- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-317-582-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00005-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nukentėjusysis
- S. R., J. K. R.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Česlovas Žukauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-582-2014
Teisėja: Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00005-2013-9
2014 m. gegužės 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems S. R. ir J. K. R., jų atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, išteisintajam A. R. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų S. R. ir J. K. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. buvo išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiųjų S. R. ir J. K. R. civiliniai ieškiniai dėl patirtos žalos ir advokato išlaidų palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintas kaltinant tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d., 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), J. K. R. ir S. R. šeimos gyvenamoje vietoje, be priežasties, būdamas girtas, kirviu tyčia sunaikino ir sugadino jiems priklausantį turtą: sudaužė šuns būdą, kurios vertė 80 litų, sudaužė betono maišyklės elektros variklį, kurio vertė 250 litų, išdaužė stacionaraus šiltnamio du stiklus, kurių vertė 90 litų, išrovė ir sunaikino šiltnamyje augusias daržoves: 5 (penkis) vnt. vaisius vedančių paprikos daigų ir 6 (šešis) vnt. vaisius vedančių pomidorų daigų, kurių bendra vertė 50 litų, sudaužė naujai statomo namo plastikinio lango rėmą, kurio vertė 637 litų ir tokiais veiksmais padarė J. K. R. ir S. R. 1103 litų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. buvo išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji S. R. ir J. K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendį ir privataus kaltinimo bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, yra neobjektyvus ir tendencingas. Teismas sprendime nurodė, kad nukentėjusieji nepateikė tikslaus A. R. sužaloto turto įvertinimo, dėl to nebuvo galimybės teisiškai įvertinti A. R. veiką, ją kvalifikuoti pagal BK straipsnį ir jam parinkti bausmę už tokią veiką, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. kvalifikuojama ne pagal padarytos žalos dydį, o pagal sugadinto turto vertę, kuri nustatinėjama pagal turto realizavimo kainas, specialistų išvadas, turto draudimo vertę ir kt.
Šalies argumentai
Apeliantai mano, kad jiems už sunaikintą ir sugadintą turtą padaryta turtinė 1103 Lt žala yra reali, pagrįsta skundo padavimo metu buvusiomis rinkos kainomis. Visi sugadinti ir sunaikinti daiktai (išskyrus plastikinį langą ir pomidorų bei paprikų daigus) yra savadarbiai, sukonstruoti jų pačių. Jei pirmosios instancijos teismui dėl sugadinto ir sunaikinto turto vertės kilo abejonių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 415 str. 1 d., 286 str. 1 d., 287 str., turėjo imtis priemonių šiems trūkumams pašalinti, kadangi dalis sugadintų daiktų stovi iki šiol.
Teigia, kad taikinamojo posėdžio metu A. R. neprisipažino sugadinęs ir sunaikinęs jų turtą, vėliau teismo proceso metu prisipažino, kad būdamas įsiutęs sunaikino ir sugadino jiems priklausantį turtą, todėl, kad manė, jog jie nuo jo namo verandos buvo nulupę kažkokia plokštę, kurią jis rado šalia savo namo, o taip įsiuto ant jų pririšto šuns, kuris jam atėjus į jų sodybą ant jo lojo, norėjo jam kirviu suduoti smūgį, tačiau šuo pasitraukė į šoną. Įsiutęs pradėjo daužyti jiems priklausančius daiktus. Sutiko, kad sugadino ir suniokojo turto dalį, tačiau prieštaravo dėl reiškiamo ieškinio ir, jo manymu, žala yra 500 Lt. Vėliau po taikinamojo posėdžio buvo atėjęs su žmona pas juos, žadėjo kompensuoti padarytą žalą už jų turto sunaikinimą ir sugadinimą, siūlė 500 Lt, tačiau jie nesutiko, kadangi sunaikinto turto vertė buvo ženkliai didesnė (vien tik sugadinto lango vertė – 637 Lt), kitą dieną atėjęs neblaivus siūlė, kad jeigu sutiks taikytis ir nutrauks prieš jį bylą, jiems perrašys bendros dalinės nuosavybės plote, kartu su jais valdomame žemės sklype, priklausančius 38 arus. Jie dalinai sutiko, tačiau jokių realių veiksmų šiam pažadui įgyvendinti A. R. nesiėmė. Jam siūlė, kad tegu pats atstato sugadintus ir sunaikintus daiktus savo lėšomis ir jam jokių pretenzijų dėl sugadinto turto neturės, tačiau jis tai daryti atsisakė.
