Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-363-252/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
2S-363-252/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06442-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Kreditorius
UAB „General Financing“
Pareiškėjas
V. M., R. M.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 363 - 252- 2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06442-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14; 122.4; 129.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8961-223-2009 pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius UAB „General Financing“ 2015-02-13 pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-8961-223/2009.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-8961-223/2009 pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu 2009-12-15 buvo priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka ir konstatuota, jog kreditoriui UAB “General Financing” 8 276,45 Lt kreditorinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys R. M., o už šį įsipareigojimą atsako abu pareiškėjai solidariai, tarpusavyje šią prievolę pasidalinant tokiu būdu: V. M. vykdo 1/3 dalį įsipareigojimų, R. M. – 2/3 įsipareigojimų. Pažymėjo, jog šiame teismo sprendime nėra iš pareiškėjų priteista skola UAB „General Financing“ naudai, o tik kvalifikuotas prievolės pobūdis. Toks sprendimas nėra priverstinai vykdomas ir todėl vykdomasis raštas negali būti išduotas. Nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto prašymo ir LITEKO duomenų matyti, jog 8 276,45 Lt skola yra priteista Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-12-02 įsakymu (c. b. Nr. L2-1066-515/2008), kuris pats savaime yra vykdomasis dokumentas (atitinka vykdomąjį raštą) ir jį pateikus antstoliui būtų priverstinai vykdomas (jei nėra kitų aplinkybių, kliudančių pradėti išieškojimą). Iškilus abejonei dėl šiuo įsakymu priteistos prievolės prigimties (išieškojimą vykdyti iš R. M. ar iš abiejų skolininkų), antstoliui galėtų būti pateiktas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimas, konstatuojantis prievolės solidarumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo 2015-02-19 nutartį panaikinti ir perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-12-02 teismo įsakymas Nr. L2-1066-515/2008 dėl skolos išieškojimo 2009-01-17 buvo perduotas antstolei I. E. priverstiniam vykdymui. Informavus antstolę, kad 2008-12-02 teismo įsakymu priteista skola santuokos nutraukimo byloje pripažinta buvusių sutuoktinių R. M. ir V. M. solidariu įsiskolinimu, antstolė pranešė, jog norint pradėti priverstinio vykdymo veiksmus solidarios skolininkės – buvusios sutuoktinės atžvilgiu, kreditorius turi pateikti naują vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu antstolė galės atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Dėl tokių priežasčių UAB „General Financing“ ir kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 str. 1 d. 1 p. vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 str. 1 d.). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 str. privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimui iš asmeninio sutuoktinių turto nepakanka vien prievolės solidarumo fakto konstatavimo, nes skolos išieškojimas iš konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų negalimas be teismo sprendimo priteisti išieškotiną skolą būtent iš tų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008 ir 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą išieškojimui pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Juo nutraukta pareiškėjų V. M. ir R. M. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Šiuo teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad buvę sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus UAB „General Financing“ atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 8 276,45 Lt kreditorinius įsipareigojimus vykdys R. M., pasidalindamas šią prievolę tokiu būdu: V. M. vykdo 1/3 dalį įsipareigojimų, R. M. – 2/3 įsipareigojimų. Ši teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Ji teisinius padarinius sukuria CPK 18 str. pagrindu sprendimą išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nurodyto pripažinimo pagrindu nėra ginčo, kad pareiškėjų R. M. ir V. M. prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ pagal kredito sutartį yra solidarioji. Atsižvelgiant į CPK 18 str. nuostatas, teismui pripažinus, kad pareiškėjų prievolės kreditoriui kredito sutarties pagrindu yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Pagal CPK 648 str. 1 d. 4 p. vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kadangi apeliantui aktuali teismo sprendimo dalis yra susijusi su prievolės solidarumo pripažinimu, bet ne su išieškojimu, tai nesant teismo sprendime nurodytos išieškotinos sumos, nėra galimybės vykdomajame rašte apibrėžti, kokio dydžio skolą išieškoti įgalinamas sprendimą vykdantis antstolis. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą apeliantui nėra galimybės.

Apeliantui kaip kreditoriui pareiškus savarankišką reikalavimą sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, teismas būtų sprendęs klausimą dėl prašomų sumų priteisimo, arba įpareigojęs pareiškėjus pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį taip, kad būtų aiškiai pasakyta kiek kuris sutuoktinis(nurodyta suma) įsipareigoja sumokėti kreditoriui ir kaip tą prievolę įvykdys. Šiuo konkrečiu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius savarankiško reikalavimo nereiškė, neprieštaravo dėl sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl kredito paskirstymo. Kreditoriui nesutinkant su sutarties sąlygomis, teismas nebūtų tenkinęs pareiškimo, iki sutuoktiniai nepatenkintų kreditoriaus reikalavimo.

Apeliantas tik prisiteisęs skolą iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti vykdomojo rašto išdavimo pagal naujai priimtą teismo sprendimą dėl skolos priteisimo.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė