Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. Z. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 23.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , jis kumščiu sudavė vieną kartą M. B. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant trinkelių. Žino, kad nukentėjusįjį sužalojo. Gailisi. Susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Su ligonių kasos ir Sodros civiliniais ieškiniais sutinka. Pažada, kad ateityje daugiau nusikalstamų veikų nepadarys.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2024 m. birželio 22 d., prie (duomenys neskelbtini)., vyko Joninių šventė, kurioje jis dalyvavo nuo 15.00 val., jų medžiotojų klubas šventėje vaišino svečius. Šventės metu jis išgėrė du bokalus alaus, nuo kurių tikrai neapsvaigo ir girtas nebuvo. Vakare į šventę atėjo jo sutuoktinė J. B. su sūnumi K. K.. Sūnus visą laiką jų palapinėje nebuvo, buvo su draugais. Apie 19.30 val. į palapinę atėjo jo sūnus ir pasakė, kad jo pažįstamas M. P. jam vieną kartą trenkė kumščiu į veidą. Sūnus sakė, kad su M. P. jokių konfliktų neturi, kodėl jam trenkė nežino, todėl jis nusprendė išsiaiškinti, kas tarp jų nutiko. Netoli mokyklos pamatė stovintį būrį jaunuolių bei link jų einančią savo sutuoktinę. Pamanė, kad ji eina aiškintis dėl sūnaus, todėl pradėjo bėgti link jos. Jis net nespėjo pasivyti sutuoktinės, kuomet, galimai apie 23.00 val., pajuto vieną smūgį iš nugaros pusės, į galvą. Kuo jam buvo suduota nematė. Smūgis buvo stiprus, jis nugriuvo ant trinkelių ir susižalojo veidą, prarado sąmonę, todėl kas vyko toliau, nežino. Kai atsigavo pamatė, kad yra greitosios pagalbos automobilyje, jautė stiprų skausmą kairėje rankoje, taip pat skaudėjo galvą bei šoną dešinėje pusėje. Tuo metu nesuprato, kad patyrė didelius sužalojimus, galvojo, kad greitai praeis, todėl atsisakė vykti į gydymo įstaigą, tačiau kitą rytą sutuoktinė jam iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, nes jam stipriai svaigo galva, negalėjo atsikelti iš lovos, taip pat labai skaudėjo kairę ranką, riešas buvo pamėlęs. Jis buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo nustatytas kairės rankos riešo lūžis. 2024 m. birželio 24 d. išsikvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie įvykį. Kas jam sudavė į galvą nematė ir nežino, tik iš kitų šventėje buvusių asmenų, t. y. A. Ū. ir R. M. sužinojo, kad kai gulėjo ant žemės, jį buvo apsupę jaunuoliai ir spardė. Jis pats jokių jaunuolių neužpuolė, jokių konfliktų neturėjo ir niekam jokių smūgių nesudavė. Pabendravęs su sūnumi ir jo draugais sužinojo, kad toje jaunuolių kompanijoje galėjo būti R. J., T. B., romų tautybės pilietis A. ir šio brolis pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats minėtų asmenų nepažįsta, nėra jų matęs (1 t., b. l. 32-50).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad M. B. kairės pusės ranka yra sutvarstyta, ties dešinės pusės akies antakiu matoma žaizda, ties galvos sritimi, ties momenkauliu matomas patinimas. Daugiau išorinių kūno sužalojimų nepastebėta. Fotografuota (1 t., b. l. 53-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1276/2024(02) nurodyta, kad M. B. konstatuota odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, pakaušio srities sumušimas, kairio dilbio-riešo trapecinio kaulo, galvinio kaulo lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, tai yra 2024 m. birželio 22 d. Pakaušio srities sumušimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Kairio dilbio -riešakaulių trapecinio kaulo, galvinio kaulo lūžimas, poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi. Kairės dilbio-riešo riešakaulių - trapecinio kaulo, galvinio kaulo lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 61-63).

Liudytojas A. Ū. parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 23 val., jis buvo prie laužo Joninių šventėje ir tuo metu pradėjo lyti. Kad pasislėpti nuo lietaus jis ėjo link pastogės, padarytos iš polikarbonatinių plokščių. Iki pastogės likus apie 10 metrų išgirdo muštynių šūksnius. Tuomet ėjo link tų balsų ir nuo tos pastogės paėjus kelis metrus link stovinčių automobilių, tarp jų pamatė gulintį žmogų, kuris nejudėjo, o prie pastarojo buvo palinkusi kažkokia moteris. Prie jų daugiau nieko nebuvo, matė, kad toliau stovėjo dvi jaunuolių grupelės. Jaunuoliai truputį pastovėjo ir visi kartu nuėjo link Akademijos parko pusės. Tų jaunuolių nepažino, prieblandoje veidų nesimatė. Jis ir kiti vyrai bandė vytis, kad pagauti kažkurį iš tų jaunuolių, tačiau jie greit pasišalino. Iš vyrų, kurie bandė vytis, buvo ir pažįstamas R. M.. Po to, kai visi kalbėjo, tai nei vienas iš suaugusių nematė pačio konflikto, o kiek supranta, buvo daug jaunimo, iš kurių galbūt kas nors ir matė. Vėliau, kai tas gulintis vyras pradėjo šnekėti, jis atpažino, kad tai M. B.. Pastarasis aiškino, kad nieko nepamena. Nori pasakyti, kad tikrai nežino ar M. vartojo alkoholį, nes jis pats alkoholio per šventę nevartojo. Apie šį įvykį daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 110-113).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2024 m. birželio 22 d., buvo Joninių šventėje, o apie 23.00 val., pradėjus lyti, nuėjo į laikinai pastatytą pastogę, kur kalbėjo su ten buvusiais pažįstamais. Staiga išgirdo riksmus ir pasisukęs į tą pusę, iš kur sklido triukšmas, pamatė link automobilių, stovėjusių palei kelią, bėgančius du jaunuolius, paskui juos bėgo jo pažįstamas M. B., o paskui jį bėgo dar keli jaunuoliai. Kodėl jie visi bėgo ir kas nutiko - nežino, nes nematė. Staiga pamatė, kaip vienas jaunuolis, kuris bėgo paskui M. B., užsimojo ranka ir vieną kartą sudavė iš nugaros pusės M. B. į galvą. Po suduoto smūgio M. B. nugriuvo ant šaligatvio, tarp automobilių. Matė, kad prieš M. B. bėgę abu jaunuoliai bei paskui jį bėgę kiti jaunuoliai, M. B. apspito, tačiau ar jie jį mušė, nematė, nes vaizdą užstojo stovintys automobiliai. Jis puolė bėgti link M. B., jam padėti bėgo ir A. Ū.. Juos pamatę jaunuoliai išsilakstė. Bandė su A. Ū. jaunuolius pagauti, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Kažkas iš šventėje buvusių dalyvių iškvietė medikus bei policiją, nes M. B. gulėjo be sąmonės. Jaunuolis, kuris M. B. sudavė į galvą, buvo nedidelio ūgio ir tamsių plaukų, jo veido nematė, nes buvo tamsu, lijo lietus, be to, jaunuolis buvo nusisukęs, todėl jo atpažinti negalėtų, tačiau girdėjo kaip kažkas iš aplinkinių žmonių minėtą jaunuolį įvardino „čigonu“. Kitų jaunuolių apibūdinti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Po šio įvykio M. B. nematė ir su juo nekalbėjo (1 t., b. l. 116-119).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas R. M. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris ranka sudavė vieną kartą į galvą M. B., dėl ko šis nugriuvo tarp automobilių ant trinkelių (1 t., b. l. 120-126).

Liudytoja J. B. parodė, kad Joninių šventės metu į palapinę atėjo K. ir pasakė, kad pažįstamas M. P. jam trenkė į veidą, matė, kad sūnus yra labai išsigandęs. Tą patį vakarą, šventės metu buvo sumuštas ir jos sutuoktinis M. B., dėl ko ji patyrė didelį išgąstį ir susijaudinimą, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Ji tik atsimena, kad pastebėjo, jog aikštelėje ant trinkelių guli jos sutuoktinis, kuris buvo be sąmonės. Prie jo jokių asmenų nebuvo. Aplinkiniai iškvietė greitosios pagalbos medikus. Ji nematė ir nežino kas nutiko jos sutuoktiniui. Kai šis atgavo sąmonę pasakė, kad pajuto smūgį į pakaušį, tačiau kas ir su kuo sudavė - nematė. Ji nematė ar sutuoktinis ėjo su kažkuo aiškintis dėl sūnaus sumušimo, nematė, kad jis būtų su kažkuo konfliktavęs bei kažkam trenkęs. Kitą dieną sutuoktinis prabudo su stipriai skaudančia ir pamėlusia ranka, jam svaigo galva, todėl iškvietė greitosios medikus ir sutuoktinis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas rankos riešo lūžis. Dėl sūnaus sumušimo jie į policiją nesikreipė ir pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 129-132).

Liudytojas R. J. parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 23.00 val., kartu su draugais E. Z., A. Z. ir T. K. automobiliu atvyko į Joninių šventę. Vaikščiojo po šventę ir maždaug už 5-10 min. pradėjo lyti, todėl visi stovėjo po stogine ir kalbėjo, klausėsi muzikos. Tuomet prie jų priėjo neblaivi moteris, atsistojo tarp jų, nieko jiems nesakė, nekalbėjo, tik šypsojosi. Jie nuo jos pasitraukė, tačiau ji vėl priėjo prie jų ir netrukus pamatė, kad link jų sparčiu žingsniu ateina vyriškis. Suprato, kad vyriškis ateina pasiimti tos moters. Kai vyriškis prie jų atėjo, iš karto puolė ant E. Z., tai yra sudavė šiam vieną kartą ranka į veidą. Taip pat matė, kad buvo ir antras smūgis, bet ar vyriškis pataikė E. Z., pasakyti negali. Moteris tam vyriškiui sakė, kad baigtų, paminėjo ir to vyriškio vardą, bet koks buvo vardas jis pasakyti negali. Po to pamatė, kad E. Z. nuo to vyriškio pasitraukė link automobilių stovėjimo vietos, tačiau vyriškis pribėgo ir vėl puolė ant E. Z., tuomet pamatė, kad E. Z. sudavė tam vyriškiui ranka į veidą. Pasisukęs pamatė, kad atbėga du pagyvenę vyriškiai, jie buvo agresyvūs, E. Z. pasakė „ateik čia“. E. Z. nuo jų pabėgo, matė kaip nuėjo link mokyklos, o jis su T. K. nuėjo į automobilį ir iš šventės išvažiavo. Kai ėjo A. Z. nebematė. Išvažiavęs iš šventės, už 10-15 min. paskambino E. Z. ir A. Z., pasakė, kad atvažiuos jų pasiimti. E. Z. ir A. Z. jis parvežė namo, taip pat namo parvežė ir T. K.. E. Z. dar automobilyje, kai jį vežė namo, skundėsi, kad jam skauda nosį, matėsi, kad nosis buvo šiek tiek patinusi (1 t., b. l. 140-143).

Liudytoja J. V., policijos pareigūnė, parodė, kad atliekant tyrimą telefonu buvo bendrauta su R. M., kuris paaiškino, kad asmuo, sudavęs M. B. vieną kartą į galvą, buvo tamsaus gymio ir jį galėtų atpažinti. Atsižvelgiat į prieš tai ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, į nukentėjusio apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad tarp tų jaunuolių galėjo būti romų tautybės asmuo vardu A. ir jo brolis pravarde „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuspręsta vykti į (duomenys neskelbtini), kur pagal anksčiau turimą informaciją ir gyvena romų tautybės asmenys. Daugiau toje vietoje romų tautybės asmenų tokiais vardais negyvena. 2024 m. birželio 28 d. E. Z. namuose nerastas, todėl buvo nuvykta į jo darbovietę. Bendraujant su E. Z. jis paaiškino, kad 2024 m. birželio 22 d. buvo Joninių šventėje, kad šventėje pirmasis konfliktą pastogėje pradėjo nukentėjęs M. B., kuris jam sudavė du kartus per veidą. Tada jiems išėjus iš pastogės, M. B. ėjo link jo ir jis (E. Z.) sudavė M. B. vieną kartą į galvą, nuo ko nukentėjęs pargriuvo. Daugiau smūgių M. B. nesudavė ir jo nespardė (1 t., b. l. 149-152).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dalyvaujant mamai L. K., buvo atliktas pokalbis su nepilnamečiu T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad 2024 m. birželio 22 d., vakare, kartu su draugais E. Z., A. Z. ir R. J. buvo Joninių šventėje. Jie visi keturi buvo palapinėje, kuomet prie jų atėjo jam visiškai nepažįstama moteris, kuri atsistojo netoli E. Z.. Moteris nieko nesakė, žiūrėjo į juos ir šypsojosi. Staiga prie jų pribėgo jam nepažįstamas vyriškis, kuris nieko nesakęs du kartus trenkė E. Z. į veidą, bandė trenkti ir trečią kartą, tačiau nepataikė, nes E. Z. pasitraukė ir pradėjo bėgti, o minėtas vyriškis jį nusivijo. Jis kartu su R. J. ir A. Z. ėjo į tą pusę, kur vyriškis nusivijo E. Z., priėję prie automobilių pamatė, kad vyriškis guli ant žemės. E. Z. jiems pasakė, kad vyriškis jį pagavo, todėl jis vyriškiui trenkė. Kai kažkokie vyrai pradėjo eiti link jų, jie visi nuėjo, kadangi norėjo išvengti konflikto. Jis kartu su A. Z. ir R. J. minėto vyro nemušė ir nespardė. T. B. ir M. P. nepažįsta, tokių asmenų kartu su jais nebuvo. Jokių vaikinų konfliktų jis nematė (1 t., b. l. 153-155).

