- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2-795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00969-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIB“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties, kuria nutraukta atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VIB“ bankroto byla.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „VIB“ bankroto bylą; 2013 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. sausio 14 d. ir 2014 m. vasario 12 d. nutartimis šį sąrašą patikslino.
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymo patvirtinti jo 971 000 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, tačiau 2014 m. sausio 14 d. nutartimi įtraukė šį kreditorių į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 7 945,09 Lt finansiniu reikalavimu, kuris 2013 m. gruodžio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perimtas iš kito atsakovo kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“.
Bankroto administratorius 2014 m. vasario 17 d. pateikė teismui prašymą išbraukti iš kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo kreditorius, su kuriais atsakovas atsiskaitė, ir nutraukti bankroto bylą. Nurodė, kad administratorius, vykdydamas pirmojo kreditorių susirinkimo įpareigojimą, prašė teismo šešiems mėnesiams atidėti atsakovo likvidavimo procedūros pradžią ir leisti iki šios procedūros pradžios parduoti atsakovo turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pratęsė terminą likvidavimo procedūroms pradėti iki 2013 m. lapkričio 15 d. Administratoriaus teigimu, po bankroto bylos iškėlimo buvo parduotas atsakovo turtas, o gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Teisminis ginčas dėl kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ 3 480 639,60 Lt finansinio reikalavimo pasibaigė Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. vasario 7 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį. Administratoriaus teigimu, 2014 m. vasario 14 d. buvo atsiskaityta su visais kreditoriais, apmokėta bankroto administravimo išlaidų sąmata, todėl atsakovas finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Kadangi 2014 m. vasario 14 d. duomenimis atsakovo sąskaitoje yra 1 468 856,67 Lt, administratorius padarė išvadą, kad, atkūrus atsakovo mokumą, bankroto byla nutrauktina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi išbraukė iš kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo kreditorius: Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Thomas Philipps Baltex“, UAB „Apskaitos credo“, UAB „OMNITEL“ ir UAB BAUINVEST; nutraukė atsakovo bankroto bylą. Nurodė, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinamai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, administratoriaus kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patenkino visų teismo nutartimis į kreditorių sąrašą įtrauktų kreditorių finansinius reikalavimus, todėl yra pagrindas šiuos kreditorius išbraukti iš kreditorių sąrašo ir bankroto bylą nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Jei bankrutuojanti įmonė ĮBĮ nustatyta tvarka atsiskaito su visais kreditoriais, galima spręsti, kad bankroto procesas pasiekė savo tikslą ir bankroto byla gali būti nutraukta (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.). Įmonės mokumo atkūrimas ir jos kaip ūkio subjekto išsaugojimas reglamentuojamas ĮRĮ, nes ĮBĮ nereglamentuoja nemokios įmonės mokumo atkūrimo procedūrų ir bankroto procesu nesiekiama šio tikslo. Todėl sprendžiant dėl pagrindo nutraukti bankroto bylą turi būti atidžiai vertinama, ar buvo atsiskaityta su visais kreditoriais.
