- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1395-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06196-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Skolininkas
- L. D.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1395-159/2011
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės L. D. (D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis A. Selezniovas 2011-05-12 kreipėsi į teismą prašydamas teismą priimti nutartį, leidžiančią įeiti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkei L. D.. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 10-2844/2009 vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 587 955 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. išieškotojai J. P.. 2011-05-04 atvykusiai skolininkei į antstolio kontorą paaiškinta, kad, norint nustatyti skolininkei priklausantį turtą, būtina patekti į skolininkei priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkė antstoliui pažadėjo 2011-05-06 aprodyti jai priklausantį namą, tačiau tą dieną į antstolio kontorą neatvyko, nenurodė jokių priežasčių, dėl ko negali aprodyti minėto turto, todėl antstolis kreipėsi į teismą prašydamas teismo priimti nutartį, leidžiančią patekti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-19 nutartimi pareiškimą tenkino. Leido pareiškėjui antstoliui Aleksandrui Selezniovui įeiti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), registruotą skolininkės L. D. sutuoktinio V. D. vardu, ir jį apžiūrėti su tikslu nustatyti name esantį skolininkei priklausantį turtą. Teismas iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad antstolis vykdo 587 955 Lt išieškojimą iš skolininkės L. D.. Vykdomojoje byloje areštuotas skolininkei bei jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 1/7 dalimis sandėlio bei kiemo statinių; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog CPK 615 str. nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, gyvenamojoje gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti, todėl įvertinęs bylos duomenis pripažino, kad išieškojimui vykdyti, siekiant nustatyti skolininkės turimą turtą, yra reikalinga apžiūrėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą skolininkės sutuoktinio vardu, į kurį pareiškėjas (antstolis) neįleidžiamas (b. l. 8–9).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį ir pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimo dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas netenkinti. Nurodo, kad namas, į kurį teismas leido patekti, pagal 2010-11-20 nuomos sutartį yra išnuomotas N. P. ir tame name yra tik jos daiktai, todėl įėjus į namą, kuriame gyvena su vykdymo procesu nesusijęs asmuo, bus pažeistos jo teisės į privatų gyvenimą. Į namą leista įeiti tam, kad būtų apžiūrėtas ir įvertintas skolininkei priklausantis turtas, tačiau name nesant skolininkės turto, įeinant į patalpą realiai veiksmai būtų atliekami ne prieš skolininkę, o prieš su vykdymo procesu nesusijusiu asmeniu. Apeliantė sutuoktinio vardu registruotame name niekada negyveno, todėl name nėra jokio jai priklausančio turto (b. l. 13–14).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis A. Selezniovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkės 587 955 Lt skola didelė, ji nesiima jokių veiksmų skolai grąžinti, todėl neapžiūrėjus skolininkei priklausančio turto, nėra galimybių vykdyti skolos išieškojimo iš skolininkei priklausančio turto (b. l. 19).
Išieškotoja J. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkės sutuoktinio 2010-11-20 pasirašyta sutartis neatitinka CK 6.477 str. numatytų reikalavimų, sutartis kvalifikuotina panaudos sutartimi, nes turtas perduotas naudotis ir valdyti laikinai ir neatlygintinai. Perleistas naudotis turtas areštuotas ir įkeistas, todėl skolininkės sutuoktinis neturėdamas teisės perleisti šio turto ir turėdamas galimybę gauti pajamų iš turto, tokia sutartimi pažeidžia išieškotojos interesus. Išieškotoja prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir nurodė, kad užfiksuota, jog name gyvena skolininkė su šeima, name vykdomi statybos darbai, pagal nuomos sutartį nuomininkė negalėtų to daryti. Mažametis skolininkės sūnus įvardijo namą kaip mamos L. D. namą. Išieškotojos teigimu, nuomos sutartis yra fiktyvi ir skolininkė tokiu būdu siekia išvengti skolos grąžinimo (b. l. 20–21).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis A. Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 10-2844/2009 vykdo 587 955 Lt skolos išieškojimą iš skolininkės L. D. išieškotojos J. P. naudai. Vykdomojoje byloje areštuotas skolininkei bei jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 1/7 dalimis sandėlio bei kiemo statinių; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 10/2844/2009, b. l. 26–28, 61–63). Antstolis, siekdamas nustatyti skolininkei priklausantį turtą, žodiniu susitarimu susitarė su skolininke (to neneigia ir skolininkė) 2011-05-06 apžiūrėti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkė nurodytu laiku neatvyko ir nepaaiškino dėl kokių priežasčių negali aprodyti minėto turto, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas tenkino tokį antstolio pareiškimą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 str. 2 d.). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog skolininkė geruoju vykdomojo dokumento nevykdo, išieškoma suma yra didelė – 587 955 Lt, todėl konstatuotina, jog teismas nutartyje padarė pagrįstas išvadas, jog išieškojimui vykdyti antstolis pagrįstai prašo leisti apžiūrėti skolininkei priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir jame esantį skolininkei priklausantį turtą, esančius (duomenys neskelbtini).
Skolininkė atskirajame skunde teigia, kad minimas gyvenamasis namas 2010-11-20 išnuomotas ir tame name yra tik nuomininkės N. P. daiktai, todėl įėjus į namą, kuriame gyvena su vykdymo procesu nesusijęs asmuo, bus pažeistos jo teisės į privatų gyvenimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad nekilnojamasis turtas yra išnuomotas nepaneigia skolininkės teisių į nuosavybę, nepanaikina skolininkės atsakomybės prieš išieškotoją ir nepanaikina antstolio teisės apžiūrėti bei nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės pateikta sutartis negalėtų būti vertintina nuomos sutartimi, nes pagal nuomos sutartį viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kitą šalį – nuomininką – įpareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Iš pateiktos sutarties matyti, jog skolininkės sutuoktinis perdavė N. P. naudotis nekilnojamais daiktais – gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau sutartyje nesusitarta dėl nuomos mokesčio (b. l. 15–16). Dėl apeliantės teiginių, kad ji sutuoktinio vardu registruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, name nėra jokio jai priklausančio turto, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė nepateikė, jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš išieškotojos pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad name vykdomi statybos darbai, sodybos teritorijoje vaikščiojo vaikas prisistatęs skolininkės sūnumi (b. l. 22–29).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.