Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorams Jonui Abraičiui, Juozui Bagdonavičiui, kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei V. G., nukentėjusiajai K. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palanga, teistas:1) 1996-04-29 pagal LR BK 147 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo;2) 1998-07-29 pagal LR BK 271 str. 4 d., 35 str., 273 str. 3 d., 35 str., 42 str. - 7 m. laisvės atėmimo;3) 2003-12-16 pagal LR BK 181 str. l d., 63 str. l d., 63 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimo; subendrinta su 1998-07-29 teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 7 m. laisvės atėmimo;4) 2007-12-22 pagal LR BK 284 str. l d., 138 str. 2 d. 8 p. - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo;5) 2008-11-11 pagal LR BK 258 str. 2 d. - 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda;6) 2010-03-08 pagal LR BK 284 str. l d. - 6 mėn. laisvės atėmimo;7) 2010-07-09 pagal LR BK 181 str. 2 d., 294 str. 2 d., 259 str. l d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2010-03-08 nuosprendžiu skirta galutinė bausmė - 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, 2010-11-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuo likusios 1 m. 7 mėn. 24 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nustatyti įpareigojimai, 2011-03-09 nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusios 2010-07-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 m. 7 mėn. 24 d., ją atliekant pataisos namuose, (suimtas nuo 2009-10-13);8) 2013-11-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d., 64¹ str. - 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2010-07-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. su 2010-11-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria E. M. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuo likusios 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės, galutinė bausmė - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, paleistas 2014-05-27, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2009 m. rugsėjo 24 d. 21.19 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, telefoninio pokalbio su nukentėjusiąja K. T. metu nukentėjusiajai K. T. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą šiais žodžiais: ,,suspardysiu, sudaužysiu, šliaužiosi čia po kiemą“, ,,sukoliečinsiu, būsi urodų urodė“, ,,paimsiu sveikatą“, ir nukentėjusiajai K. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis E. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. pasakė žodžius panašius į kaltinime nurodytus. Tuo metu jis užsiėmė statybų verslu, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, statė prekybos objektus. Susipažino su K. 2008 metais, jos vyras tuo metu gyveno Nigerijoje. Išėjo kalba, kad gal pastatytų jai namą. 2009 metų gegužės 22 d. pradėjo jai statyti, „dėžutę“ pastatė per 2 mėnesius, po to pradėjo pagal sutartį prašyti dalinio atsiskaitymo. Ji pradėjo sakyti, kad neturi pinigų. Visi konfliktai prasidėjo kai pateikė pasirašyti sąskaitą-faktūrą. Ji atsisakė ir pradėjo rašyti į policiją tada visokius raštus, policija jam pritaikė apribojimus pas ją neiti. Iki pasirašymo vyko didelės intrigos, ji sakė, kad neturi pinigų, sakė, kad „mes gyvensim tame name“, bet su vyru nebuvo išsiskyrusi. Asmeniniai dalykai susimaišė su pinigais. Pasakė jai, kad pasirašytų atliktų darbų aktą, o jei nesumokės, tai jis turi teisę nusigriauti tą objektą. Ji tada parašė pareiškimą į policiją. Ji sakė, kodėl nemyli, kodėl reikalauji iš jo pinigų. Teigia, kad jie koliodavosi visą laiką, tačiau išsakytų žodžių ji negalėjo suprasti to kaip realių grasinimų, po kaltinime nurodytų grasinimų pati į Kybartus, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo atvykusi, rašė laiškus jam.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. kaltė įrodyta sekančiais byloje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios K. T. parodymais apie tai, kad nuo draugystės pradžios praėjus metams laiko, t. y. nuo namo statybų 2009 m. vasaros pradžioje prasidėjo grasinimai, dėl to kreipėsi į policiją. Namas statomas buvo jos vardu. Jis pradėjo prieš ją smurtauti, nes ji norėjo pabaigti santykius, o jis jos nenorėjo paleisti. E. M. sakė, kad ji materialistė ir, kad atims iš jos turtą. Kad grasinimai bus įvykdyti manė todėl, kad kai E. M. grasindavo, jog sumuš ir sumušdavo. Jis jai sakydavo kad „kaip duodu rankinio auklėjimo, tai tada tu ateini į protą“. Teigia, kad jos būsena buvo tokia, kad jo realiai bijojo. Ir būdamas kalėjime jis siuntinėjo laiškus, kad myli ir tuo pat metu rašė, kad jį apvogė. Paklausus jo apie teistumus, jis sakė, kad tai jaunystės klaida ir dabar viskas pasikeitę. Kadangi jis buvo teistas, toliau darė nusikaltimus, tai ir įrodo, kad gali įvykdyti ką sakydavo. 2009-09-24 dėl ko jai buvo pareikšti grasinimai, nežino. Jis sistemingai jai grasindavo, norėjo palaužti jos valią, norėjo, kad toliau būtų su juo ir jam padėtų materialiai, nes dažnai duodavo pinigų. Grasinimai vyko ne tik dėl pinigų, gal jis jautė malonumą grasindamas. Kai duodavo pinigų jis tam kartui apsiramindavo. Byla, kurioje jis ją kaltino, kad ji nesumokėjo už namo statymą, yra nutraukta. Pripažįsta, kad kai kaltinamasis buvo įkalinimo vietoje, ji jam rašė laiškus.

2011-03-15 kartu su pareiškimu nukentėjusioji K. T. pateikė kompaktinį diską, su jame užfiksuotu pokalbiu su grasinimais ir reikalavimu perduoti turtą (1 t., b. l. 21, 22).

Apžiūros protokole apžiūrėtas nukentėjusiosios K. T. pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu, kuriame užfiksuoti grasinamieji žodžiai: ,,suspardysiu, sudaužysiu, šliaužiosi čia po kiemą“, ,,sukoliečinsiu, būsi urodų urodė“, ,,paimsiu sveikatą“ (1 t., b. l. 23 - 24).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. M. pateikė telefoninių pokalbių nuo 2009-09-17 iki 2009-09-25 stenogramos kopijas, kuriose 2009-09-24 21.19.38 užfiksuotas telefoninis pokalbis yra tarp įtariamojo E. M. ir nukentėjusiosios K. T., pokalbio turinys atitinka nukentėjusiosios K. T. pateikto garso įrašo turinį (1 t., b. l. 111, 112-115).

Iš kaltinamojo pateiktų laiškų turinio matyti, kad rašantysis asmuo siekia palaikyti draugiškus santykius su adresatu, mini rašančio atžvilgiu panaudotą smurtą, o iš pridėtų vokų matyti, kad šie laiškai galėjo būti parašyti 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. liepos 27 d. (3 t., b. l. 143-148).

Iš 2010-03-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio kopijos matyti, kad E. M. buvo nuteistas už veiką, padarytą 2009-09-28 - K. T. automobilio apšaudymą lygiavamzdžiu revolveriu bei tyčinį atsitrenkimą savo automobiliu į K. T. vairuojamą automobilį (2 t., b. l. 21-23).

Dėl įrodymų vertinimo

Įvertinus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 145 str. 1 d.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 str. 1 d. traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Pats kaltinamasis, nagrinėjant bylą, neneigė, kad tarp jo ir K. T. buvo konfliktas, kaltinime nurodytus žodžius sakė, tačiau nemano, kad tokie jo veiksmai turi būti vertinami, kaip nusikalstami.

Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą subjektyviosios pusės požymis - kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajai K. T. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą būtina nustatyti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji tarpusavyje artimai bendravo, konfliktai tarp jų prasidėjo iškilus ginčui dėl atsiskaitymo už nukentėjusios namo statybą, kurią vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaltinamasis buvo minėtos bendrovės direktorius. Kaltinamasis neneigė jai grasinęs kaltinime nurodytais žodžiais tikslu, kad ji atsiskaitytų už atliktus darbus. Aplinkybė, kad nukentėjusioji pati paskambino kaltinamajam, kaltinamojo atsakomybės nešalina. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad kaltinamojo bijojo, o iš jo pateiktų laiškų matyti, kad ji ir nors toliau ieškojo ryšių su juo, tačiau priminė jam ir apie jo smurtą ir apie tai, kad jo bijo. Vertinant objektyviai, kaltinime nurodyti kaltinamojo išsakyti žodžiai visiškai pagrįstai galėjo būti nukentėjusios suvokti kaip keliantys realų pavojų.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už nusikaltimų, susijusių su smurtu, padarymą ir nukentėjusioji tą žinojo, į vėliau sekusius įvykius – 2009-09-28 kaltinamojo padarytą veiką - nukentėjusios automobilio apšaudymą bei apgadinimą, už kurią kaltinamasis buvo nuteistas 2010-03-08 nuosprendžiu, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, jog kaltinamojo grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Taigi kaltinamojo E. M. kaltė pagal BK 145 str. 1 d. įrodyta aukščiau aptartais įrodymais - nukentėjusiosios K. T. parodymais, garso įrašu, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, kuris sutiko, kad išsakė tokius grasinančio pobūdžio žodžius, tačiau nepripažino dėl jų svarbos. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. T. parodymais, nenustatyta, kad ši siektų apkalbėti kaltinamąjį. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis E. M. pasakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.

Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę E. M. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas, į formą ir rūšį - veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į veikos padarymo aplinkybes (veika reali žala nepadaryta). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teistas 8 kartus, tame tarpe vieną kartą pagal BK 145 str. 1 d. (2 t., b. l. 7-19), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 61-69), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 7, 81), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės Aleksoto sektoriuje neregistruotas (2 t., b. l. 79), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, KMUK šeimos klinikoje neregistruotas (2 t., b. l. 75) , specialisto išvadoje 2014-10-02 Nr. 93TPK-907 teigiama, kad E. M. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (2 t., b. l. 86).

Kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atliktų veiksmų pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas (BK 75 str. 1 d.), netaikant realios izoliacijos nuo visuomenės.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos bei įpareigojimas nebendrauti su K. T., naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji K. T. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas. Byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu voke (1 t., b. l. 22) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 9 p. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja K. T..

E. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. T., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu voke (1 t., b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.