2. Teismas priėjo prie neteisėtos ir nepagrįstos išvados, kad yra atsiskaityta su visais atsakovo kreditoriais. Įmonės kreditoriais laikytini ne tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi, tačiau visi asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti įsipareigojimus, taip pat tie, dėl kurių reikalavimų patvirtinimo tebevyksta teisminiai ginčai. Tiek teismui, tiek bankroto administratoriui neabejotinai yra žinoma apie ikiteisminiame tyrime areštuotą I. W. 32 158,60 Lt reikalavimo teisę į atsakovą. Administratoriui nevykdant savo pareigos perduoti teismui tvirtinti reikalavimus pagal arešto dokumentus, iki šiol nurodytas reikalavimas nėra patvirtintas ir patenkintas. Nepatenkinus reikalavimo, kuriam įvykdyti ikiteisminiame tyrime yra areštuotas atsakovo turtas, teismas padarė klaidingą išvadą, kad yra atsiskaityta su visais kreditoriais. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip pat yra pateiktas UAB „Thomas Philipps Baltex“ netiesioginis ieškinys atsakovui, juo prašoma patvirtinti I. W. reikalavimą. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ši aplinkybė liko neįvertinta. Nepagrįstai nevertinant aplinkybių, kad I. W. turi neginčytiną 32 158,60 Lt reikalavimo teisę į atsakovą (tai patvirtina prokuroras ir neginčija administratorius), dėl šio finansinio reikalavimo yra pateiktas netiesioginis ieškinys, ši reikalavimo teisės yra areštuota ikiteisminiame tyrime, todėl neabejotinai turėtų būti patenkinta iš bankrutuojančios įmonės turto, teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog yra atsiskaityta su visais atsakovo kreditoriais. Be to, teismas nevertino dar vienos teismui žinomos aplinkybės, kad ikiteisminiame tyrime, kuriame sprendžiamas klausimas dėl įtarimų atsakovui pareiškimo, yra pareikštas 3 480 639,60 Lt civilinis ieškinys. Neabejotina, kad aplinkybė, ar atsakovui bus pareikšti įtarimai, yra reikšminga sprendžiant, ar civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime pripažinta UAB „Thomas Philipps Baltex“ laikytina atsakovo kreditore. Todėl aplinkybė dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo yra reikšminga sprendžiant, ar atsakovo bankroto byla galėjo būti nutraukta, ikiteisminiame tyrime neišsprendus įtarimų atsakovui pareiškimo klausimo. Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai gali būti prokuroro nutarimu perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p., BPK 114 str.). Nagrinėjamu atveju teismas turėjo ne tik formaliai įvertinti, ar yra patenkinti esami patvirtinti kreditorių reikalavimai, tačiau ir aplinkybę, ar nėra pagrindo spręsti, kad dėl tebevykstančių teisminių procesų ir ikiteisminio tyrimo ateityje bankrutuojančiai įmonei bus pareikšti nauji reikalavimai.
3. Teismas nevertino, ar atsiskaitymas su kreditoriais buvo teisėtas ir vykdytas pagal ĮBĮ. Bet koks atsiskaitymas su kreditoriumi, atliktas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir pažeidžiantis ĮBĮ nustatytą tvarką, yra niekinis. Kreditorių reikalavimai bankroto procese užtikrinami dviem būdais: pirma, likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Antrasis būdas įgyvendinamas sudarant įmonės ir kreditorių taikos sutartį bankroto byloje. Trečio varianto, kad įmonės turtas būtų realizuojamas ir su kreditoriais atsiskaitoma nepradėjus likvidavimo procedūrų, ĮBĮ nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas veiklos nevykdė, taikos sutartis nebuvo sudaryta, bankroto administratorius galėjo pradėti tenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto tik ĮBĮ 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, t. y. priėmus nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovo bankroto byloje likvidavimo procedūra nepradėta ir tebevyksta teisminis ginčas dėl jo pradėjimo (skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, kuria atsisakyta pradėti likvidavimo procedūrą). Taigi atsakovo bankroto byloje buvo pažeista ĮBĮ imperatyviai įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka: liko neišspręstų klausimų dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo; dalis kreditorių reikalavimų buvo patenkinti neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo vasario 12 d. nutarčiai; neišspręstas klausimas dėl bankroto byloje tebevykstančių ginčų baigties; buvo pažeistos kreditorių teisės žinoti apie vykstančias bankroto procedūras ir jose dalyvauti.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje nebevyksta teisminiai ginčai. Neišspręstas klausimas dėl I. W. kreditorinio reikalavimo, kuris areštuotas ikiteisminiame tyrime, patvirtinimo, todėl šis reikalavimas nėra patenkintas. Bankroto administratoriui nevykdant pareigos teikti teismui tvirtinti areštuotas ir jam perduotas saugoti reikalavimo teises, UAB „Thomas Philipps Baltex“ yra pateikęs netiesioginį ieškinį bankroto byloje dėl I. W. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, kurio priėmimo klausimas tebesprendžiamas. Bankroto byloje skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, kuria teismas atsisakė pradėti likvidavimo procedūrą, t. y. vyksta ginčai dėl bankroto procedūrų vykdymo teisėtumo, tebevyksta ginčai dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas neatsižvelgė, kad UAB „Thomas Philipps Baltex“ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atisakyta tvirtinti jo 3 480 639,60 Lt finansinį reikalavimą, dar gali pateikti kasacinį skundą. Skundžiama nutartis priimta neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarčiai, kuria patikslinti kreditorių reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo akcininkė L. W. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį ir skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1 Atsakovo bankroto byloje nebuvo priimami jokie sprendimai, susiję su trečios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimu, kol bankroto byloje kilusiame teisminiame ginče nebuvo priimtas galutinis sprendimas netvirtinti UAB „Thomas Philipps Baltex“ pareikšto finansinio reikalavimo. Šiuo metu bankroto byloje nevyksta jokių teisminių ginčų. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime jis yra pareiškęs civilinį ieškinį buvusiems atsakovo akcininkams, nesudaro pagrindo laikyti, jog šis faktas prilyginamas kreditorinio reikalavimo pareiškimui bankroto byloje. Kauno apygardos prokuratūros rašte nėra nurodyta, kad yra pareikšti įtarimai atsakovui arba atsakovas ikiteisminiame tyrime būtų pripažintas civiliniu atsakovu. Aplinkybė, kad I. W. negrąžino atsakovui 32 158 Lt sumos, taip pat nepatvirtina, jog atsakovas yra skolingas apeliantui. I. W. bankroto byloje nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo, nes tai yra jos teisė, o ne pareiga. Aplinkybė, kad ikiteisminiame turime yra laikinai apribotos įtariamųjų I. W. ir V. W. nuosavybės teisės į atsakovą 32 158 Lt sumai, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo patenkintas šios kreditorės reikalavimas, kadangi nuosavybės teisių laikinas apribojimas nelaikytinas kreditorinio reikalavimo pareiškimu bankroto byloje.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia reikėjo atlikti likvidavimo procedūras, o tik paskui turėtų būti sprendžiama, ar buvo atsiskaityta su visais kreditoriais. Šiuo atveju nebuvo pažeista ĮBĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Apeliantas inicijavo ginčą dėl bankroto procedūrų vykdymo teisėtumo, skųsdamas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo atsiskaityta su visais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pareikšti ir patvirtinti atsakovo bankroto byloje, taip pat buvo išspręsti visi teisminiai ginčai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Paties apelianto pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime areštuota I. W. 32 158 Lt reikalavimo teisė atsakovui, nesudaro pagrindo laikyti, kad ji yra atsakovo kreditorė. Aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime laikinai yra apribotos įtariamųjų I. W. ir V. W. nuosavybės teisės į atsakovą 32 158 Lt sumai, nesudaro pagrindo teigti, jog šis faktas turi būti prilyginamas kreditorinio reikalavimo pareiškimui bankroto byloje. Bankroto administratorius neturi teisės ir pareigos perduoti teismui tvirtinti nepagrįsto ir neegzistuojančio reikalavimo, pareikšto tik pagal ikiteisminiame tyrime taikyto laikino arešto dokumentus. Apeliantas pateikė netiesioginį ieškinį, prašydamas patvirtinti kreditorės I. W. reikalavimą, jau po to, kai buvo priimta skundžiama teismo nutartis. Šis ieškinys iki šiol nėra priimtas, nes nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti. Dėl aplinkybės, kad ikiteisminiame tyrime yra sprendžiamas klausimas dėl įtarimų atsakovui pareiškimo ir pareikštas 3 480 639,60 Lt civilinis ieškinys, jau yra pasisakęs tiek bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartyje, spręsdamas apelianto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo tęsti atsakovo bankroto bylos proceso.
2. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra objektyvios sąlygos atlikti veiksmus, susijusius atsakovo likvidavimu dėl bankroto, būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju visiškai patenkinus visų kreditorių pareikštus reikalavimus, nėra teisinio pagrindo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. ĮBĮ nedraudžia tikslinti, tvirtinti ir patenkinti kreditorių reikalavimus iki nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmimo.
