkotesterio rodmenys įtraukiami į protokolą. Alkotesteris yra su patikromis, neteisingų duomenų negali būti. Yra pildomas registracijos žurnalas, kuriame žmogus pasirašo. Pagal praktiką pažymų nededa į bylas, viskas rašoma į protokolą. Yra žurnalas, jei užklaus teismas, policija pateiks. Asmuo fizinių sužalojimų jam nepadarė, bet mano, jog jo, kaip valstybės tarnautojo, įvaizdžio tokie pasisakymai nekelia, menkina policijos vardą. Jis, kaip policijos pareigūnas, buvo įžeistas. Nesakė, kad yra basas, tik burnojo. Buvo sakyta apsiauti, bet neapsiavė. Kai jie atvyko, pabendravo su asmeniu, išėjo į lauką, tada lukterėjo ir asmuo išėjo į balkoną. Atvykę garso nematavo, bet garso buvo užtektinai, girdėjosi prie laiptinės. Tarnybiniame pranešime gal paminėta, kad viskas vyko balkone, neprisimena. Namie yra tamsu, nematė rando. Posėdžio metu asmuo puikiai susideda rankas už nugaros. H. S. nepažįsta, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Vykdė tarnybinę pareigą, vyko pagal gyventojo skundą. Rašydamas tarnybinį pranešimą viską gerai prisiminė, nes pranešimas buvo rašomas iš karto po įvykio, tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matytas, bet įvykio nepamena. Nepamena, kodėl vyko į Ežero g. 2. Būtų gerai, kad teismas pagarsintų tarnybinį pranešimą. Turi daug iškvietimų dėl triukšmo. Šiek tiek prisimena, kad asmuo išėjo į balkoną, pradėjo juos keikti. Nepamena, ką konkrečiai jis sakė. Norėjo asmenį sulaikyti, priešinosi, dėl to panaudojo tazerį. Neprisimena jų atžvilgiu išsakytų žodžių. Asmuo juos įžeidinėjo per balkoną pirmame aukšte. Balkonas yra šalia laiptinės. Jei grįžo pas asmenį, vadinasi, juos įžeidinėjo. Nepamena, ar grįžę davė asmeniui nurodymus, reikalavimus. Vyras buvo neblaivus, agresyvus. Jei asmuo rėkia į veidą, nežinia, ko galima dar tikėtis iš neblaivaus žmogaus. Kai vedė jį į tarnybinį automobilį, kieme kažkas buvo, gal vaikai. Vyras buvo aktyvus visą laiką. Neblaivumą greičiausiai nustatinėjo sulaikymo patalpose. Kai pirmą kartą skambino į duris, muzikos nesigirdėjo, asmuo sakė, kad muziką išjungė ir eina miegoti. Protokolo už triukšmą nesurašė. Atvyko pagal iškvietimą dėl triukšmo, kurio atvykus nebuvo, bet nutarė su asmeniu pabendrauti. Išėjo iš laiptinės, šiek tiek lukterėjo. Asmuo juos įsileido, pakvietė užeiti, parodė dideles kolonėles. Jei kas nors girdi, mato, vadinasi, balkonas yra vieša vieta. Keiktis balkone negalima. Nepamena, ar asmuo sulaikymo metu sakė, kad turi neįgalumą. Kai bandė dėti antrankius, rėkė, bet nežino, ką sakė. Vieną ranką užsuko, kitos rankos nedavė, todėl panaudojo elektrošoką. Asmuo šaukė, kad laužia ranką. Visi nori išvengti sulaikymo. Jei akivaizdžiai matomi sužalojimai, antrankių nededa. Nežino, kaip būtų, jei asmuo būtų pasakęs, kad negali sudėti rankų už nugaros. Balkonas nebuvo įstiklintas, išsakyti žodžiai girdėjosi aiškiai. Daug kartų asmenį drausmino, kad ramintųsi. Antrą kartą grįžo į butą, kad asmenį sulaikyti, bet jis priešinosi. Nurodymų nusiraminti nevykdė, keikėsi, kol įsodino į tarnybinį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

