- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- II-208-720/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00131-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Nukentėjusysis
- R. O. E.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANRN-2580-2022, ROIK: 21147256024, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja M. M. Institucijos 2022 m. vasario 8 d. nutarimu pripažinta kaltu padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo mėn. 23 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, įvažiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, jai paskirta nuobauda – 10,00 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2022 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANRN-2580-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodė, kad buvo nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), padarytas eismo įvykis, kurio metu į R. O. E. stovėjimo aikštelėje pastatytą automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kita transporto priemonė ir apgadino jos automobilio dureles, priekinį sparną ir kt. kėbulo dalis. Nukentėjusioji dirbo minėtoje aikštelėje pastatytoje palapinėje prie parduotuvės „Maxima“ ir darbo dienos pabaigoje pamatė, kad automobilis apgadintas jos automobilis, dėl to iškvietė policiją. Administracinėn atsakomybėn patraukta M. M., vairavusi automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apie įvykį sužinojo tik lapkričio mėnesį, kai gavo registruotą laišką, o apie aplinkybes sužinojo iš tyrimą atlikusios pareigūnės. M. M. kategoriškai tvirtino, kad parkuojantis nebuvo jokio smūgio, nuo kurio gretimas automobilis sujudėtų, garso ar prisilietimo, parkuojantis ji paliko pakankamą atstumą kito automobilio vairuotojai, tačiau, nepaisant to, M. M. pripažinta kalta dėl to, jog tariamai atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, jį sugadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Mano, kad jos atžvilgiu iškelta byla buvo nagrinėjama tik formaliai, nesiekiant visapusiškai, teisingai nustatyti aplinkybes, nes M. M. kaltumas buvo apspręstas gerokai anksčiau, nei priimtas nutarimas. Nors protokolas buvo surašytas 2021 m lapkričio 15 d. ir paskirtas bylos nagrinėjimo laikas gruodžio 17 d., tačiau jau lapkričio 6 d. eismo įvykio informacijos lape grafoje „kaltininkas„ nurodyta M. M., taip pat draudimo įmonei „Lietuvos draudimas“ buvo pateikti šie duomenys apie kaltininkę M. M., nes jau lapkritį, remiantis pateiktais duomenimis, išmokėjo nukentėjusiajai 603,58 eurus žalos atlyginimui. Iš AB „Lietuvos draudimas“ M. M. gavo 2021 m. lapkričio 30 d. raštą, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė sprendžia visus išmokos klausimus, susijusius su 2021 m. rugsėjo 23 d. 18.51 val. įvykiu. Pažymėtina, jog galimai tokią valandą nukentėjusioji pastebėjo savo automobilio sugadinimus. Vadinasi, ši aplinkybe dar kartą patvirtina tai, jog per visą darbo dieną automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas ne vienas automobilis, ne tik administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. parkavosi šalia R. O. E. automobilio, todėl vien tai, kad vaizdo įraše matomi jų automobiliai šalia vienas kito, nereiškia, jog M. M. yra kalta dėl šio eismo įvykio. Nepaisant to, nukentėjusioji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Žala buvo įvertinta 603,58 eurais. Rašte nurodoma, kad M. M. yra kalta dėl eismo įvykio, todėl, pasinaudojant regreso teise, draudimo bendrovė kreipėsi į ją dėl minėtos sumos grąžinimo įmonei. M. M. tariama kaltė konstatuota tik 2022 m. vasario 8 d nutarimu. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi gerokai anksčiau nei tyrėjas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Vadinasi, iš M. M. žalos atlyginimas buvo išmokėtas ir reikalautas regreso tvarka pagal išankstinius policijos apkaltinimus dar iki tol, kol buvo išnagrinėta byla ir nutarimu nustatyta jos tariama kaltė. Dėl tariamo 2021 m. lapkričio 16 d. eismo įvykio informacijos dokumente nurodyta, jog eismo įvykis atsitiko 2021 m. rugsėjo 23 d. 12.00 val. Nutarime yra įrašyta, kad vaizdo įraše 11.40 val. pradeda matytis automobilis „Mercedes-Benz“, kuris įvažiuoja į aikštelę ir suka į stovėjimo vietą šalia „Toyota Corolla“. Darytina išvada, jog šiuo atveju, tikėtina, kalbama te apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį, nes tokiu laiku 12.00 va. M. M. automobilio toje vietoje iš viso nebuvo. Akcentuoja, kad peržiūrint tariamai parduotuvės „Maxima“ vaizdo įrašą , nėra jame duomenų apie datą, o laikas nesutampa su nutarime nurodytu laiku. M. M. po šaukimo gavimo buvo nuvykusi į parduotuvę „Maxima“ teirautis dėl vaizdo įrašo, kuriai buvo nurodyta (parduotuvės vedėjos kabinete), kad neturi aikštelės vaizdo įrašų. Pareigūnė I. R. lapkričio 5 d. M. M. nurodė, kad įvykį matė, fotografavo, filmavo pati nukentėjusioji. Žodinio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji neigė tokias aplinkybes. Nutarimas grindžiamas šios pareigūnės atlikta automobilio apžiūra, kad tariamai apgadinimai buvo ir bamperyje ir sparno arkoje ir aukštis nustatytas, tačiau M. M. tokios aplinkybės nebuvo nurodytos lapkričio 15 d. ir nebuvo pateiktas nei susipažinimui, nei pasirašymui protokolas. I. R. pareiškėjai tik nurodė: „Niekur neik, nesiskųskit, tik nepamirškit susimokei penkis eurus ir pranešti draudimui“. Nutarime konstatuota, kad M. M. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, įvažiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“. Taip pat pateikta bylą nagrinėjančio pareigūno nuomonė, kad M. M. kontakto galėjo nejausti dėl amžiaus ir nurodė, jog kontaktas yra nežymaus vientiso braukimo pobūdžio. Be to, ginčo nutarime pasisakyta, jog eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Toks vertinimas yra neteisingas, kadangi žodinio bylos nagrinėjimo metu tiek M. M., tiek liudytojas A. G. nurodė, kad M. M. automobilis buvo apgadintas gerokai anksčiau (duomenys neskelbtini), nei 2021 m. rugsėjo 23 d. Tai atsitiko dar tada, kai pati pareiškėja dirbo draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš trejus metus, ji nubraukė transporto priemonę netoli darbovietės, (duomenys neskelbtini), prie namo esančių laiptų. Tiriant eismo įvykį, nebuvo atlikti būtini veiksmai, kuriais būtų galima pagrįsti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nustatyti tikrąsias Toyota Corolla“ automobilio apgadinimo aplinkybes. Įvykio apžiūrą atlikę pareigūnai nesurinko duomenų apie ant nukentėjusiosios automobilio atsiradusius daugybinius įbrėžimus (daugiau nei 8) skirtingame aukštyje, skirtingose vietose, jie iš viso nėra palyginti su „Mercedes-Benz“ aukščiu bei šiame automobilyje buvusiais apgadinimais bamperyje. Pareigūnai nei savo iniciatyva, nei pareiškėjos atstovės advokatės prašymu nepaskyrė ir neatliko ekspertizės. Taip pat nebuvo kreiptasi į specialisto išvados, kuria butų nustatyti automobilio defektų, sugadinimų atsiradimo mechanizmas, lokalizacija, pobūdis. Šie ir kiti procesiniai veiksmai buvo itin reikalingi, kadangi surinktų duomenų negalima palyginti transporto priemonių sugadinimų bei svarstyti, ar tikrai nukentėjusiosios automobilis galėjo būti sugadintas tariamai administracinį nusižengimą padariusios M. M.. Atkreipia dėmesį, kad nei lapkričio 15 d., nei žodinio bylos nagrinėjimo metu visiškai nebuvo siekta tirti aplinkybės apie arkos tariamą sugadinimą, nebuvo pateikti klausimai M. M., nei liudytojui, nes tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir tiriamos. Su tokia siurprizine aplinkybe susipažino M. M. tik gavus nutarimą. Visiškai neįtikėtina, jog dėl šio eismo įvykio M. M. gali būti kalta, nes jos automobilis yra labai žemas ir buvę apgadinimai bamperyje yra labai žemai, o apie arkos sužalojimus nebuvo net klausta ir jų automobilyje nebuvo. Nukentėjusiosios automobilio sugadinimai išsidėstę dideliu atstumu, maždaug kas 3–5 cm vienas nuo kito tiek horizontaliai, tiek vertikaliai ir yra ne žemutinėje sparno, durelių dalyje, o ties viduriu, tai yra daug aukščiau nei rasti „Mercedes-Benz“ apgadinimai bamperio kampe. Be to, M. M. vairavimo stažas yra 20 metų, ji daug metų išdirbusi draudimo bendrovėje , yra garbingo amžiaus pensininkė, todėl nerealu, jog turint tokią patirtį, ji nebūtų išgirdusi, pajautusi smūgio, kuris, kaip galima suprasti iš įbrėžimų gylio, ilgio, turėjo būti garsus. Taip pat tiek iš nukentėjusiosios parodymų, tiek iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog ne M. M. kalta dėl eismo įvykio, nes kai ji atvyko į stovėjimo aikštelę ir tariamai padarė įvykį, aplinkui nebuvo nė vienos važiuojančios transporto priemonės, galėjusios sukelti papildomą triukšmą, dėl kurio aplinkiniai neišgirstų smūgio. R. O. E. stovėjo savo darbo vietoje, ten taip pat buvo vienas klientas, jie nuo automobilių buvo nutolę nedideliu atstumu, apie 2– 3 metrus. Neįtikėtina, jog jei eismo įvykį būtų padariusi M. M., atsižvelgus į sugadinimo mastą, nei nukentėjusioji, nei klientas nebūtų sureagavę išgirdę, atsisukę pažiūrėti, iš kur sklinda tas garsas. Jokių liudytojų, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, nenustatyta. Be to, vaizdo įrašą peržiūrint kelis kartus, nei pareiškėja, nei jos atstovė advokate nenustatė, kad būtent M. M. sugadino nukentėjusiosios automobilį, po jos prisiparkavimo „Toyota Corolla“nesujudėjo, M. M. elgėsi ramiai. Mano, kad nutarime be pagrindo nurodoma, jog tariamai automobilis „Toyota Corolla“ nežymiai pajudėjo parkuojantis. Nurodė, jog įvertintina, kad M. M. negali patvirtinti, jog apskritai 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo atvykusi į prie parduotuvės „Maxima“ esančią aikštelę ir parkavosi šalia „Toyota Corolla“, nes pati dienos įvykių nepamena, o šioje parduotuvėje apsiperka kelis kartus per mėnesį, kartais me mėnesio pabaigoje sumoka mokesčius. Vaizdo įraše apskritai nesimato data. Su skundu pateikia mokesčių mokėjimo, apsipirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad mokesčiai mokėti apskritai rugsėjo 28d Kaune, kas dar kartą patvirtina įtarimus, kad M. M. 2021 m. rugsėjo mėn. 23 d. galėjo visai nebūti su automobiliu ginčo vietoje. Į Kauno miestą pareiškėja vykdavo ir vyksta gan retai. Ginčo nutarime spėliojimais grindžiamas motyvas, kad M. M. galėjo negirdėti automobilių kontakto. Pažymi, jog pareiškėja jokių sveikatos sutrikimų dėl klausos neturi ir vairuoja automobilį turėdama medicininį pažymėjimą, medikų išvadas, kad gali vairuoti. Daro išvadą, kad nutarimas priimtas neobjektyviai vertinant įrodymų visumą, kadangi jokių patvirtinančių įrodymų, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. vairuodama „Mercedes-Benz“ atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį jį apgadindama ir pasišalino iš įvykio vietos, nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad byloje pripažinta nukentėjusioji R. O. E. pastebėjo apgadintą savo automobilį ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu, po ko atvykę į