Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-17 · Byla Nr. N-62-43-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
N-62-43-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N – 062 – 43/2008Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Apygardos administracinio teismo nutartimi atsisakyti priimti T. M. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, panaikinimo.

Apygardos administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 291 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje pažymėjo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra procesinis dokumentas, priimamas išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir juo galima: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti bylą ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai įgaliotai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai (pareigūnui). Išaiškinta, jog nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą neprilygsta nutarimui, kuris priimamas išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. Iš to seka, kad administracinių teisės pažeidimų kodeksas nesuteikia teisės asmenims apskųsti procesinį sprendimą, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, neišnagrinėjus bylos.

Argumentai dėl tokio procesinio veiksmo neteisėtumo ar pagrįstumo gali būti teikiami paduodant apeliacinį skundą dėl nutarimo, priimto išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi Tomas Montvila skundžia ne jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, o nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, tai remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, T. M. skundą atsisakytina priimti.

II.

T. M. atskirajame skunde nesutinkama su teismo nutartimi ir prašoma ją panaikinti ir grąžinti skundą teismui nagrinėti iš naujo. Tokiam prašymui pagrįsti nurodyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pirma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje, kuriame detalizuoti bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai, nustatyta, kad, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams (33 straipsnio 1 dalis). Kartu nustatyta, kad nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (33 straipsnio 2 dalis).

Antra. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjąs, jog žmogaus teisės negali būti aiškinamos siaurinamai valstybės atžvilgiu. Iš ko darytina išvada, jog administraciniame procese turi būti pilnai taikomas dispozityvumo principas, t. y. asmenys turi teisę skųsti visus sprendimus (nutarimus, nutartis ir t. t.) teismui, jei jie pagrįstai mano, jog minėti sprendimai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis dispozityvumo principu neskundžiami tik konkrečiai įstatyme detalizuoti sprendimai (nutarimai, nutartys ar pan.).

Trečia. Analogiškos pozicijos yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas bendrąjį teisės principą - ubi ius, ibi remedium (Konstitucijos 6 straipsnio l dalies nuostata, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, konstitucinis atsakingo valdymo principas, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nedviprasmiškai akcentavo, jog jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium - jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teisminė tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja.

Jis, manydamas, jog policijos pareigūnai pažeidė jo teises, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas apgintų jo pažeistas teises.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma T. M. atskirojo skundo netenkinti, nes apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkinimas.

Apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad ATPK nenumato galimybės apskųsti nutarimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą. Kadangi šis klausimas aiškiai nesureguliuotas kodekse, sprendžiant klausimus, susijusius su atskirojo skundo argumentais, būtina vadovautis proceso teisės bendraisiais principais. Kaip žinia, administracinio teisės pažeidimo bylos procesas užbaigiamas priėmus baigiamąjį aktą ir kad jis gali būti skundžiamas nekyla abejonių. Beje, kartais bylos nagrinėjimo procesas užbaigiamas ir anksčiau, ir tada priimamas atitinkamas teismo dokumentas, kuris, suprantama, gali būti skundžiamas. Šiuo atveju policijos nutarimu pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo bylos procesas neužbaigiamas. Todėl apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad toks procesinis dokumentas neskundžiamas, nes termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai kaip sudėtinės bylos nagrinėjimo proceso dalys gali būti keliami apeliaciniame skunde. Taigi, tokia situacija nesuvaržo T. M. konstitucinių teisių, kurios akcentuojamos atskirajame skunde, ir tokia padėtis negali būti pripažinta varžančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo analizuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas asmens teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutar i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius