Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., L. L., J. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. birželio 25 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. birželio 27 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 59–60, 77).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

7. Teismas nustatė, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 53). Taigi, A. K. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

8. Teismas taip pat nustatė, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė – A. K., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), vaikai – J. K., gimė (duomenys neskelbtini), L. L., gimė (duomenys neskelbtini), J. K., gimė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26, 51, 52). A. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) našle (e. b. l. 27–28, 54). Ž. K. gimė (duomenys neskelbtini), mama – J. K. (e. b. l. 50). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iame notaro biure paveldėjimo byla po A. K. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 53). A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė vaikaitė Ž. K. (e. b. l. 55). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos 2025 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. (1.14) V3-58 apie A. K. valdą nurodyta, kad pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 1998–2002 metų ūkinę knygą Nr. 29, asmeninės sąskaitos įrašą Nr. 557, A. K. vardu (duomenys neskelbtini) yra užregistruota namų valda ir statiniai: gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas, namų ūkio narių sąraše įrašyti nariai: J. K. ir Ž. K. (e. b. l. 8). Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. sausio 12 d. pažymoje nurodyta, kad 2017 m. sausio 10 d. buvo gesinamas gaisras gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkė A. K.; gaisro metu sudegė namas (e. b. l. 56). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registruota A. K. vardu (e. b. l. 12–16, 29–48). Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina komunalinių mokesčių mokėjimo faktą po A. K. mirties (e. b. l. 17–25) ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos A. K. ir A. K. gyvenimo akimirkos (e. b. l. 7, 9–10). Byloje nėra ginčo, kad A. K. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

9. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog A. K. priėmė palikimą po sutuoktinio A. K. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kitos A. K. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės J. K., L. L. ir J. K. prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.

10. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą močiutės A. K. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjos Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.