H. S. kaltė dėl nusižengimų padarymo taip pat įrodyta ir kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado O. Š. tarnybiniu pranešimu, prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaita, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus, administracinio sulaikymo protokolu, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu, administracinio nusižengimo protokolu, darbingumo lygio pažymos kopija, iš kurios matyti, kad H. S. nustatytas 50 procentų darbingumas, alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARFJ-0126 registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad H. S. 2018-07-29 17.21 val. buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismo posėdžio metu H. S. teigė, kad vedamas policijos pareigūnų į automobilį, keikėsi, keiksmažodžių neprisimena, kai namuose uždėjo jam antrankius, keikėsi, po to jį išvežė į komisariatą, tada nebesikeikė. Tokie asmens paaiškinimai rodo, kad asmuo iš dalies pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo įvykdymo, pripažino tai, jog išsakė keiksmažodžius, tačiau H. S. nesutiko, kad tokie jo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, nes, anot jo, jis tuos keiksmažodžius išsakė ne viešoje vietoje. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad H. S. keiksmažodžius vartojo ne tik savo namuose, bet ir savo namų balkone bei laiptinėje, kuomet pareigūnų buvo vedamas į automobilį. Sprendžiant klausimą, ar balkonas bei laiptinė yra vieša vieta, pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės nusižengimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, jog nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Taigi akivaizdu, jog namo laiptinė atitinka viešos vietos požymius. Aiškinantis nusižengimo vykdymo aplinkybes balkone, pastebėtina, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog H. S. gyvena pirmame namo aukšte, balkonas yra prie pat laiptinės, jis nėra įstiklintas ar kitaip atskirtas bei izoliuotas nuo kiemo, kaip teigė liudytojais apklausti policijos pareigūnai, jie, būdami lauke prie namo laiptinės, aiškiai girdėjo visus H. S. sakomus keiksmažodžius, išsakytus keiksmažodžius galėjo aiškiai girdėti ir kiti asmenys. Be to, kaip teigė liudytojas A. R., balkone esantis asmuo iš lauko yra ne tik gerai girdimas, bet ir matomas. Tokios aplinkybės rodo, kad asmeniui, būnant savo namų balkone, kuris yra prie pat namo laiptinės, kai jame vartojami žodžiai yra aiškiai girdimi ir kitiems asmenims, galioja moralės normos ir kiti visuotinai pripažinti elgesio standartai, o tokių nuostatų nesilaikymas, t. y. keiksmažodžių vartojimas, įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę ir taip užtraukia administracinę atsakomybę. Todėl iš bylos aplinkybių matyti, kad H. S. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nes jis, viešoje vietoje būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ANK 508 straipsnis įtvirtina atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ANK 508 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl šio nusižengimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad nusižengimą padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, policijos pareigūnai atvyko H. S. gyvenamosios vietos adresu dėl gauto pranešimo apie triukšmą, pabendravę su H. S. ir neforminę įvykio dėl triukšmo, policijos pareigūnai išėjo iš H. S. buto. Tokių aplinkybių neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai O. Š. ir A. R. teigė, kad jiems išėjus iš laiptinės, per balkoną pasipylė įžeidinėjimai iš H. S. jų atžvilgiu. Kaip teigė A. R., jei jie grįžo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, vadinasi, juos įžeidinėjo. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti H. S. administracinių nusižengimų padarymu, parodymus jie davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą. Be to, analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir liudytoju apklausto pareigūno O. Š. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti H. S. pavartotų žodžių pareigūnams turinys, ir kuriame nurodytas aplinkybes O. Š. patvirtino teisme. Dar daugiau, paminėtina ir tai, kad liudytojas O. Š. teisme teigė, kad jo, kaip valstybės tarnautojo, įvaizdžio tokie H. S. pasisakymai nekelia, menkina policijos vardą, jis, kaip policijos pareigūnas, buvo įžeistas. Pastebėtina ir tai, kad H. S. iš dalies sutiko, jog pareigūnų atžvilgiu išsakė nederamus žodžius, teigdamas, jog pareigūnus pavadino „farais“.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad H. S. suprato, jog jis išsako įžeidžiamus žodžius būtent pareigūnų atžvilgiu, nes pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, jie vilkėjo tarnybines uniformas, buvo atvykę tarnybiniu automobiliu. Pats H. S. taip pat teigė, jog įvykio metu bendravo su pareigūnais.

Tokių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad H. S. savo veiksmais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 508 straipsnį (minėtas straipsnis neturi atskirų dalių).

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju H. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėto reikalavimo, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilių girtumas, nevykdė pareigūnų O. Š. ir A. R., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto nurodymo-reikalavimo nusiraminti ir nesikeikti.

Teismo posėdžio metu H. S. nebuvo nuoseklus duodamas paaiškinimus. Iš pradžių jis teigė, kad pareigūnai jam nedavė jokių nurodymų, tačiau vėliau jau teigė, kad pareigūnai jam sakė nesikeikti ir nusiraminti, jis nenusiramino, bet nustojo keiktis. Tokios aplinkybės rodo, kad H. S. iš dalies pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Teismas iš dalies remiasi tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. R. ir O. Š. patvirtino, jog įvykio dieną jie davė nurodymus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tačiau H. S. jų nevykdė. Liudytojas O. Š. teisme teigė, kad jiems antrą kartą užėjus į vidų, vyriškis buvo agresyvus, nevykdė reikalavimų, neužteko vieno pareigūno nuvesti jį iki tarnybinio automobilio, todėl naudojo tazerį, uždėjo antrankius, jei naudojo specialiąsias priemones, tai asmuo buvo agresyvus, kilo grėsmė jų saugumui. Liudytojas A. R. taip pat teigė, kad daug kartų asmenį drausmino, kad ramintųsi, antrą kartą grįžo į butą, kad asmenį sulaikyti, bet jis priešinosi, nurodymų nusiraminti nevykdė, keikėsi, kol įsodino į tarnybinį automobilį. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti H. S. administracinio nusižengimo padarymu. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, t. y. O. Š. teisme nurodytos aplinkybės atitinka ir tas aplinkybes, kurios tyrimo metu buvo fiksuotos jo rašytame tarnybiniame pranešime. Paminėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai analogiškai aiškino įvykio situaciją ir jokių prieštaravimų jų parodymuose nustatyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tokiais A. R. bei O. Š. parodymais abejoti ar jais nesiremti, todėl juos traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir remiasi jais visa apimtimi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio situacija liudija, jog H. S. atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, dar daugiau, jis buvo perspėtas, kad bus panaudotas tazeris, galiausiai buvo uždėti antrankiai. Kas taip pat rodo, jog visos specialiosios priemonės buvo naudotos tik todėl, kad H. S. nepakluso policijos pareigūnams.

Paminėtina ir tai, kad pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį pareigūno duoti reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad pareigūnų duotų teisėtų reikalavimų H. S. nedelsiant neįvykdė, dėl ko ir buvo naudotos specialiosios priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išsakytas nurodymas-reikalavimas, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, šis nurodymas reikalavimas H. S. buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai, tačiau policijos pareigūnų teisėto nurodymo-reikalavimo H. S. neįvykdė, H. S. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

H. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. H. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų padarytų nusižengimų laikytina tai, jog administracinius nusižengimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusižengimų įvykdymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis yra netekęs 50 procentų darbingumo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtinos nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

H. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) eurų baudą.

H. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

H. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, H. S. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę - 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė