- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- AS-261-101-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. L. K., A. C.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L. K. ir A. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. K. ir A. C. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant E. U., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjos A. L. K. ir A. C. kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka atkurti pareiškėjoms nuosavybės teisę natūra į 2,44 ha žemės sklypą, esantį Padvarių kaime, Kretingos rajone.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 21 . nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00028-07.
II.
Pareiškėjos A. L. K. ir A. C. 2008 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ir nevykdyti žemės matavimų, skyrimo, žemės paskirties keitimo ar kitų veiksmų tretiesiems asmenims, kol nebus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjoms į P. K. žemę, įpareigojant Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo į P. K. likusią 1,74 ha žemės sklypą, kol nebus išspręsta administracinė byla.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą, netenkino pareiškėjų A. L. K., A. C. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00028-07.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytos trijų rūšių reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjos nenurodė argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo. Nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tuo pačiu klausimu jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Teismas padarė išvadą, kad dėl anksčiau išvardintų priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes nauji pagrindai nenurodyti, net neaišku kokių trečiųjų asmenų atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m. lapkričio 20 d. pareiškėjoms pasiūlyta už 1,74 ha pasirinkti atlyginimo būdą iki 2008 m. gruodžio 8 d.
Išsprendus klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė, nes bylos sustabdymo pagrindai nėra išnykę (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 100 straipsnis).
IV.
Pareiškėjos A. L. K. ir A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas jų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones įpareigojant Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Klaipėdos apskrities virininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos žemėtvarkos skyriui uždrausti žemės matavimus skyrimo, žemės paskirties keitimo ir kitų veiksmų tretiesiems asmenims kol nebus išspręstas teisme nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjoms į P. K. žemę.
Šalies argumentai
2. 2008 m. gruodžio 2 d. prašyme pareiškėjos prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių būdo parinkimo į likusį P. K. 1,74 ha žemės sklypą, kol nebus išnagrinėta byla.
3. 2007 m. rugsėjo 19 d. dieną ir skundo padavimo dieną atsakovas nebuvo pripažinęs pareiškėjų teisėtų reikalavimų dėl trūkstamų nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Kėlė net abejones dėl jau nuosavybės teise grąžintos žemės teisėtumo. Todėl pasikeitus situacijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus 2008 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. R7-691-(3.2) „Dėl nuosavybės atkūrimo“, kuriame nurodyta, kad P. K. likusi 1,74 ha (skunde 2,44 ha) žemė patenka į valstybės išperkamą žemę ir natūra negrąžinama, ir pasiūlius iki 2008 m. gruodžio 8 d. pasirinkti atlyginimo būdus, atsirado pagrindas prašyti kitų užtikrinimo priemonių, nes jų netaikius ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai parinkus kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą gali tapti neįmanomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra į pareiškėjų tėvo P. K. žemę.
4. Reikalavimas taikyti užtikrinimo priemones, uždraudžiant Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti su ginčijama žeme veiksmus trečiųjų asmenų atžvilgiu grindžiamas 2008 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2.1-117-(1.14), kuriuo pareiškėjos informuojamos apie parengtus dokumentus perduoti neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemę K. L. (mirusi), kurios įpėdinis yra E. U.. Ar pagristai yra suteikta asmeninio naudojimo žemė L., duomenų į bylą pateikta taip pat nėra. Tuo tikslu ir buvo prašoma išreikalauti dokumentus į bylą.
5. Byloje yra pateikti visi papildomi dokumentai, iš kurią matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pripažinusi P. K. (jo įpėdinėms) teisę atkurti nuosavybės teises i likusią žemės dalį, grubiai pažeisdama savininkų interesus ir žinodama, kad yra šalimi byloje, bet ignoruodama šią aplinkybę, jau yra parengusi dokumentus perduoti neatlygintinai šią žemę trečiajam asmeniui.
6. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai parinkus kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą negu atkūrimas natūra ir/ar priėmus sprendimą perduoti nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemę, jeigu bus patenkintas pareiškėjų skundas, sprendimo nebus galima įgyvendinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo E. U. su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas.
V.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises natūra į P. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Padvarių kaime, Kretingos rajonas.
Siekdamos, kad nuosavybės teisės pareiškėjoms būtų atkurtos natūra, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos žemėtvarkos skyriui atlikti žemės matavimo, skyrimo, žemės paskirties keitimo ir kitus veiksmus, suteikiant žemę tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bei įpareigojant Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo į P. K. likusį 1,74 ha žemės sklypą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad įstatymas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą sieja su teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis ateityje. Pagal nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančias daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos.
Pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjos prašo taikyti dvi reikalavimo užtikrinimo priemones. Viena iš jų – uždrausti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo į P. K. likusį 1,74 ha žemės sklypą.
Pareiškėjų pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. R7-691-(3.2) patvirtina, kad yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į turtą, kai turtas negrąžinamas natūra. Minėtu raštu A. C. informuota, jog turi pasirinkti už valstybės išperkamą žemę LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1, 2,3 ir 5 punktuose nurodytus atlyginimo būdus.
Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo, pareiškėjos savo teises galės ginti ginčydamos atsakovo priimtus administracinius aktus. Kadangi jokių kitų konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas pareiškėjos nenurodė, ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo į P. K. likusį 1,74 ha žemės sklypą – yra nepagrįstas.
Pareiškėjos taip pat prašo uždrausti atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos žemėtvarkos skyriui atlikti žemės matavimo, skyrimo, žemės paskirties keitimo ir kitus veiksmus, suteikiant žemę tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teigdamos, kad žemės suteikimo procesas tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra ruošiamas ir bus vykdomas.
Kaip jau buvo minėta, tik konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančias daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – pareiškėjas turi nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašo uždrausti atsakovui atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas negali remtis abstrakčiu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nesant duomenų, kokie konkrečiai ginčo žemės sklype atliekami veiksmai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad pareiškėjos nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde nurodyti pareiškėjų teiginiai apie ruošiamą ir vykdomą tretiesiems asmenims nuosavybės teisių atkūrimą į jų pretenduojamą žemės sklypą yra pagrįsti tik prielaidomis, o ne objektyviais faktais.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. L. K. ir A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.