įvykio vietų policijos pareigūnai užfiksavo įvykio aplinkybes ir įregistravo eismo įvykį eismo įvykių informacinėje sistemoje. Surinkta pirminė eismo įvykio medžiaga buvo perduota tolimesniam tyrimui. Tyrimo metu iš parduotuvės „Maxima“ buvo paimtas vaizdo įrašas, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtų vaizdo kamerų įrašai. Tyrimą atlikusi pareigūnė, peržiūrėjusi vaizdo įrašus, nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo, t. y. automobilį „Toyota Corolla“ kliudė ir apgadino kitas automobilis automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matosi automobilis „Toyota Corolla“, stovintis parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje galu į pastatų ir daugiau dešiniu šonu į baltos spalvos palapinę. Automobilis „Toyota Corolla“ nuo palapinės yra nutolęs per maždaug plius / minus 7 metrus. Atstumas vertinamas iš aplinkoje esančių orientyrų. Vaizdo įraše 11.40 val. pradeda matytis automobilis „Mercedes-Benz“, kuris įvažiuoja į aikštelę ir privažiavęs prie automobilio „Toyota Corolla“ suka į stovėjimo vietų artėdamas prie automobilio „Toyota Corolla“ savo priekiniu dešiniu kampu, kol kliudo ir nesustojęs nuvažiuoja toliau, kol sustoja priekiu į pastatų. Automobilio „Mercedes-Benz“vairuotoja kurį laiką sėdi automobilyje ir po kiek laiko išlipusi nueina nekreipdama dėmesio nei į vieną automobilį. Kad automobilis „Mercedes-Benz“ kliudo automobilį „Toyota Corolla“, matosi vaizdo įraše atidžiai žiūrint, kad nežymiai automobilis „Toyota Corolla“ sujuda. Dėl pareiškėjos atstovės skunde minimos aplinkybės, neva pareiškėjos kaltumas buvo nuspręstas iš anksto, nes „Eismo įvykio informacijos“ lapo grafoje „kaltininkas“ nurodyta pareiškėja, bei taip pat draudimo įmonei buvo pateikti duomenys apie kaltininkę pareiškėją, Institucija atsako, kad Eismo įvykių informacinėje sistemoje programiškai yra suprogramuota suvedant duomenis, kad vienas asmuo visada yra kaltas, nes ir pagal Kelių eismo taisykles įvykus eismo įvykiui visados vienas eismo dalyvis būna atsakingas už eismo įvykį, o šiuo atveju pirminiais duomenimis kaltininkės automobilis buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, todėl ir buvo suvesti tokie duomenys, po ko nustačius kaltininko automobilį yra tik patikslinami suvesti duomenys. Aplinkybė, kad pareiškėja turi ilgametį vairavimo stažą, nepaneigia tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad vairuodama ji padarė žalų kitam automobiliui. Tyrimą atlikusi pareigūnė įvertino aplinkybes ir nekvalifikavo veikos kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes pagal byloje esančią informaciją akivaizdu, kad pati pareiškėja galėjo ir nejausti kontakto tarp automobilių, būtent dėl savo senyvo amžiaus. Priimtame nutarime yra išsamiai aprašytas eismo įvykis, taip pat Kelių eismo taisyklių nuostatos ir kitos svarbios aplinkybės, pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
Pareiškėja M. M. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad savo automobiliu „Mercedes-Benz“ į „Maximą“ parduotuvę ji apsipirkti atvažiuoja, taip pat atvažiuoja sumokėti mokesčius, jai atrodo, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. ji minėtoje parduotuvėje tikrai nebuvo, nes mokesčius buvo sumokėjusi Kaune. 2021 m. birželio gale, liepos pradžioje ji buvo atvažiavusi į „Maximą, ėjo link palapinės pirkti braškių ir jau tąkart atkreipė į aikštelėje stovėjusią „Toyota Corolla“, matė, kad šis automobilis subraukytas. Apie tai tyrimo metu sakė pareigūnei I. R.. Pati pareiškėja automobilį vairuoja 42 metai, važinėja atsargiai, be to, yra dirbusi draudime, tad žino, kaip šiuo atveju elgtis. Palaiko skundą.
