Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž. (E. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo faktiškai gyvenęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, nedirbantis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; per 1 mėnesį nu nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos), paskiriant subendrintą 40 parų arešto bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi, patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad S. Ž. yra jo močiutė, ji gyvena kaltinime nurodytoje vietoje. Jis tuo metu buvo grįžęs į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kur dirbo. Turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kurį laiką buvo „užkoduotas“, bijo gerti. Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,7 l degtinės ir dar 2 l alaus, buvo apsvaigęs. Nuėjo pas močiutę į butą pasiimti pakrovėją, nes buvo jį ten palikęs. Atėjęs į virtuvę paėmė keptas bulves, močiutė pradėjo ant jo šaukti. Jis jai pasakė, kad yra girtas, pavalgys, pasiims pakrovėją ir eis pas tėvą miegoti. Močiutė toliau šaukė, jis dar kartą pasakė, kad jo neprovokuotų. Kažkas įvyko ir sudavė močiutei. Kiek smūgių ir kokia kūno dalimi sudavė, neprisimena. Galėjo būti, kad sudavė vieną smūgį į veidą skruostikaulio srityje. Prisimena, kad rankomis sugriebė močiutę už kaklo ir ją smaugė. Močiutė nuėjo pas kaimynę I., kuri iškvietė policiją. Neprisimena, ką sakė, kai atvažiavo policija. Įvykį prisimena protarpiais. Buvo girtas ir dėl to taip pasielgė. Jo veiksmai galėjo sukelti močiutei skausmą. Po įvykio su ja bendravo, atsiprašė, ši jam atleido, pasakė, kad tai būtų pirmas ir paskutinis kartas. Gydysis nuo alkoholizmo, gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamasis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo senelei S. Ž.. Jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Prieš kelias savaites atvyko į Lietuvą atostogauti ir apsistojo pas senelę. 2024 m. gegužės 25 d. buvo susitikęs su draugu ir vartojo alkoholį, vakare grįžo pas senelę į namus. Jis buvo girtas, nuėjo į virtuvę valgyti. Į virtuvę atėjusi senelė pradėjo ant jo šaukti dėl to, kad jis yra neblaivus. Negali tiksliai pasakyti, kas įvyko virtuvėje ir ar jis smurtavo prieš senelę, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo įvykti. Jis žino, kad policiją iškvietė kaimynė I. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Gailisi, nori jos atsiprašyti senelės, su ja susitaikyti (b. l. 60–61).

5. Nukentėjusioji S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastarąjį mėnesį gyvena kartu su savo anūku E. Ž. Anūkas vartoja alkoholį, o išgėręs tampa labai agresyvus, būna sunku susikalbėti, elgiasi neadekvačiai. Ankščiau yra ne kartą kvietusi policijos pareigūnus dėl to, kad jis prieš ją smurtauja, bet ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. 2024 m. gegužės 25 d. E. Ž. į namus sugrįžo apie 20.00 val., buvo girtas, nuėjo į virtuvę, ji atėjusi jam iš paskos įpylė šaltibarščių, pašildė bulvių, jis valgė. Tada E. Ž. jai liepė eiti gulti, tuomet ji atsakė, kad jam pačiam reikia eiti gulti. Po jos žodžių anūkas labai supyko ir trenkė kumščiu per stalą, metė šakutę į langą. Po to rankomis sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į galvą viršugalvio srityje ir vieną smūgį į kairį skruostą, rankomis sugriebęs už kaklo smaugė. Ji pajautė fizinį skausmą. Tuomet anūkas, nuėjęs prie laidinio telefono, kuris yra koridoriuje, atjungė laidus. Ji nubėgo pas kaimynę I. B., gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad ši iškviestų pagalbą (b. l. 7–16, 41–43).

6. Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Ž. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), su ja bendrauja, kadangi ji yra senyvo amžiaus, jai padeda buityje. Pas kaimynę būna jos anūkas E. Ž., ji mato, kad jis kiekvieną dieną būna girtas ir neduoda močiutei ramybės, šaukia. Dėl anūko kaimynė dažnai jai skundžiasi. 2024 m. gegužės 25 d., apie 21.20 val., pas ją atėjo S. Ž., sakė, kad ją muša anūkas, prašė iškviesti policiją. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, o kaimynė liko pas ją, kol atvyko pareigūnai. Kaimynė jos paprašė, kad nueitų į namus ir uždarytų anūką. Kai ji nuėjo, E. Ž. buvo koridoriuje, jai užėjus, jis nuėjo į virtuvę. Girdėjo, kaip jis keikdamasis pasakė, kad jam močiutė nusibodo. Nieko jam neatsakė, tik paėmusi nuo staliuko raktus užrakino butą. Pas kaimynę S. Ž. dažnai girdi triukšmą, dėl anūko ne kartą buvo kviesta policija (b. l. 46–47).

7. 2024 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios S. Ž. kūnas. Apžiūrint S. Ž. kaklą, ant jo jokių sumušimo pėdsakų ar paraudimų nematyti. Ant galvos matyti suvelti plaukai, kairės akies vokas kiek patinęs (b. l. 23–28).

8. 2024 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio gyvenamojo namo pirmoje laiptinėje, dešinėje pusėje. Užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra staliukas, ant jo stovi laidinis telefonas. Tiesiai matyti kambarys su praėjimu į kitą kambarį. Koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvė (b. l. 7–16).

9. 2024 m. gegužės 25 d. alkotesterio kvitas, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2060856, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 (patikrintas 2023 m. gruodžio 28 d., patikra galioja iki 2024 m. birželio 26 d.) 2024 m. gegužės 25 d. 22.35 val. patikrinimo metu E. Ž. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 96–97).

10. 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) (ID 92280953872). Jame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112, klausau. I. B.: Labas vakaras. BPC: Sveiki. I. B.: Iškviest policiją kaimynei. BPC: Į kokį miestą? <...> I. B.: (duomenys neskelbtini) butas. <...> I. B.: (duomenys neskelbtini). Močiutė pas mus <...> atėjo, nes jinai bijo anūko, jis atjungė telefoną, tai jinai pas mane pasibeldė, jis ją muša. <...> BPC: Jūsų vardas, pavardė? I. B.: Aš I. B. <...> (b. l. 48–49).

11. 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. gegužės 25 d. pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240525-213922UTC+0300“, iš kurio matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užeina į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, užlipa į antrą aukštą, kur buto tarpduryje juos pasitinka pranešėja I. B. Užėjus į butą matyti ant lovos sėdinti nukentėjusioji S. Ž. Policijos pareigūnė paprašo papasakoti įvykio aplinkybes. S. Ž. atsistoja, nurodo, kad ją muša anūkas, jis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), atvažiavo, sakė, kad dviem dienoms, o jau antras mėnuo eina. Mamą turi, bet ji išsiskyrusi su jos sūnumi, anūko tėčiu, sūnus čia šalia gyvena, bet irgi jo neįsileidžia. Jis grįžo neseniai, jam padarė šaltibarščių, bulvių įdėjo, pamaitino, sako „E., atėjai, pavalgei, eik miegoti“. Jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir davė į galvą, į veidą (pirštu parodo į kairį paakį). Pas ją laidinis telefonas, bet jis ten kažką padarė – neskambina. Policijos pareigūnė pasitikslina, ar sudavė tik vieną smūgį, į ką S. Ž. atsako „ne vieną, ir smaugė, aš bijau jo“. Policijos pareigūnai išeina į laiptinę, atrakina buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, už jų stovi E. Ž., kuris iškart pradeda reikšti pretenzijas dėl to, kad jo tėvas neįsileidžia į namus. E. Ž. akivaizdžiai neblaivus, jo koordinacija sutrukusi, kalba nerišli. Policijos pareigūnai paaiškina atvykimo priežastį bei tai, kad E. Ž. bus sulaikytas dėl smurto prieš močiutę. E. Ž. keikiasi necenzūriniais žodžiais, smurtą prieš močiutę neigia. E. Ž. sulaikomas. Policijos pareigūnė grįžta į butą, kurioje yra nukentėjusioji, pasitikslina, į kurią vietą nukentėjusiajai sudavė. Nukentėjusioji paaiškina, kad trenkė į kairę akį ir per galvą, per pečius. Policijos pareigūnei pasiteiravus, ar reikalingi medikai, nukentėjusioji paaiškina, kad medikų nepageidauja. Policijos pareigūnė nufotografuoja nukentėjusiąją. Akivaizdžių sužalojimo žymių ant nukentėjusiosios drabužiais neuždengtų kūno vietų nesimato. Policijos pareigūnė paklausia, kuriame kambaryje įvyko konfliktas, nukentėjusioji paaiškina, kad virtuvėje, policijos pareigūnė nufotografuoja įvykio vietą, paskui dar kartą pasitikslina, kiek kartų įtariamasis jai sudavė. S. Ž. atsako, kad ją ir smaugė, ir mušė, sakė užmuš „seną necenzūrinis žodis“ (b. l. 50–51).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. Byloje nustatytos objektyvios smurto panaudojimo aplinkybės ir kaltinamojo bei jo močiutės (nukentėjusiosios) parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, t. y. supykęs ant S. Ž. dėl menkavertės dingsties (dėl to, kad močiutė išreiškė jam pastabas, kad jis yra neblaivus), panaudojo prieš pastarąją fizinį smurtą, suduodamas į galvos bei veido sritį, smaugdamas, kaltinamasis neabejotinai numatė, kad nukentėjusiajai tokiais jo veiksmais gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

15. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

17. Spręsdamas dėl E. Ž. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą prieš savo artimąjį giminaitį, nukentėjusioji S. Ž. nurodė kaltinamajam pretenzijų neturinti, civilinio ieškinio nereiškė, tačiau apklausiama teigė bijanti anūko, pripažino, kad šis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. E. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis praeityje ne kartą teistas (7 kartus), 5 kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, be kita ko, atlikinėjęs ir su laisvės atėmimu susijusias bausmes, visgi tinkamų išvadų nepadarė, savo nusikalstamo smurtinio elgesio nepakeitė ir vėl nusikalto. Per pastaruosius penkerius metus E. Ž. 31 kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smurto artimoje aplinkoje orderyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Asmuo nevedęs, Lietuvos Respublikoje paskutinį kartą dirbo 2022 m. rugpjūčio 8 d., kaip pats nurodė, piktnaudžiaudavo alkoholiu, o padaryti administraciniai nusižengimai leidžia spręsti ir apie kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skyrus griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 6 mėnesius. Akivaizdu, kad švelnesnės rūšies bausmė (areštas) E. Ž. elgesiui teigiamos įtakos nedaro (tokia bausmė jam jau ne kartą buvo paskirta), jis vėl nusikalto. E. Ž. pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

18. Nors kaltinamasis E. Ž. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – yra nuteistas ne ilgesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme už nesunkų nusikaltimą, visgi, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismo aptartus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, laikytina, kad taikant šį institutą bausmės tikslai nebus pasiekti. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Ž. yra ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė dviem metams nuo paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už analogišką nusikaltimą atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, visgi jis nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės reabilituotis būnant laisvėje, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti efektyvus kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Atvirkščiai, per švelnios bausmės paskyrimas gali sukurti nebaudžiamumo pojūtį ir skatinti toliau nusikalsti.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

19. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 12 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-07192 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 327,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį E. Ž. ginant advokatui Aleksandr Palamarčuk.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

21. Kaltinamajam E. Ž. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad jis šioje baudžiamojoje byloje buvo suimtas. Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad kaltinamasis susiduria su sunkumais suprantant proceso kalbą, kas reiškia, kad egzistuoja ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas būtino gynėjo dalyvavimo pagrindas. Taigi be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

22. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo, buvo suimtas, pajamų ir turto neturi, dėl to teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. Ž. netenkinamas. To prašė ir kaltinamojo gynėjas.

VI. Kiti klausimai

23. E. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gegužės 25 d. 21.50 val. Nuo 2024 m. gegužės 26 d. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra išnykę jos paskyrimo pagrindai ir sąlygos. Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką.

24. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmena su garso ir vaizdo įrašais – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž. (E. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. (E. Ž.) skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. (E. Ž.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į E. Ž. (E. Ž.) paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. gegužės 25 d. 21.50 val. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. Ž. (E. Ž.) nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.