- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- N1-83-350/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00088-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- P. B.
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.3.2.2Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.11.10Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.1.11.2Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (BK 82 str.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) namuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. 2013 m. vasario 18 d. apie 13.30 val., Pasvalio rajone, M. kaimo teritorijoje, turėdamas tikslą pagrobti pinigus ir cigaretes, išplėšdamas iš einančio iš parduotuvės J. Č. rankų, atvirai pagrobė maišelį su pirkiniais - kepalu duonos, batonu, pakeliu kavos, dėžute batų tepalo - viso pagrobė J. Č. turto bendros 10 litų vertės, po ko, pagrobtame maišelyje neradęs pinigų ir cigarečių, pagrobtus daiktus J. Č. grąžino ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas nukentėjusiajam peiliu, reikalavo pinigų bei cigarečių, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. Č. pinigų, cigarečių neturėjo bei šaukėsi pagalbos.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių dėl to, kad jis įvyko seniai, nebeprisimena, tačiau teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.
2013-02-19 ir 2013-04-25 apklaustas įtariamuoju kaltinamasis P. B. parodė, kad 2013-02-18 apie 13.30 valandą eidamas pro parduotuvę, esančią Pasvalio rajono M. kaime, pamatė, kad iš parduotuvės išeina jam iš matymo pažįstamas J. Č., kuris rankoje turėjo maišelį su pirkiniais. Kas konkrečiai buvo sudėta į maišelį, nematė. Sugalvojo iš J. Č. tą maišelį atimti, todėl nubėgo prie miškelio ir pasislėpė krūmuose, nes žinojo, kad J. Č. pamiške eis į savo namus. Nežino, kodėl šovė į galvą tokia mintis ir ką konkrečiai norėjo pagrobti. Laukė miškelyje, esančiame M. kaimo teritorijoje, prie kūdros, esančios už kultūros namų pastato. Kai J. Č. praėjo pro vietą, kur jis slėpėsi, išlindo iš už krūmų, pasivijo nukentėjusį ir priėjęs iš už nugaros iš J. Č. rankos nieko nesakęs ir stipriai patraukęs ištraukė maišelį su pirkiniais. Maišelio rankenos liko J. Č. rankoje, pats su pirkiniais nubėgo į krūmus. Ten pamatė, kad maišelyje yra duona, batonas, pakelis kavos ir batų tepalas. Jam tokių daiktų nereikėjo. J. Č. jo nesivijo, o apsisukęs ėjo į M. kaimo pusę. Pasakė nukentėjusiam pasiimti prekes ir išsitraukęs iš kišenės lenktinį peilį, ėmė juo grasinti ir sakyti, kad duotų pinigų arba cigarečių. Nukentėjęs atsakė, kad tokių daiktų neturi ir ėmė trauktis atbulas, o jis ėjo iš paskos, rankoje laikydamas peilį ir juo gąsdindamas. Neatsimena, kad būtų grasinęs papjauti ir įmesti į griovį, tiesiog reikalavo pinigų. J. Č. išsigandęs nubėgo šaukdamas link M. paukštyno. Pats taip pat išsigando, kad J. Č. pasikvies ką nors į pagalbą, todėl pabėgo ir pasislėpė miške. J. Č. smūgių nesudavė, jo nestūmė, tik grasindamas peiliu reikalavo pinigų, cigarečių, tačiau nieko iš jo nepagrobė, nes jis jo reikalaujamų daiktų neturėjo. Įvykio metu buvo blaivus (b.l. 32-33,35).
Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad 2013-02-18 apie pietus apsipirko Pasvalio r., M. kaime esančioje parduotuvėje, už 10 litų įsigijo duonos, batoną, kavos ir batų tepalo. Prekes susidėjo į margą polietileno maišelį ir už rankenų nešėsi į namus. Einant pamiške aplinkui žmonių nebuvo, kol iš nugaros priėjo jo kaimynystėje gyvenantis kaltinamasis ir, iš rankų ištraukęs pirkinių maišelį, nubėgo į krūmus, kur maišelyje buvusius daiktus iškratė ant žemės ir, pamatęs, kad jame nieko jam (P. B.) vertingo nėra, liepė prekes pasiimti. Susirinkęs prekes pamatė, kad P. B., rankoje laiko peilį ir liepė atiduoti pinigus ir cigaretes. Atsakė, kad prašomų daiktų neturi ir traukėsi atbulas. Atstumas tarp jo ir rankoje peilį laikiusio P. B. visą laiką buvo apie 2-3 metrai. Pradėjo šaukti pagalbos, todėl P. B. pabėgo. Turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2013-02-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš J. Č. buvo paimtas maišelis, kepalas duonos, batonas, pakelis kavos, batų tepalas, kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam (b.l. 10-16).
Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2013-02-18 iš P. B. paimtas lenktinis peilis su 7 cm ilgio geležte, kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 26; 17-18).
Ikiteisminio tyrimo metu dalis nagrinėjamos P. B. veikos – atviras J. Č. pirkinių pagrobimas buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o po to sekusi kita dalis veikos – grasinant peiliu kėsinimasis pagrobti J. Č. pinigus bei cigaretes – kvalifikuota kaip nauja atskira nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.
Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad P. B., atvirai pagrobdamas J. Č. pirkinių maišelį, turėjo tikslą pagrobti konkretų J. Č. turtą – cigaretes ar (ir) pinigus, tačiau, kadangi jų maišelyje nebuvo, jis pagrobtus daiktus grąžino nukentėjusiajam, ir, siekdamas iki galo įgyvendinti savo prieš pagrobiant pirkinių maišelį kilusį sumanymą neteisėtai (pagrobiant) įsigyti cigarečių ir (ar) pinigų, t.y. tęsdamas nusikalstamą veiką, cigarečių ir pinigų iš nukentėjusiojo reikalavo grasindamas panaudoti peilį, t.y. P. B. nusikalstama veika, pradėta kaip atviroji vagystė, peraugo į sunkesnį nusikaltimą – pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą plėšimą. Esant šioms aplinkybėms, visa nagrinėjama P. B. veika kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.
P. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas P. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo pasekmes, padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį, bei kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus BK XI skyriuje.
P. B. pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jis teisiamas pirmą kartą, nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas labai jauno – 14 metų amžiaus, inkriminuota veika nebuvo iš anksto suplanuota, ji padaryta spontaniškai. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, šios įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Bylos duomenimis kaltinamojo tėvas miręs, motinai jo atžvilgiu motinos valdžia apribota neterminuotam laikotarpiui. Nustatant P. B. bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nagrinėjama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, procesas šioje byloje trunka labai ilgą laiką ne dėl kaltinamojo kaltės (byla su kaltinamuoju aktu į Pasvalio rajono apylinkės teismą buvo perduota prieš du metus ir ten nebuvo nagrinėjama), todėl dėl visų paminėtų aplinkybių P. B. skiriama bausmė, kurios dydis artimas minimaliam.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. B. nėra nusikalsti linkusi asmenybė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio (per daugiau nei dvejus metus) būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ir toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu yra nustatytos sąlygos, numatytos BK 92 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, socialinę brandą, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, P. B. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.
Proceso išlaidų ir civilinio ieškinio nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti likimas spręstinas įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. B. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant P. B. per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį ir suplėšytą plastikinį maišelį bei jo rankenas, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.