Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, atsakovės J. P. globėjo (duomenys neskelbtini) socialinių globos namų atstovui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir nustatė: Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu (b.l. 128) prašė priteisti iš atsakovės J. P. 705,00 Lt žalos atlyginimo; 5% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; žyminį mokestį. Ieškinyje nurodyta, jog 2006-02-28 ir 2006-04-17 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., buvo aplietas vandeniu V. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m. (duomenys neskelbtini) butas buvo išnuomotas J. P., kuris iš šio buto išvyko 1983 metais. 2006 m., žalos padarymo metu (duomenys neskelbtini) bute gyveno nuomininko J. P. šeimos nariai - žmona J. P. ir sūnus A. P.. J. P. ir A. P. turi tas pačias teises bei pareigas kaip ir nuomininkas, bute gyvena nuomos sutarties pagrindu, butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Dėl 2006-02-28 apliejimo vandeniu V. B. padaryta 332,00 Lt dydžio žala, dėl 2006-04-17 apliejimo – 373,00 Lt dydžio žala. V. B. priklausantis butas buvo apdraustas AB "Lietuvos draudimas". Dėl turto sugadinimo AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo draudėjai 332,00 Lt ir 373,00 Lt, viso – 705,00 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į asmenis, atsakingus dėl žalos atlyginimo. V. B. priklausantis butas aplietas vandeniu dėl (duomenys neskelbtini) buto gyventojų kaltės. Bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos įrangoje gedimų nebuvo. Po žalos padarymo (duomenys neskelbtini) buto gyventojai į butą neįsileido, dėl šios priežasties aplinkybės, sąlygojusios žalos padarymą, nėra žinomos. Žalą padariusiu asmeniu laikomas buto, iš kurio liejosi vanduo, valdytojas. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Nekaltumą dėl žalos padarymo turi įrodyti buto, iš kurio buvo aplietas vandeniu kitas butas, valdytojas.

Ieškovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės (b.l. 142). Atsakovės J. P. atstovas (duomenys neskelbtini) globos namai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti globos namų atstovui nedalyvaujant (b.l.140). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį (b.l. 52-54), kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pateikti dokumentai nėra pakankami, kad būtų nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios žalos atsiradimo priežastis, neteisėtus veiksmus bei kaltę. Trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei apie posėdžio vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b.l. 138). Trečiojo asmens atstovo nedalyvavimo posėdyje priežastys teismui nežinomos, prašymų iš jo dėl bylos nagrinėjimo negauta. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant šalių ir trečiojo asmens atstovams (CPK 231 str. 5 d.). Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.5), kuri šį butą 1977 m. išnuomojo J. P.. Kartu su pagrindiniu nuomininku bute gyveno sutuoktinė (atsakovė) J. P. ir sūnūs: O. P. ir A. P. (b.l. 53). Pagrindinis nuomininkas J. P. 1983 m. išsiregistravo iš buto ir išvyko, atsakovė J. P., gyvenamosios vietos nėra deklaravusi (b.l. 19), sūnus A. P. nuo 2007-12-12 gyvena kitu adresu, jis patvirtino, jog butu naudojosi J. P. (b.l. 18, 62-63).

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune nuosavybės teise priklauso V. B., jis buvo du kartus užpiltas vandeniu: 2006-02-28 - padaryta 332,00 Lt dydžio žala ir 2006 -04-17 - padaryta 373,00 Lt dydžio žala. Abiem žalos atsiradimo atvejais (2005-05-24 – 2006-05-23), galiojo „Gyventojų turto draudimo sutartis“, kurią buvo pasirašiusi ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir V. B. (b.l.24). Apipylimo vandeniu faktą patvirtina Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės aktai (b.l.10, 30), žalos dydį – lokalinės sąskaitos ir buto draudimo bylų duomenys (b.l. 8, 16-17, 22-23, 28-29).

Dėl turto sugadinimo ieškovė AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo draudėjai V. B. 332,00 Lt ir 373,00 Lt, viso – 705,00 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 14, 15, 21,. 38-39) ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis.

Atsakovė J. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta neveiksnia, 2007-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas jai paskyrė globėju specializuotą globos įstaigą, pačią procedūrą pavedė įvykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinių reikalų skyriui (b.l. 123). Globos įstaigoje - (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose J. P. apgyvendinta 2011-04-21 (b.l. 122). Taigi, iš nustatytų aplinkybių seka, kad J. P. neveiksnia pripažinta po buto apipylimo vandeniu 2006-04-14, todėl globos namams negali būti taikomos CK 6.278 straipsnio nuostatos, kadangi įvykių metu J. P. buvo veiksni ir pati galėjo atsakyti už savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011).

Pagal civilinės atsakomybės sampratą, nuostolių (žalos) atlyginimas yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti juos atlyginti, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) –CK 6.245 str. 1 d. CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6. 263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio dalyje yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), šie jos veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kalte, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o tai reiškia, kad žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga įrodyti priešingai, esant nepaneigtai prezumpcijai, kaltės įrodinėti nereikia. Atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.), lėmusiu žalos atsiradimą ieškovei (CK 6.249 str. 1 d.). CK 6. 1015 str. 1 d. nustato, kad draudikui, išmokėjus draudimo išmoką draudėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovė ir ją atstovaujantis juridinis asmuo nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti mažesnį žalos dydį, kitą patalpų sugadinimo priežastį ir kitą asmenį, kaltą dėl žalos atsiradimo. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovės prašomas nuostolių atlyginimas yra didesnis už draudimo sumą (CK 6.251 str. 2 d.), nagrinėjamos bylos atveju nėra CK 6.253 straipsnyje nustatytų pagrindų, įgalinančių teismą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Todėl teismas, išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumą, (b.l. 10, 75-77) daro išvadą, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltės, sumažinti žalos dydį ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo, todėl iš jos priteistina 705,00 Lt žalos atlyginimo. Teismui tenkinant pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 297,00 Lt {61,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4) + 236,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (b.l.73-78}, o valstybei – 55,00 Lt pašto išlaidų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė J. P. yra garbaus amžiaus (gim. 1942 m.), neturi jokio turto, yra apgyvendinta valstybės biudžetinėje įstaigoje (b.l.140), jai priklausytų 100% valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, nors ji tokia pagalba ir nepasinaudojo, todėl teismas, atsižvelgdamas į sunkią turtinę padėtį, į tai, jog atsakovė ir ją globojanti institucija yra šioje byloje silpnesnioji šalis, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), ir yra tos nuomonės, jog tikslinga atleisti J. P. nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovei ir valstybei neišieškoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str.- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, a.s. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, iš J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 705,00 Lt (septynis šimtus penkis litus) žalos atlyginimo ir 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2008-05-19 - dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui

per Kauno miesto apylinkės teismą.