Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-532-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2A-532-585/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07636-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
UADB „Ergo Lietuva“
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-532-585/12Proceso Nr. 2-02-3-07636-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5.; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 20d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal D. Š. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. Š. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 (ERGO Lietuva, TPDT-2009) 1.30 punkto, aptariančio draudimo rizikos padidėjimą, aplinkybė – „papildomų raktų pasigaminimas“ yra siurprizinė, todėl ją panaikinti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 19665 Lt dydžio draudimo išmoką, 246 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-08-27 su atsakovu sudarė automobilio draudimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje yra maži vaikai ir vengdamas nenumatytų situacijų, kai automobilio durelės užsitrenkia ir pan., jis jau po draudimo sutarties sudarymo pasigamino automobilio papildomo raktelio mechaninę dalį, automobilyje įrengė papildomas jo apsaugos priemones. 2010-03-02 automobilis buvo pavogtas. Ieškovas apie vagystę pranešė atsakovui, tačiau 2010-04-22 raštu atsakovas jam pranešė, jog draudimo išmokos nemokės pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 1.30 punktą motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą (papildomo rakto pasigaminimą). Ieškovo teigimu, jis atsakovui paaiškino, kad dar vienu pagamintu raktu savo automobilio užvesti negalėjo, t.y. jis buvo neveikiantis, kadangi į šį raktą nebuvo įmontuota atpažinimo mikroschema, šio rakto lygiaverčiu laikyti nebuvo galima, tačiau draudimo kompanija į tai jokio dėmesio nekreipė ir draudimo išmoką mokėti atsisakė, nors jokių draudimo taisyklių pasirašant sutartį jam neįteikė ir su jomis nesupažindino. Ieškovas nurodė, kad tikėtis, kad papildomo rakto, netinkamo automobilio užvedimui, pagaminimas gali būti pripažintas pagrindu nemokėti draudimo išmokos, ieškovas negalėjo, todėl taisyklių 1.30 punkte numatyta aplinkybė „papildomų raktų pasigaminimas“ laikytina siurprizine ir pripažintina negaliojančia. Rakto pagaminimas, kuris iš esmės neatlieka savo funkcijos, negalėtų būti pripažintas iš esmės draudimo sutartyje numatytų aplinkybių pasikeitimu, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika (CK 6.1010 str. 1 d.), todėl draudėjas neprivalėjo atsakovui apie tokio rakto pagaminimą pranešti. Atsižvelgiant į tai, draudimo išmoka privalo būti išmokėta. Ieškovas nurodė, kad IĮ „A. Pavasario firma", į kurią jis kreipėsi dėl automobilio vertės nustatymo, nurodė, kad pavogto automobilio vertė yra 20700 Lt, todėl, ieškovo teigimu, jam priteistina draudimo išmoka yra 19665 Lt (95% automobilio vertės, kaip numatyta draudimo liudijime - taikoma 5% išskaita). Ieškovas pažymėjo, kad draudimo bendrovė, drausdama automobilį, kai draudikas turi tik vieną raktą, turėjo iš karto drausti visomis rizikomis arba išviso nedrausti, nes automobilis turi turėti ne vieną raktą, keičiantis savininkams, buvę savininkai gali naujiems savininkams raktų net neatiduoti, tuo tarpu draudimo bendrovė, sudarant draudimo sutartį, net nesidomi, kur yra kiti automobilio raktai.

Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad priešingai, nei teigia ieškovas, prieš pasirašydamas sutartį ieškovas buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, jam buvo pasirašytinai įteikta šių taisyklių kopija. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas per 48 valandas privalėjo pranešti atsakovui apie naujai atsiradusią aplinkybę, t.y. dar vieno automobilio rakto pasigaminimą, o atsakovas, atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas, padidinti įmoką ar nutraukti sutartį. Pabrėžė, kad draudimo taisyklės tiksliai ir aiškiai apibrėžia, jog papildomų raktų pasigaminimas yra laikoma rizikos padidėjimu (draudimo taisyklių 1.30 p.). Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, kad minėta draudimo sutarties 1.30 p. sąlyga yra siurprizinė, nes ši draudimo sutarties sąlyga apie tai, kad papildomų raktų pasigaminimas yra laikomas draudimo rizikos padidėjimu, apie kurį privaloma pranešti draudikui, yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta draudimo taisyklėse. Atsakovo teigimu, ieškovas neneigia, kad jis šios sąlygos tyčia nevykdė. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo argumentais, kad pasigamintas papildomas automobilio raktas neturėjo atpažinimo mikroschemos, juo nebuvo galima užvesti automobilio, todėl jis neprivalėjo pranešti draudikui apie tokio pobūdžio rakto pasigaminimą. Atsakovo teigimu, ieškovas šiuo atveju nebuvo atviras, aplinkybė apie tai, kad ieškovas slapta nuo atsakovo gamino papildomus automobilio raktus sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovas negamino jų dar daugiau ir, ar visi turėti pavogtojo automobilio raktai buvo perduoti policijai. Papildomų automobilio raktų pagaminimas palengvina automobilio pagrobimą, be to papildomai pasigaminus automobilio raktus yra lengviau įvykdyti fiktyvią automobilio vagystę. Kopijuojant automobilio raktelį ant rakto originalo išlieka raktininko įrankių pėdsakai, padarius bent vieną rakto kopiją nebeįmanoma atriboti kiek iš viso kopijų buvo pagaminta, kaip plačiai pasklido automobilio raktai, kiek jų iš viso yra, kokie asmenys juos turi. Dėl šių aplinkybių atsakovas turėjo pagrindą draudimo taisyklėse numatyti sąlygą atleidžiančią draudiką nuo prievolės sumokėti draudimo išmoką - neteisingos informacijos apie automobilio raktų, nepriklausomai nuo to ar jie pasigaminami kartu su elektroninėmis sistemomis ar be jų, skaičių pateikimą. Atsakovo teigimu, ieškovas tyčia suteikė atsakovui neteisingą informaciją apie apdraustojo automobilio raktų skaičių. Vien neteisingos informacijos apie apdrausto automobilio raktų skaičių pateikimas draudikui yra pakankamas ir teisėtas pagrindas atsakovui atsisakyti sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad, jei ieškovas būtų pamelavęs apie turimų raktų skaičių ir nurodęs, kad turi tik vieną raktą, yra tikimybė, jog atsakovas būtų daręs ekspertizę, siekdamas nustatyti, ar raktas buvo kopijuojamas. Tačiau, pasak atsakovo atstovo, tokios ekspertizės yra brangios, todėl daromos pasirinktinai, be to, jų metu negalima nustatyti tikslaus laiko, kada raktas buvo kopijuotas ir kiek kartų buvo tai daryta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-08 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovo reikalavimą pripažinti, kad draudimo taisyklių 1.30 punkto, aptariančio draudimo rizikos padidėjimą, aplinkybė – „papildomų raktų pasigaminimas“ yra siurprizinė, todėl ją panaikinti, teismas atmetė. Priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 19665 Lt draudimo išmokos ir 246 Lt palūkanų bei1481,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovo - 599,94 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis bei kad apie automobilio raktų skaičių šalims sudarant sutartį buvo kalbama, teismas konstatavo, kad ieškovo ginčijama šių taisyklių 1.30 punkto sąlyga yra išdėstyta ir išreikšta aiškiai, detaliai ir suprantamai, todėl jos turinys ir formuluotė atitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimus ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl šios sąlygos pripažinimo siurprizine. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas pripažino, kad tarp draudiminio įvykio ir ieškovo draudimo sutarties pažeidimo – nepranešimo apie automobilio rakto pagaminimą – nėra priežastinio ryšio. Teismo nuomone, tokie ieškovo veiksmai kaip apsaugos sistemų, kurių atsakovas nereikalavo, automobilyje įrengimas, bei tai, kad apie tai, jog ieškovas pasigamino dar vienus automobilio raktus, atsakovas sužinojo iš paties ieškovo, rodo, kad ieškovas veikė sąžiningai, atvirai, neslėpė papildomo rakto pasigaminimo fakto, pats atsakovui nurodė, jog apie rakto pasigaminimą jam nepranešė. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, paneigia atsakovo atstovo teismo posėdyje išdėstytą poziciją, kad ieškovas tyčia nepranešė draudimo bendrovei apie raktų pasigaminimą. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovui nurodžius atsakovui neteisingą, tačiau draudimo liudijime nurodytą automobilio raktų skaičių, tikėtina, jog draudimo išmoka būtų buvusi išmokėta. Teismas pritarė ieškovo pozicijai, kad draudikas, kaip asmuo teisės aktų nustatyta tvarka profesionaliai vykdantis draudimo veiklą, drausdamas transporto priemonę privalo įvertinti aplinkybę, kad draudėjas turi ir draudikui nurodo tik vieną transporto priemonės raktą, taip pat numatyti ir įvertinti su šia aplinkybe susijusią riziką ir atitinkamai nustatyti šią riziką atitinkančią draudimo įmoką bei reikalauti iš draudėjo šią riziką atitinkančių draudžiamo turto apsaugos priemonių. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ieškovui, atsižvelgė į ieškovo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusio dėl pažeidimo, dydį. Be to, draudimo taisyklės leidžia atsakovui iš viso nemokėti draudimo išmokos, todėl ieškovas nusprendė nemokėti išmokos, o ne ją sumažinti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., 82 str. 7 d. nuostatas, todėl ieškovo reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovo nurodytos automobilio rinkos vertės vagystės dieną (20700 Lt) neginčijo, dėl 19665 Lt dydžio draudimo išmokos priteisimo tenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo draudimo išmoką, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tarp draudiminio įvykio ir ieškovo draudimo sutarties pažeidimo – nepranešimo apie automobilio rakto pagaminimą, nėra priežastinio ryšio, be to, vertindamas priežastinį ryšį teismas klaidingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pasak apelianto, šiuo atveju ieškovo elgesys vertintinas kaip pakankama priežastis, prisidėjusi prie neigiamų padarinių atsiradimo – rizikos padidėjimo, o ta aplinkybė, kad automobilyje jau buvo įrengtos papildomos apsaugos priemonės ir kad papildomas raktas neturėjo elektroninių sistemų, priežastinio ryšio vertinimui neturi esminės reikšmės. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, kad sutarties pažeidimas nebuvo susijęs su žalos atsiradimu, todėl nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Taip pat apeliantas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas ne tik pranešimo apie papildomų raktų pasigaminimą faktas, tačiau ir šios aplinkybės atskleidimo momentas. Ieškovo elgesys po automobilio vagystės neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl draudėjo sąžiningumas gali būti vertinamas tik jo vykdymo metu. Dėl šių priežasčių apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas veikė sąžiningai ir atvirai. Taip pat apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė, kad ginčo šalis sieja sutartinės prievolės, todėl šalių santykiams taikomos ne tik draudimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, bet ir prievolių teisės bendrosios dalies taisyklės, taigi apelianto teisė nemokėti draudimo atlyginimo atsiranda tiek pagal draudimo sutartį, tiek pagal įstatymą.

