Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, dalyvaujant ieškovės atstovui M. P., atsakovės atstovei G. Š., viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei VšĮ Kūrybinių industrijų dokas, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ieškovė, perkančioji organizacija) kreipiasi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ 1753,37 euro nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2018 m. vasario 19 d. ieškovė skelbiamos apklausos būdu atliko paslaugų - trijų renginių, propaguojančių saugų eismą - mažos vertės pirkimą. I pirkimo dalyje - Saugaus eismo dienos Lietuvoje (balandžio 6 d.) renginio organizavimas - laimėjusiu buvo pripažintas atsakovės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ pasiūlymas, tačiau 2018 m. kovo 21 d. atsakovė CVP IS priemonėmis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, nenurodydama jokių atsisakymo tai padaryti motyvų. Ieškovė sudarė pirkimo sutartį su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę buvusiu tiekėju UAB „Renginių fabrikas“. Sudarytos pirkimo sutarties kaina - 10 937,27 euro. Teikdama pasiūlymą dalyvauti konkurse, VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ nurodė, kad numatomos sutarties kaina yra 9183,90 euro. Sudariusi sutartį su pasiūlymų eilėje po VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ pirmoje eilėje esančiu dalyviu UAB „Renginių fabrikas“, Kelių direkcija patyrė 1753,37 euro nuostolių. Ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (10.7)2-1158 kreipėsi į atsakovę VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Atsakovė atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad viešojo pirkimo konkurso laimėtojai paaiškėjo tik 2018 m. kovo 20 d., t. y. likus 11 darbo dienų iki numatomo Saugaus eismo dienos Lietuvoje renginio dienos (balandžio 6 d.). Atsakovės siūlė surengti šventinę eismo dalyvių eiseną ir dėl šios priežasties reikėtų dėl eismo uždarymo Kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę bei kitas atsakingas institucijas. Atsakovė nurodė, kad laiko tarpas, likęs iki renginio, nebuvo pakankamas pilnavertiškam paslaugų įgyvendinimui užtikrinti. Atsakovė nurodė, kad maksimali kiekvienos pasiūlymo dalies kaina - 18 150 eurų, taigi Kelių direkcija, sudarydama sutartį su antrosios vietos laimėtoja, neviršijo savo numatyto biudžeto ir nuostolių nepatyrė.

3. Viešojo pirkimo procedūrų metu taip pasiūlymą pateikusios VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ ir perkančiosios organizacijos (Kelių direkcijos) susiklostė ikisutartiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010, yra nurodyta, kad viešojo pirkimo konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 41 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pateikto pasiūlymo, atitinkančio pirkimo dokumentų keliamus reikalavimus, neatšaukė iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

5. Atsakovė savo pasiūlyme siūlė surengti šventinę eismo dalyvių eiseną Vilniuje, Gedimino prospekte nuo Lietuvos Respublikos Seimo iki Vinco Kudirkos aikštės. Organizuojant šį renginį būtų reikėję tai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe bei kitomis atsakingomis institucijomis (valandai uždarant eismą Gedimino prospekte, organizuojant renginio dalyvių susibūrimą Vinco Kudirkos aikštėje, filmavimą/fotografavimą bepilotinėmis skraidyklėmis, įrengiant Saugos eismo stotelę, organizuojant koncertą). Pagal pirkimo sąlygas tiekėjai turėjo užtikrinti, jog renginyje turi dalyvauti ir (ar) jį stebėti (turėti galimybę matyti) ne mažiau kaip 3000 žmonių, taip pat prieš renginį turėjo būti organizuojama komunikacijos kampanija. Tik kovo 20 d. sužinojusi apie konkurso rezultatus, atsakovė nebūtų galėjusi įgyvendinti savo pasiūlytos idėjos kokybiškai ir profesionaliai, nes nuo susitikimo kovo 21 d. iki numatytos renginio viešinimo kampanijos pradžios buvo likę 3 darbo dienos, o iki renginio tik 11 darbo dienų. Pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, nuo kovo 26 d. turėjo būti vykdoma komunikacijos kampanija (skelbiamos žinutės socialiniame tinkle, sukuriamas renginio skelbimas socialinėje erdvėje ir kitos priemonės), tačiau per 3 darbo dienas nebūtų įmanoma pasirengti.

6. Ieškovė, žinodama apie renginio sudėtingumą ir iš atsakovės pasiūlymo matydama, kad renginio komunikacijos kampanija turi prasidėti kovo 26 d., neskubėjo paskelbti Pirkimo rezultatų. Paskelbus konkurso laimėtojus 2018 m. kovo 20 d., artimiausias posėdis Vilniaus miesto savivaldybėje, sprendžiantis galimybę įgyvendinti renginius, kuriems reikalingas eismo ribojimas, buvo numatytas 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus išduodamo leidimo organizuoti renginį išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-2367 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus išduodamo leidimo organizuoti renginį išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad leidimai organizuoti renginius išduodami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo dienos; jeigu buvo pateikti ne visi dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų dokumentų gavimo dienos. KID, remdamasis renginių organizavimo viešosiose Vilniaus miesto erdvėse praktika, galėjo tikėtis atsakymo dėl galimybės organizuoti minėto pobūdžio renginius per 5-7 darbo dienas. Bet net ir tokiu „sėkmės atveju”, kai atsakymas suteikiamas greičiau nei per minėtą 20 darbo dienų terminą, atsakymas paaiškėtų dieną prieš numatomą renginį ar pačią renginio dieną. Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikia galimybės iš anksto rezervuoti posėdžio datą, eisenos vietą bei poreikį riboti eismą. Tokiems leidimams reikalinga konkreti, o ne numanoma informacijai ir atsakovė neturėjo jokios teisės teikti prašymo organizuoti renginį, kuriame numatomas eismo ribojimas, neturėdami atsakymo dėl konkurso laimėtojų ir pasirašytos paslaugų sutarties. Paaiškėjus konkurso laimėjimui 2018 m. kovo 20 d. atsakovė skubiai (2018 m. kovo 21 d.) inicijavo susitikimą su Kelių direkciją ir siekė aptarti susidariusią situaciją. Susitikimo metu galutinai paaiškėjo, kad įvertinus itin trumpą pasirengimo terminą iki būsimo renginio kokybiško suorganizavimo, taip pat nesitikint ir sklandaus geranoriško bendradarbiavimo iš Kelių direkcijos pusės, rizika yra per didelė. KID apie savo apsisprendimą atsisakyti pasirašyti sutartį nurodė žodžiu.

Motyvuojamoji dalis

9. Ieškinys tenkinamas.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. vasario 19 d. apklausos būdu atliko paslaugų - trijų renginių, propaguojančių saugų eismą - mažos vertės pirkimą. Vokų atplėšimo procedūra įvyko 2018 m. kovo 9 d.; I pirkimo dalyje - Saugaus eismo dienos Lietuvoje (balandžio 6 d.) renginio organizavimas - laimėjusiu buvo pripažintas atsakovės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ pasiūlymas; sprendimas dėl laimėtojo nustatymo buvo priimtas 2018 m. kovo 20 d. 2018 m. kovo 21 d. atsakovė CVP IS priemonėmis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį su ieškove.

11. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, savo nuostoliais laiko atsakovės ir antros vietos laimėtojo UAB „Renginių fabrikas“, su kuriuo ieškovė buvo priversta sudarytį viešojo pirkimo sutartį, pasiūlymų kainų skirtumą 1753,37 Eur (10 937,27 - 9183,90). Ginčo dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių nėra.

12. Savo atsikirtimus ieškiniui atsakovė pagrindžia perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti pirkimo laimėtoją vertinimu – ieškovės manymu, priimtas ir paskelbtas perkančiosios organizacijos sprendimas neįpareigoja laimėjusi tiekėją sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, VPĮ normos tokios pareigos nenumato, priešingai VPĮ straipsnio dalis numato perkančiosios organizacijos teisę, pirkimo laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį, sudaryti viešojo pirkimo sutartį su antros vietos laimėtoju. Ieškovės vertinimu sprendimas paskelbti pirkimo laimėtoją – tai pasiūlymas sudaryti sutartį, kuris gali būti nepriimtas dėl svarbių priežasčių.

13. Teismas su atsakovės pozicija nesutinka. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ vešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus (lex specialis), o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas, tačiau viešojo pirkimo proceso dalyviams taikytinos ir CK normos, tiek kiek šalių santykius nereguliuoja specialus įstatymas. Nagrinėjamu atveju VPĮ 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Ši norma nustato imperatyvią (turi sudaryti) pirkimo laimėtojo pareigą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąją organizacija; pažymėtina, kad tiekėjas negali ne tik atsisakyti, bet ir vilkinti šios pareigos įgyvendinimą, nes įpareigojamas sudaryti sutartį iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino. Atsakovė be pagrindo vertino perkančiosios organizacijos sprendimą dėl laimėtojo nustatymo kaip neįpareigojantį pasiūlymą laisvai derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. VPĮ yra specialus įstatymas, reglamentuojantis specialias viešojo pirkimo procedūras įgyvendinant viešąjį interesą ekonominių santykių srityje, dėl to visiškos sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Atsakovė be pagrindo rėmėsi Civilinio kodekso normomis, taip pat ir jame nurodytu sutarčių laisvės principu, CK 6.163 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias derybų šalys neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.

14. Nors teismų praktika dėl tiekėjo, pripažinto viešojo pirkimo laimėtojo, atsisakymo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį pasekmių (civilinės atsakomybės) nėra gausi, tačiau teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-12-527/2015 išvadomis. Teismų išnagrinėtoje byloje buvo vertinami dviejų atsakovių – viešojo pirkimo laimėtojų identiški veiksmai, kai abi atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kai joms buvo pasiūlyta ją sudaryti. Teismai vertino, kad tiekėjos, dalyvaudamos konkurse ir turėdamos išsamią informaciją apie sutarties sąlygas, atsakovės sutiko su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo sudaryti sutartį, tačiau laimėję konkursą atsisakė ją sudaryti, ir tai yra pagrindas pripažinti jų elgesį neteisėtu.

15. Teismas atmeta atsakovės argumentą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-127/2010 faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, nes Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje tiekėjos atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl ekonominių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje aktualus tiekėjo – prikimo laimėtojo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį teisinis vertinimas, skirtingi atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį motyvai nepaneigia bylų faktinių aplinkybių panašumo.

16. Atsakovė taip pat nesutinka, kad pažeidė pareigą viešojo pirkimo procedūros metu elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai; nurodo, kad pati ieškovė elgėsi nerūpestingai, vilkino sprendimo dėl pirkimo laimėtojo nustatymu; priimdama sprendimą dėl laimėtojo nustatymo tik 2018 m. kovo 20 d. neatsižvelgė į tai, kad iki perkamų paslaugų realizavimo dienos, kuri buvo paskelbta ir nekeičiama, buvo likę tik 11 darbo dienų.

17. Minėta, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. vasario 19 d., vokų atplėšimas įvyko 2018 m. kovo 9 d., sprendimas dėl laimėtojo nustatymo buvo priimtas 2018 m. kovo 20 d.; renginys, kuriuo organizavimo paslaugos buvo perkamos, buvo numatytas ir įvyko 2018 m. balandžio 6 d. Ieškovė pasiūlė renginio planą, kurio įgyvendinimas reikalavo suderinimo su Vilniaus miesto savivaldybe bei kitomis atsakingomis institucijomis (valandai uždarant eismą Gedimino prospekte, organizuojant renginio dalyvių susibūrimą Vinco Kudirkos aikštėje, filmavimą/fotografavimą bepilotinėmis skraidyklėmis, įrengiant Saugos eismo stotelę, organizuojant koncertą ir pan.), taip pat pažymėjo, kad pagal pirkimo sąlygas renginyje turėjo dalyvauti (stebėti) ne mažiau nei 3000 dalyvių; tokia sąlyga taip pat reikalavo papildomo laiko. Atsakovės vertinimu, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad jos pasiūlytas planas reikalauja gauti leidimus ir suderinimus su institucijomis, o leidimų gavimas priklauso ne tik nuo tiekėjos pastangų, turėjo operatyviau priimti sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo.

18. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus išduodamo leidimo organizuoti renginį išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-2367 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus išduodamo leidimo organizuoti renginį išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad leidimai organizuoti renginius išduodami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo dienos, t.y. tam, kad renginio dieną (2018 m. balandžio 6 d.) visi reikalingi leidimai būtų išduoti, visi reikalingi dokumentai (tarp jų ir perkančiosios organizacijos spendimas nustatyti pirkimo laimėtoją) turėjo būti pateikti Savivaldybei prieš 20 darbo dienų, t.y. 2018 m. kovo 8 d., dar iki vokų atplėšimo. Atsakovė buvo susipažinusi su pirkimo sąlygomis, pastabų ar klausimų dėl pirkimo sąlygų, taip pat pirkimo sąlygose numatytų glaustų paslaugų terminų nebuvo. Atsakovė, pasiūlydama renginio planą, kurio įgyvendinimas tiesiogiai priklausė nuo galimybės laiku gauti institucijų leidimus, būdama profesionali tokių paslaugų tiekėja, turėjo įvertinti pirkimo sąlygose numatytą trumpą laiką nuo vokų atplėšimo iki numatyto renginio ir prisiimti visą tokių leidimų negavimo per trumpą laiką riziką arba pateikti pasiūlymą, kurio įgyvendinimas nebūtų susijęs su tokių leidimų gavimu. Teismo vertinimu, sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo terminas (7 darbo dienos) negali būti pripažintas neprotingu; teismas nesutinka, kad pirkimo procedūros buvo vilkinamos. Atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad perkančioji organizacija turi atsižvelgti į jos pasiūlymo ypatumus ir paspartinti sprendimo priėmimą atsižvelgiant į būtinumą gauti institucijų leidimus; pirkimo sąlygose nenumatyti sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo terminai, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad toks sprendimas bus priimtas per 1-3 darbo dienas. Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad atsakovė siūlydama renginio planą, kurio išgyvendinimas priklausė nuo papildomų rizikų, nepriklausančių nuo perkančiosios organizacijos ir tiekėjos valios, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Atsakovė nesutinka su reikalavimu atlyginti patirtus 1753,37 Eur nuostolius, ieškinio suma apskaičiuota kaip skirtumas tarp atsakovės pasiūlyme ir pasiūlymų eilėje antroje vietoje buvusio tiekėjo nurodytų kainų. Atsakovė nurodo, kad ieškovė sudarė sutartį su pasiūlymų eilėje antroje vietoje esančiu UAB „Renginių fabrikas“ už 10 937,27 Eur, kurių pasiūlymas iš esmės skyrėsi nuo atsakovės pasiūlymo; Saugaus eismo dienos renginys balandžio 6 d. buvo suorganizuotas, ieškovė nepatyrė žalos. Pirmoje pirkimo dalyje nei atsakovės pasiūlyto renginio biudžetas, nei antroje vietoje buvusio tiekėjo pasiūlyto renginio biudžetas neviršijo numatytos maksimalios kainos 18 150 Eur (su PVM), todėl ieškvoė, net ir sudarydama sutartį su antrosios vietos laimėtoju, neviršijo savo numatyto biudžeto.

20. Teismo vertinimu ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės neteisėto atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį patyrė nuostolius. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė, laimėjusi pirkimą, pažeidė VPĮ numatyta pareigą sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutartį už 9183,90 Eur; perkančioji organizacija buvo priversta sudaryti sutartį su antros vietos laimėtoja už 10 937,27 Eur, t.y. 1753,37 Eur brangiau, nei pagrįstai tikėjosi. Ieškovė pagrįstai laiko pasiūlymų kainų skirtumą nuostoliais. Atsakovės argumentas, kad jos ir antros vietos laimėtojos pasiūlymų kainos neviršijo renginio biudžeto, todėl nuostolio nėra, prieštarauja pirkimui skirtų lėšų racionalaus panaudojimo principui (VPĮ 17 str.), todėl atmestinas.

21. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotina civilinės atsakomybės sudėties elementų visuma: atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir nuostolių; ieškinys tenkinamas ( CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas. Faktinis pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 1 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovės prašymas jas priteisti, todėl papildomai ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo (2018 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Dėl bylinėjimosi išlaidų . Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškinį, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis nuo ieškinio sumos (1753,37 Eur) sudaro 52,60 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (biudžetinės įstaigos kodas 188710638) iš atsakovės VšĮ Kūrybinių industrijų dokas (juridinio asmens kodas 304192896) 1753, 37 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 37 centus) ir 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo ( 2018 m. spalio 2 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Kūrybinių industrijų dokas (juridinio asmens kodas 304192896) valstybei 52,60 Eur (penkiasdešimt du eurus 60 centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.