Apeliantų teigimu nėra aišku, kodėl teismas sugadintą plastikinio lango rėmą priskiria jų sūnaus V. R. nuosavybei, jei teismo posėdžio metu apeliantai nurodė, kad šį langą jų sūnus jiems padovanojo. Tai patvirtino ir pats V. R.. Apeliantų nuomone, negali taip būti, kad namas priklauso nuosavybės teise jiems, o langas, įstatytas šiame name priklauso jų sūnui. Žala dėl sugadinto lango rėmo yra padaryta apeliantams. Apeliantai teismo posėdžio metu nurodė, kad lango rėmas yra neremontuojamas, reikia keisti visą langą. Apeliantų nuomone, teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad lango rėmas yra ne nukentėjusiųjų nuosavybė, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.
Apeliantai neneigia, kad santykiai tarp jų yra įtempti, tačiau mano, jog tai nesuteikia teisės A. R. naikinti bei gadinti jiems priklausantį turtą, nors iš A. R. pusės išpuolių jų atžvilgiu buvo ir daugiau. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. R. yra praeityje baustas administracine tvarka už jų turto sunaikinimą, taip pat už chuliganiškus veiksmus bei viešosios tvarkos pažeidimus jų atžvilgiu.
Nukentėjusieji ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų S. R. ir J. K. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ištyrus teismui pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjama kaltinamojo kaltė, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad A. R. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis ir jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prielaidomis, kad galbūt A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes sunaikino ar sugadino tik nukentėjusiųjų nuožiūra įvertintą jų turtą, nuosprendis grindžiamas būti negali. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tą pabrėžia ir Lietuvos AT Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą’’ nurodytos nuostatos.
Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 6 d.) ir nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad A. R. 2012 m. rugpjūčio 20 d., 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), J. K. R. ir S. R. šeimos gyvenamoje vietoje, būdamas girtas, tyčia kirviu sugadino J. K. R. ir S. R. priklausantį turtą - šuns būdą, betono maišyklės elektros variklį, namo plastikinio lango rėmą, šiltnamio stiklus, išrovė ir tuo sunaikino šiltnamyje augusias daržoves.
Teismo posėdžio metu A. R. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. jo namuose dingo elektra ir jis ėjo su kirvuku pro brolio namus pažiūrėti, kodėl nėra elektros. Buvo susinervinęs, nes rado nuluptą skardą nuo savo sodybos, mano, kad tai brolio ar jo sūnaus darbas. Įdrėskė lango rėmą, tačiau stiklas neišmuštas, langas nepakeistas. Trenkė kirvuku į betono maišyklės variklį, tačiau jis veikia. Šiek tiek kaukštelėjo kirvuku į šuns būdą, tačiau ten viskas pataisoma. Išdaužė tik vieną šiltnamio stiklą, išrovė kelis krūmus pamidorų, bet paprikų nelietė. Papildomai A. R. nurodė, kad nesutinka su nukentėjusiųjų ieškiniu, kadangi sugadinti daiktai verti 130 litų, bet ne nukentėjusiųjų prašomų 1103 litų. Siūlė taikytis, sumokėti 500 litų, tačiau nukentėjusieji nesutiko.
