Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-909-462-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
1A-909-462-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Rimantas Strončikas
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-909-462/2012

Teisėja Adolfina Simaitienė (Proceso Nr. 1-31-1-01116-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.; 1.1.7.2.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,nuteistajam A. V.,gynėjui advokatui Rimantui Strončikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-10 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent:

2012-07-25, apie 13.27 val., Šilutės pl. ties 5B namu, Klaipėdoje, A. V., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiesiogiai žodžiu pasiūlė 300 Lt kyšį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių kuopos I-ojo būrio patruliui K. V. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių kuopos I-ojo būrio patruliui E. R., po to, policijos pareigūnams paaiškinus, kad už kyšio davimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, A. V. tiesiogiai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, kyšio sumą padidindamas iki 400 Lt. Taigi A. V. siekė neteisėtos policijos pareigūnų veikos, vykdant tarnybinius įgaliojimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvadų nepatvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, be to, teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų K. V., E. R. parodymais, jų parašytais tarnybiniais pranešimais, 2012-08-02 apžiūros protokolu apie vaizdo įrašo peržiūrėjimą, 2012-07-25 administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau šie duomenys nepatvirtina nusikaltimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., buvimo jo veiksmuose.

Apeliantas pažymi, kad byloje nėra nė vieno dokumento ar duomenų, nei garso ar vaizdo įrašo apie kyšio davimą siekiant neteisėtos pareigūnų veiklos, vykdant tarnybinius įgaliojimus. Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-10 nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d. numato, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.).

Papirkimas objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog A. V., siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, siūlė jiems kyšį, už pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.

Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo liudytojų K. V., E. R., 2012-07-25 E. R. tarnybinis pranešimas, 2012-08-02 apžiūros protokolas, 2012-07-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad byloje nėra nė vieno dokumento ar duomenų, nei garso ar vaizdo įrašo apie kyšio davimą siekiant neteisėtos pareigūnų veiklos, vykdant tarnybinius įgaliojimus. Iš tokių apelianto samprotavimų galima suprasti, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, nes bylos duomenimis neužfiksuota, jog jis būtų davęs kyšį. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip minėta, papirkimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Todėl nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustačius, kad apeliantas pasiūlė policijos pareigūnams kyšį, tokie jo veiksmai savaime jau yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. Kadangi, kaip minėta, papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. paaiškino, kad „...policijos pareigūnai mane ne taip suprato, aš pasiūliau skirti man baudą, o ne atimti teisę vairuoti. Jokių pinigų jiems nesiūliau. Pasakiau pareigūnams, kad išrašytų kelių šimtų litų baudą ir viskas. Norėjau, kad išrašytų man baudą, vietoje mokėti nenorėjau. Prašiau, kad išrašytų maksimalią baudą, neatimtų teisės vairuoti. Aš žmoniškai paprašiau, kad nerašytų į protokolą pažeidimo dėl posūkių. Nesakiau, kad gal galėtume susitarti kitaip...“ (b. l. 56). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sugretinęs šiuos nuteistojo parodymus su visais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, šių parodymų negali vertinti niekaip kitaip tik kaip nuteistojo pasirinktą gynybos versiją.

Teisme apklaustas liudytojas pareigūnas K. V. parodė, kad „...vairuotojas aiškino, jog vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, paaiškino, kad atveš iš namų 300 Lt, todėl galėtume nerašyti protokolo. Aš įspėjau, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus tiesiogiai ar netiesiogiai gresia atsakomybė...Vairuotojas paaiškino, kad viską suprato ir žadėjo atvežti daugiau – 400 Lt iš namų. Mano kolega surašė protokolą. Vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjęs prie mano lango paprašė neįtraukti punkto apie posūkių nerodymą, paklausė, ar „galima kaip nors kitaip?“...(b. l. 57). Liudytojas atsakydamas į prokurorės klausimą nurodė, kad „...mes paaiškinome, kokia yra tvarka, kad baudos vietoje paskirti negali. Mums abejonių dėl kyšio siūlymo nekilo..“ (b. l. 57). Atsakydamas į gynėjos klausimą liudytojas paaiškino, jog „...mes realiai pinigų nematėme.. Mums siūlė pinigus už tai, kad nebūtų rašomas protokolas...“ (b. l. 57).

Teisme apklaustas liudytojas pareigūnas E. R. parodė, kad „...kaltinamasis prašė nefiksuoti pažeidimų, siūlė 300 Lt atvežti. Mes paaiškinome, kas gresia už bandymą papirkti. Mums kaltinamasis pasakė, kad viską supranta ir kad atveš 400 Lt, ar kiek mums reikia...pažeidimus kaltinamasis pripažino, o pinigus mums siūlė, kad nefiksuotume pažeidimų. Vairuotojas jau siūlė pinigus, kai aš tik išlipau iš mašinos. Kolega pasakė, kad gresia teisių atėmimas...aš rašiau protokolą. Vairuotojas buvo išlipęs parūkyti, rūkydamas siūlė kitaip susitarti. Aiškiai supratau, kad norima papirkt...“ (b. l. 58).

Byloje esantis 2012-07-25 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2012-07-25 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1-ajame policijos komisariate užregistruotas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulio E. R. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2012-07-25, apie 13.27 val., prie Šilutės pl. 5B, Klaipėdoje, sustabdžius automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jį vairuojantis A. V., kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasiūlė žodžiu pareigūnui 300 litų. Pareigūnui išaiškinus vairuotojui, kas jam gresia atsakomybė už policijos pareigūno papirkinėjimą, vairuotojas atsakęs, kad viską žinąs, ir pasiūlė žodžiu policijos pareigūnui 400 litų. A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 1, 14).

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulio K. V. 2012-07-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V. savo automobilio vairuotojo vietoje pasiūlė jam 300 Lt, kuriuos netrukus atvežtų iš namų tam, kad nebūtų užfiksuoti jo padaryti pažeidimai. Jis vairuotoją įspėjo, kad už bandymą tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti valstybės tarnautoją gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Vairuotojas atsakė, kad viską puikiai supranta ir žino, kad už bandymą papirkti policijos pareigūną gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Tada dar kartą teigė, kad vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas ir pasiūlė 400 Lt, kuriuos atvežtų iš namų, kad nerašytų ATPP už KET pažeidimus (b. l. 10).

Byloje esantis 2012-08-02 Apžiūros protokolas patvirtina, kad policijos pareigūnas K. V., žiūrėdamas filmuotą medžiagą, nurodė, A. V. tyliu tonu pasakė: „o gal kitaip?“, po to jis pasakė: „gal jūs vietoj galit išspręst?“. A. V. paaiškino, kad paskutiniu sakiniu turima omenyje dėl skiriamos baudos. Patrulis A. V. nurodė, kad A. V., stovėdamas lauke prie tarnybinio automobilio, pasakė, kad: „gal už posūkius galit nerašyt?“ Patrulis K. V. paaiškino, kad tai buvo prašymas neįtraukti šio pažeidimo į ATP protokolą. Vėliau A. V. vėl akcentuoja, jog jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi jam reikia išvykti į Rusiją dirbti (b. l. 6).

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo 2012-07-25 protokolo nustatyta, kad A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog 2012-07-25 13.27 val. Šilutės pl., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes- Benz 300“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esant intensyviam eismui, jis paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, t. y. įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, kelyje su trimis eismo juostomis viena kryptimi persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, neturėdamas tikslo pasukti ar apsisukti, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti. Taigi A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 588, 78.11, 36, 88 punktus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje (b. l. 40-41). Pats apeliantas neginčija, kad jis padarė minėtus administracinės teisės pažeidimus, taigi ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus duomenis, mano, kad A. V. siekdamas, jog policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo ir norėdamas papirkti valstybės tarnautojus, siūlė jiems kyšį. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad paperkamam asmeniui (policijos pareigūnui) buvo pateiktas pasiūlymas dėl kyšio (300 Lt, vėliau dėl 400 Lt) davimo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo A. V. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Jis neabejotinai padarė kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinis skundas dėl A. V. išteisinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Paskirdamas bausmę nuteistajam A. V., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. A. V. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė vieną iš alternatyvių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšių – areštą ir jo trukmę nustatė mažesnę, nei numatytas šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.). Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis (45 paros) yra optimalus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Aurelija SadauskaitėValentinas Janonis