Tarnybiniame pranešime dėl pravesto pokalbio su nepilnamečiu užfiksuota, kad dalyvaujant mamai Ž. Z., buvo atliktas pokalbis su nepilnamečiu A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad birželio mėnesį, vakare, kartu su broliu E. Z. bei draugais T. K. ir R. J. atėjo į Joninių šventę. Pradėjus lyti jie visi keturi nuėjo į palapinę. Prie jų atėjo jam visiškai nepažįstama moteris, kuri atsistojo šalia jų. Moteris visiškai nieko nesakė, tik žiūrėjo į juos. Staiga į palapinę atbėgo jam nepažįstamas ir nematytas vyriškis, kuris nieko nesakęs du ar tris kartus trenkė jo broliui E. Z. į veidą. Moteris tik pasakė „M., baik“. E. Z. pradėjo bėgti, o minėtas vyriškis jį nusivijo. Kas toliau vyko jis nematė ir nežino, su broliu apie tai nekalbėjo. Vyriškio, kuris nusivijo brolį, jis nemušė ir nespardė. T. B. kartu su jais nebuvo. Jokių vaikinų konfliktų jis nematė (1 t., b. l. 156-157).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 23.00 val., E. Z., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą M. B. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant trinkelių, taip padarė M. B. odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, pakaušio srities sumušimą, kairio dilbio-riešo trapecinio kaulo, galvinio kaulo lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai: nukentėjusysis M. B. parodė, kad pajuto vieną smūgį iš nugaros pusės, į galvą, nugriuvo ant trinkelių ir susižalojo veidą, prarado sąmonę, todėl kas jam sudavė į galvą, nematė ir nežino; liudytojas A. Ū. parodė, kad išgirdęs muštynių garsus, tarp automobilių pamatė gulintį nukentėjusįjį, kuris nejudėjo, o toliau stovėjo dvi jaunuolių grupelės, prie kurių artinantis, jie greit pasišalino; liudytojas R. M. parodė, kad matė kaip vienas jaunuolis, kuris bėgo paskui M. B., užsimojo ranka ir vieną kartą sudavė iš nugaros pusės M. B. į galvą, po suduoto smūgio M. B. nugriuvo ant šaligatvio, tarp automobilių. Jaunuoliai M. B. apsupo, o jam ir A. Ū. artinantis, - išsilakstė. Jaunuolis, kuris M. B. sudavė į galvą, buvo nedidelio ūgio ir tamsių plaukų, girdėjo kaip kažkas iš aplinkinių žmonių minėtą jaunuolį pavadino „čigonu“; liudytojas R. M. atpažino E. Z., kaip asmenį, kuris ranka sudavė vieną kartą į galvą M. B.; liudytoja J. B. parodė, kad buvo sumuštas jos sutuoktinis M. B., kuris gulėjo be sąmonės, o ji pati dėl susijaudinimo neprisimena visų įvykio aplinkybių; liudytojas R. J. parodė, kad matė, kaip E. Z. sudavė nukentėjusiajam ranka į veidą; liudytoja J. V., policijos pareigūnė, parodė, kad E. Z. jai paaiškino, kad pirmas konfliktą pradėjo M. B., kuris sudavė jam du kartus per veidą, o tada jis sudavė M. B. vieną kartą į galvą, dėl ko nukentėjęs pargriuvo; pokalbių su nepilnamečiais metu T. K. nurodė, kad matė prie automobilių gulintį nukentėjusį, o E. Z. pasakė, kad vyriškis jį pagavo, todėl jis vyriškiui trenkė; nepilnametis A. Z. nurodė, kad E. Z. pradėjo bėgti, nes vyriškis sudavė jam į veidą, o minėtas vyriškis jį nusivijo, tačiau kas vyko toliau, jis nematė. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad M. B. kairės pusės ranka yra sutvarstyta, ties dešinės pusės akies antakiu matoma žaizda, ties galvos sritimi, momenkauliu, matomas patinimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.