Nukentėjusysis J. K. R. parodė, kad šuns būdos negalima suremontuoti, ją reikia keisti nauja. Betono maišyklės variklis taip pat nėra remontuojamas, sulankstytas korpusas, sulenktas velenėlis, todėl kaltinamasis turėtų nupirkti naują. Šiltnamio stiklai sudaužyti, išrauti pomidorai. Lango rėmas yra sugadintas. Jei kaltinamais pakeistų langą nauju, sutiktų taikytis.
Nukentėjusioji S. R. parodė, kad A. R. sugadino jų užgyventą turtą. Ji kartu su vyru matė kaip kaltinamasis viską kapojo. Sugadino šuns būdą. Betono maišyklė iki įvykio veikė gerai, dabar nors ir veikia, bet su ja dirbti pavojinga, gali nutrenkti žmogų. Šiltnamyje išdaužė du stiklus, išrovė 5 pomidorus ir 6 paprikas. Ji pirko tik daržovių daigus, tačiau pati juos užaugino. Lango rėmo pataisyti negalima, nes reikia keisti visą langą. Kaltinamasis išreiškė norą taikytis, tačiau jo pasiūlyta 500 litų suma yra per maža žalai atlyginti. Jei kaltinamais sutaisytų ką galima sutaisyti ir atlygintų padarytą žalą, sutiktų taikytis, pretenzijų neturėtų.
Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamasis A. R. yra jo tėvo brolis. Pats matė, kad buvo sudaužyta šuns būda, išdaužyti šiltnamio langai, betono maišyklės variklis, lango rėmas, kai atvažiavo į tėvų namus. Šuns būdos skardą galima pakeisti. Betono maišyklės variklį reiktų keisti. Išdaužė du šiltnamio stiklus, išrovė ir suniokojo daržoves. Lango rėmas prakirstas kirviu. Langus tėvams nupirko jis, tačiau tai tėvų nuosavybė. Vieno lango kaina apie 637 litus.
Liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusieji parodė jai A. R. sugadintus daiktus - betono maišyklę, langą, šuns būdą, šiltnamio stiklus. Matė, kad sudaužytas betono maišyklės variklis, šuns būda sudaužyta su kirviu, išdaužti 2 ar 3 šiltnamio langai, išrauti daigai, įkirstas lango rėmas.
Liudytoja V. R. parodė, kad matė kaip A. R. ėjo į tėvų sodybą. Matė nedaug apgadintą šuns būdą, lango rėmą, išdaužtą nedidelį šiltnamio stiklą. Daržoves nusiskynė, buvo vasaros pabaiga, todėl neturėjo nuostolio dėl to.
Fotolentelėse policijos pareigūnai užfiksavo J. K. R. namą (duomenys neskelbtini), skylę šio namo lango rėme (1 t., b.l. 24-25).
Fotonuotraukose, pateiktose nukentėjusiųjų, užfiksuotas šiltnamis su jame išdužusiais stiklais, nenustatytos paskirties ir pavadinimo agregatas, kurio korpuse matyti pažeidimai, galimai šuns būda, kurios šonuose matyti pažeidimai, lango rėmas, kuriame matyti padaryta skylė (1 t., b.l. 44-46).
UAB „Algipras“ ir V. R. sudarytoje sutartyje dėl plastikinių langų įsigijimo nurodyta, kad bendra 4 plastikinių langų įsigijimo kaina yra 2080 litų, su montavimu – 2550 Lt (1 t., b.l. 49). Remiantis minėta sutartim vieno plastikinio lango kaina yra 520 Lt, o kartu su montavimo darbais 637,50 Lt.
A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta jo paties parodymais – jis pripažįsta, kad sugadino nukentėjusiųjų turtą, tačiau nesutinka dėl sugadinimo mąsto ir sugadinto turto vertės. A. R. kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų A. M., V. R. ir V. R. parodymais. Nukentėjusiųjų ir liudytojų A. M., V. R. parodymais, byloje esančiomis nuotraukomis įrodyta koks turtas buvo sugadintas. Baudžiamojoje byloje esančia sutartimi su UAB „Algipras“ ir liudytojo V. R. parodymais įrodyta, kad sugadintas plastikinis langas priklauso nukentėjusiesiems, jo vertė 520 Lt, o kartu su montavimu 637,50 Lt. Kito sugadinto turto vertė teismo posėdyje nustatyta nebuvo, tačiau nusikalstamai veikai konstatuoti ir jos kvalifikavimui pakanka plastikinio lango nustatytos vertės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. R. 2012 m. rugpjūčio 20 d., 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) sav., J. K. R. ir S. R. šeimos gyvenamoje vietoje, būdamas girtas, tyčia kirviu sugadino J. K. R. ir S. R. priklausantį turtą, t.y. šuns būdą, betono maišyklės elektros variklį, namo plastikinį langą, kurio vertė 520 Lt, šiltnamio stiklus, išrovė šiltnamyje augusias daržoves.
Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą numatyta BK 187 str. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (2007 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., nes sugadinto turto (plastikinio lango) teismo nustatyta vertė (520 Lt) viršija 3 MGL (390 Lt) (Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d.).
Skiriant nuteistajam bausmę, turi būti atsižvelgiama į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kolegija nenustatė A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad A. R. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdama kaltinamajam A. R. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, nedirba, vedęs, pensininkas, seniūno charakterizuojamas kaip uždaro, impulsyvaus ir užsispyrusio charakterio, įrašytas į psichikos sveikatos priklausomybių stebimų pacientų tarpą, turi pastovią gyvenamąją vietą. A. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių, nesunkių nusikaltimų, todėl kolegija, atsižvelgdama į visas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d.).
Nukentėjusieji S. R. ir J. K. R. iš A. R. prašė priteisti 1103 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.
Nors turtinės žalos padarymo faktas byloje yra įrodytas, tačiau šiuo metu byloje negalima apskaičiuoti tikslaus padarytos žalos dydžio, nes byloje nepateikti objektyvūs duomenys apie sugadinto turto (išskyrus plastikinį langą) vertę, todėl teismas pripažįsta nukentėjusiesiems teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str. 2 d.).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.
Skunde dėl privataus kaltinimo iškėlimo bylos nukentėjusieji prašė priteisti jiems iš kaltinamojo 2000 litų neturinę žalą. Vertindama nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji patyrė išgąstį, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kaltinamasis veikė tyčia, žalos neatlygino, tačiau kolegija įvertina ir tai, kad dėl sugadinto turto nukentėjusieji nepatyrė didelių nepatogumų ar fizinių sužalojimų, be to atsižvelgia į realią kaltinamojo galimybę atlyginti prašomą žalą (niekur nedirba, yra senatvės pensininkas) bei formuojamą teisminę praktiką, todėl prašomos priteisti neturinės žalos dydį mažina iki 600 litų, kas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl išlaidų priteisimo
Nukentėjusiosios S. R. atstovo paslaugų išlaidos sudaro 600 litų (2 t., b.l. 35, 86), kas laikytina protingomis išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo A. R..
Baudžiamojoje byloje taip pat yra pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. R., kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės pagalbos teikimą iki 2013-09-30 sudaro 666,8 Lt, t.y. už skundo parengimą – 320 Lt ir už advokato atstovavimą pirmos instancijos teisme – 346,8 Lt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad buvo ruoštas skundas, paskirtasis advokatas Jonas Zenevičius dalyvavo teismo posėdžiuose pirmos instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas minėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo A. R..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
nukentėjusiųjų S. R. ir J. K. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Priteisti iš A. R. nukentėjusiesiems S. R. ir J. K. R. 600 (šešis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Pripažinti nukentėjusiesiems S. R. ir J. K. R. teisę į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš A. R. nukentėjusiajai S. R. 600 (šešis šimtus) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš A. R. valstybės naudai 666,80 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 80 ct) proceso išlaidų už S. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.