3. Apelianto inicijuotas kitas ginčas dėl bankroto procedūrų vykdymo teisėtumo, skundžiant Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį, atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo. Aplinkybė, kad skundžiama nutartis priimta neįsitesėjus Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarčiai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi apeliantas šios nutarties neskundžia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „VIB“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 32-33). Atsakovo bankroto administratorius 2013 m. kovo 14 d. pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kurį 2013 m. kovo 18 d. patikslino (t. 1, b. l. 42-44, 58). Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino administratoriaus pateiktą atsakovo kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ finansinio reikalavimo, su kuriuo administratorius nesutiko, tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą (t. 1, b. l. 62-63). Pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2013 m. balandžio 23 d., penktuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nutarė atidėti likvidavimo procedūrą šešiems mėnesiams ir vykdyti turto pardavimą už kreditorių susirinkime patvirtintą kainą, o septintuoju darbotvarkės klausimu patvirtino įmonės turto pardavimo tarką ir pradines kainas (t. 1, b. l. 66-71). Bankroto administratorius, vykdydamas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, pateikė teismui prašymą šešiems mėnesiams atidėti atsakovo likvidavimo procedūros pradžią ir leisti iki šios procedūros pradžios kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka parduoti atsakovo turtą (t. 1, b. l. 93). Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pratęsė terminą likvidavimo procedūroms pradėti iki 2013 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 94). Kreditorius UAB „Thomas Philipps Baltex“ 2013 m. birželio 5 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovo lėšų paskirstymą trečios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti ir administratoriaus teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo iki bus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo (t. 1, b. l. 95). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų lėšų, po turto pardavimo iš varžytynių atsiskaičius su bankroto administratoriumi, hipotekos kreditoriumi, pirmos ir antros eilės kreditoriais, gali nepakakti atsiskaityti su visais trečiosios eilės kreditoriais, o UAB „Thomas Philipps Baltex“ reikalavimas dar nėra patvirtintas teismo. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė administratoriui skirstyti atsakovo lėšas, tenkinant trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus (t. 1, b. l. 98-99). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi išbraukė iš atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo hipotekos, pirmos ir antros eilės kreditorius, su kuriais administratorius atsiskaitė (t. 1, b. l. 113-114). Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymo patvirtinti jo 3 480 639,60 Lt finansinį reikalavimą (civilinės bylos Nr. B2-1695-260/2013 l. 92-93), tačiau kreditorius šią nutartį apskundė atskiruoju skundu. Kreditorius UAB „Thomas Philipps Baltex“ 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui prašymą pakeisti atsakovo bankroto byloje pradinį kreditorių AB „Lietuvos dujos“ jo teisių perėmėja UAB „Thomas Philipps Baltex“, kuri pradinio kreditoriaus teismo patvirtintą 7 945,09 Lt reikalavimą perėmė 2013 m. gruodžio 18 d. susitarimu dėl reikalavimo perleidimo (t. 1, b. l. 127, 130). Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi išbraukė iš atsakovo kreditorių sąrašo AB „Lietuvos dujos“ ir įtraukė į sąrašą UAB „Thomas Philipps Baltex“ su 7 945,09 Lt finansiniu reikalavimu (t. 1, b. l. 135-136). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtą kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria buvo netenkintas šio kreditoriaus prašymas dėl jo 3 480 639,60 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo (civilinės bylos Nr. B2-1695-260/2013 l. 132-136). Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovo administratoriui skirstyti įmonės lėšas, tenkinant trečiosios eilės kreditorių reikalavimus, nutartį leidžiant vykdyti skubiai (t. 2, b. l. 25-26). Bankroto administratorius 2014 m. vasario 17 d. pateikė teismui prašymą išbraukti iš kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo likusius kreditorius, su kuriais yra atsiskaityta, ir nutraukti bankroto bylą (t. 2, b. l. 28-29). Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą tenkino visiškai.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kuriuo siekiama bankroto procedūromis. Šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Apeliantas taip pat yra teisus, teigdamas, kad sprendžiant dėl pagrindo nutraukti bankroto bylą turi būti atidžiai vertinama, ar buvo atsiskaityta su visais kreditoriais.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas bankroto proceso metu atsiskaitė su visais savo kreditoriais, kurių reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Apelianto teigimu, teismas priėjo prie neteisėtos ir nepagrįstos išvados, kad yra atsiskaityta su visais atsakovo kreditoriais, nes, apelianto manymu, įmonės kreditoriais laikytini ne tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, tačiau visi asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti įsipareigojimus, taip pat tie, dėl kurių reikalavimų patvirtinimo tebevyksta teisminiai ginčai. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas bankroto proceso metu tenkinami tik teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, nes tik teismui suteikta teisė spręsti, ar įmonės kreditoriumi save laikančio asmens pareikštas bankrutuojančiai įmonei finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių, kurių reikalavimai būtų patvirtinti teismo nutartimi ir su kuriais nebūtų atsiskaityta, nėra. Tai, kad ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas pagal UAB „Thomas Philipps Baltex“ pareiškimą buvusiems atsakovo akcininkams, yra areštuota I. W. 32 158,60 Lt reikalavimo teisė į atsakovą, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovo bankroto metu turėjo būti atsiskaityta su I. W., nes šis asmuo nebuvo pareiškęs tokio kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje ir teismas nebuvo jo patvirtinęs. Aplinkybė, kad I. W. nepareiškė reikalavimo atsakovo bankroto byloje, reiškia tik tai, kad šis asmuo nelaiko savęs atsakovo kreditoriumi, o bankroto administratorius neturėjo teisės ir pareigos perduoti teismui tvirtinti, jo manymu, nepagrįsto ir neegzistuojančio reikalavimo, kildinamo iš ikiteisminiame tyrime taikyto laikino arešto dokumentų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad apeliantas 2014 m. vasario 10 d. yra pareiškęs netiesioginį ieškinį atsakovui, prašydamas patvirtinti I. W. 32 158,60 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, tačiau apeliantui buvo nustatyti netiesioginio ieškinio trūkumai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, kuria buvo sprendžiamas žemesnės instancijos teismo nutarties dėl netiesioginio ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, nustatyta, jog minėtame ikiteisminiame tyrime taikytas laikinas nuosavybės teisių, t. y. I. W. 32 258,60 Lt reikalavimo teisės į atsakovą, apribojimas Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi yra panaikintas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad I. W. 32 258,60 Lt reikalavimo teisė turėjo būti patenkinta iš bankrutuojančios įmonės turto. Taip pat nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog minėtame ikiteisminiame tyrime yra pareikštas 3 480 639,60 Lt civilinis ieškinys ir sprendžiamas klausimas dėl įtarimų atsakovui pareiškimo. Duomenų, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovui būtų pareikšti įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime arba jis būtų jame pripažintas civiliniu atsakovu, apeliantas nepateikė. Iš apeliantų pateiktų dokumentų matyti tik tai, kad toks klausimas gali būti svarstomas. Laukti, ar atsakovui bus pareikšti įtarimai ir civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime, neleidžia dar vienas iš bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo, ikiteisminiame tyrime neišsprendus įtarimų atsakovui pareiškimo klausimo.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su kreditoriais buvo neteisėtas, nes vyko ne pagal ĮBĮ nuostatas ir buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Minėta, kad pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2013 m. balandžio 23 d., penktuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nutarė atidėti likvidavimo procedūrą šešiems mėnesiams ir vykdyti turto pardavimą už kreditorių susirinkime patvirtintą kainą, o septintuoju darbotvarkės klausimu patvirtino įmonės turto pardavimo tvarką ir pradines kainas. Kaip matyti iš šio susirinkimo protokolo, tokį kreditorių daugumos apsisprendimą lėmė siekis atkurti atsakovo mokumą, nes pagal įmonės nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą įmonės turto užtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Ši aplinkybė pasitvirtino po turto realizavimo, nes atsiskaičius su visais atsakovo kreditoriais ir apmokėjus administravimo išlaidų sąmatą, atsakovo sąskaitoje liko 1 468 856,67 Lt (t. 2, b. l. 31). Iš varžytynių pardavus atsakovo turtą, gautos lėšos administratoriaus pirmiausia buvo panaudotos atsiskaityti su hipotekos, pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais. Atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais iki bus išspręstas klausimas dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo galimybės dėl apelianto prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo atmestas apelianto prašymas dėl 3 480 639,60 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, ir panaikinus laikinąją apsaugos priemonę, buvo atsiskaityta su visais trečiosios eilės kreditoriais, įskaitant ir apeliantą, patenkinus teismo nutartimi patvirtintą jo 7 945,09 Lt kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad atsakovo turtas negalėjo būti pradėtas realizuoti ir tenkinami kreditorių reikalavimai, nepripažinus įmonės bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su atsakovo kreditoriais buvo neteisėtas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.