Ieškovas atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nesutikdamas su apelianto argumentais, ieškovas atsiliepime pažymėjo, kad tai, jog įsigyjant automobilį jam buvo perduotas tik vienas raktas, didina vagystės riziką, tačiau atsakovas nemato savo veiksmuose jokio netiesioginio priežastinio ryšio dėl rizikos neįvertinimo, laikydamas, kad rizika padidėjo tik dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog dėl ieškovo kaltų veiksmų atsirado žala, tačiau to neįrodė. Ieškovo nuomone, atsakovas pats elgiasi nesąžiningai ir prisidengdamas nereikšmingu sutarties pažeidimu stengiasi išvengti prievolės įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad draudimo sutarties Taisyklių 1.30p. sąlyga dėl papildomų raktų gamybos yra aiški, draudėjui tinkamai atskleista ir galioja sutarties šalims. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kurios šalys neginčija, suvaržo apeliacinės instancijos teismą.

Draudimo sutartimi (Taisyklių 1.30p.) šalys susitarė dėl rizikos padidėjimo po draudimo sutarties sudarymo sąvokos ir sąlygų apibrėžimo. Taisyklių 1.30p. nurodoma, kad rizikos padidėjimas yra tuomet, kai po draudimo sutarties sudarymo įvyksta sutartyje nurodomas aplinkybių pasikeitimas, tarp kurių numatytas ir papildomų raktų pasigaminimas.

Taisyklių 17.3.3 p. numatyta draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, kai faktinis apdraustos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodomo skaičiaus. Draudimo liudijime nurodytas raktų skaičius – 1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pasigamino vieną papildomą transporto priemonės durelių ir degimo spynelės raktą po draudimo sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Tokia nustatyta faktinė aplinkybė, kaip minėta, atitinka draudimo sutartyje numatytą sąlygą, kuriai esant draudikas įgyja teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ne bet koks draudimo sutarties pažeidimas suteikia draudikui teisę sumažinti draudimo išmoką ar net visai atsisakyti ją mokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad pagal Taisyklių 17.3.3.p. šalys susitarė dėl draudiko teisės taikyti draudimo išmokos mažinimą ar net visišką atsisakymą mokėti, kai nustatomas transporto priemonės raktelių skaičiaus pokytis. Kai nustatomas draudėjo veiksmų nulemtas įvykis, sudarantis draudimo sutarties pažeidimą, dėl kurio draudimo sutarties šalys susitaria kaip dėl pažeidimo, suteikiančio teisę mažinti draudimo išmoką ar net visai jos nemokėti, draudikui pakanka tik įrodyti tokį įvykį sudarančių aplinkybių visumą, kad būtų patvirtinta jo teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti.

Sutartyje esant numatytai draudiko teisei pagal Taisyklių 17.3.3 p., draudikui, siekiančiam pasinaudoti tokia teise, pakanka įrodyti, kad Taisyklių 17.3.3 p. nurodyta sąlyga egzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs Taisyklių 17.3.3 p. numatytą aplinkybę, nepagrįstai pripažino, kad draudikas neturėjo teisės šią draudimo sutarties nuostatą taikyti ir neteisingai aiškino Draudimo įstatymo 82str.7d.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad draudikas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką ar visai atsisakyti ją mokėti, vertina kaip reikšmingą ginčui išspręsti aplinkybę, kad ieškovo pasigamintas raktas, atsakovo neneigiamu ieškovo paaiškinimu, buvo be mikroschemos, būtinos transporto priemonės užvedimui ir net nerakino durų spynelių. Nors atsakovas nurodė, kad vieno rakto pagaminimas eliminuoja galimybę patikrinti ar buvo gaminami kiti raktai, visgi kitų raktų, galimai padidinusių draudiminio įvykio riziką ar net įvykį nulėmusių, egzistavimą privalo įrodyti atsakovas. Ieškovo prisipažinimas dėl kito rakto gamybos ir to rakto perdavimas tyrimą atliekantiems pareigūnams, dėl atsakovo nurodomų argumentų, susijusių su tinkamo rakto ištyrimo negalimumu, negali būti vertinamas kaip absoliučiai paneigiantis atsakovo nurodomą rizikos padidėjimą kaip tai apibrėžta Taisyklių 1.30p. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikydamas Taisyklių 17.3.3 p. atsakovas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką 30 procentų ir dėl to privalėjo sumokėti 70 procentų mokėtinos 95 procentų transporto priemonės vertės draudimo išmoką – 13 765 Lt.

Nurodomais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.3p., 331str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti D. Š. iš UADB „Ergo Lietuva“ priteisiamą draudimo išmoką iki 13 765 Lt..

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAntanas Rudzinskas