Atsiliepimas
Pareiškėjos M. M. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad lyginant Institucijos atsiliepimą, nutarimą, vaizdo įrašą, specialistės I. R. tarnybinį pranešimą, skiriasi įvykio laikas. Dėl automobilių sugadinimų ir sužalojimų – yra nepalyginti ginčo automobilių aukščiai. Specialistė I. R. apžiūros aprašyme padaro išvadą, kad aukščiai atitinka, bet, kad tai būtų patikrinta – nėra jokių įrodymų. „Toyota Corolla“ automobilyje yra daugybiniai nubraukimai, daugiau nei 5, jų lokalizacija skirtingame aukštyje, per kelias dalis – ir sparnas, ir durelės. Pareiškėjos automobilio apžiūros protokole nėra pareiškėjos parašo. Vaizdo įraše matosi, kad nukentėjusioji nuo automobilių dirba 2–3 m. atstumu, matosi, kad „Mercedes-Benz“ pravažiuoja nekliudant „Toyota Corolla“, už 2–3 metrų stovinti su klientu nukentėjusioji, iš jų jokios reakcijos. Policija teigia, kad automobilis sujudėjo, bet to vaizdo įraše nesimato. Niekuo nepagrįsta aplinkybė, kad pareiškėja galimai turi klausos sutrikimų. Tad kyla klausimas – kaip tada nieko negirdėjo už kelių metrų stovėjusi nukentėjusioji. M. M. ten dažnai lankosi, apsipirkinėja, tad nesunku apkaltinti. Mano, kad tyrėja nesąžiningai atliko darbą, nedėjo pastangų išsiaiškinti tariamus kaltinimus, neskyrė ekspertizės. Nežino, ar nukentėjusioji, gavusi iš draudimo išmoką, galimai jau susiremontavo automobilį, todėl teismo neprašo ekspertizės. Palaiko skundą.
Institucijos atstovas G. G. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl skirtingo įvykio laiko – techninė klaida, tiksliai negali nurodyti, reikėtų pažiūrėti vaizdo įrašą. Dėl pareiškėjos anūko liudytojo A. G. parodymų, kad „Mercedes-Benz“ sužalojimai yra iš ankščiau, reikėtų žiūrėti kritiškai, nes liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Šios versijos patikrinti negali. Dėl tyrėjos I. R. kompetencijos neabejoja. Pripažįsta, jog negerai, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su automobilio apžiūros protokolu. Pareiškėjos kaltę patvirtina vaizdo įrašas, automobilio apgadinimai, automobiliai buvo išmatuoti. Dėl įvykio laiko patikslino, nurodė, kad 11.40 val. yra vaizdo įrašo laikas, tai yra pati veiksmo pradžia, o pats įvykis įvyko, neginčytina, nukentėjusioji nurodė, kad ji dirba ketvirtadieniais, o 2021 m. rugsėjo 23 d. ir buvo būtent ketvirtadienis. Paaiškino, kad tam, jog būtų konstatuoti automobilių sugadinimai, nereikia ekspertizės, tam yra pareigūnai, kurie turi išsilavinimą, o šiuo atveju pareigūnės I. R. išsilavinimas aukštasis, jos kompetencija neabejoja, pareigūnė išvadas gali padaryti sulyginant automobilius. Prašo netenkinti skundo ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nukentėjusioji R. O. E. teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ketvirtadieniais dirba ūkininkų turgelyje, atvažiuoja savo automobiliu „Toyota Corolla“, atvažiuoja prieš 8.00 val., ten automobilių stovėjimo aikštelėje pasistato mašiną ir palapinėje prekiauja rūkytais gaminiais. Atvažiavo 2021 m. rugsėjo 23 d., automobilį pasistato „prieš akis“, kad matytų, kad galėtų iš jo pasiimti, kai ko prireiks. Tąkart pasistatė už kokių 7 metrų. Nieko nepajuto, negirdėjo, o apie kokią 17.00 val. vakare pamatė, kad suniokota jos mašina, pamatė kad įvažiuota, įbraukta, tada paskambino policijai. Policija atvažiavo apie 17.30 val., ant mašinos matėsi įlenkimai, įbrėžimai, durelės ir galas nubraukti. Nieko negirdėjo, nes dirba prie gatvės, yra stovėjimo aikštelė, mašinos užvestos, yra taros supirkimo punktas, tarška barška, pati orientuota į darbą, tad 2021 m. rugsėjo 23 d. dirbdama išsiskiriančio smūgio garso negirdėjo. Vaizdo įrašą matė, bet reikėtų iš naujo pažiūrėti. Nuotraukas pati padarė iš karto. Nuotraukas darė tuoj, kai pamatė. Atvykę policininkai irgi matavo, fotografavo, nubraižė schemas. Ėjo jie į parduotuvę vaizdo juostos pažiūrėti, bet jiems pasakė, kad ją vaizdo įrašą reikia išimti, tai kitą dieną.
Liudytojas A. G. nurodė, kad yra pareiškėjos anūkas, įvykyje nedalyvavo, dalyvavo tik močiutės automobilio „Mercedes-Benz apžiūroje“. Apžiūra vyko šiais metais, buvo šalta, močiutės automobilis buvo apžiūrimas prie Kelių eismo policijos. Buvo močiutė ir jis kaip lydintis asmuo. Į apžiūrą važiuojant automobilį vairavo jis, nes norėjo padėti močiutei, kadangi kažkas buvo nutikę automobiliui. Automobilį apžiūrėjo pareigūnė, močiutės automobilio apgadinimai buvo tik seni – 3–4 metų senumo. Naujų nematė. Apie tuos senus sužalojimus buvo pasakojusi močiutė, kad jai dirbant draudime, automobilį apgadino prie kažkokių laiptų. Su močiutės automobiliu nevažinėja, po apžiūros to automobilio nematė,
Liudytoja I. R. teismo posėdyje nurodė, kad pažiūrėjo vaizdo įrašą, pamatė kontaktą. Buvo apžiūra, matėsi „Mercedes-Benz“ nubrauktas priekinis kampas. Matė, kad sužalojimai yra tokiame pačiame aukštyje abiejų mašinų. „Toytos“ – kairės pusės priekinės durys. Surašė protokolą. Fotonuotraukos darytos tuo pačiu metu, dalyvavo pareiškėja. Rodė pareiškėjai vaizdo įrašą, pastaroji sakė, kad nemato kontakto. Praėjo daug laiko, tiksliai visko neprisimena. Kodėl nesupažindino pareiškėjos su apžiūros protokolu nurodo, kad to nepadarė per klaidą, tą dieną turėjo daug darbo. Taip pat per klaidą grafoje neteisingai įvedė įvykio laiką. Jos tarnybiniame pranešime nurodytas laikas yra iš vaizdo įrašo. Dėl braukimo ant automobiliu žymių – negali detaliau nurodyti, paaiškinti, nes „nesinešioja galvoje“ visų apgadinimų. Apgadinimus tyrė ir vertino tik pareigūnai, matė, kad švieži nubraukimai, ekspertizė nebuvo atlikta. Vaizdo įrašą paėmė iš „Maximos“ parduotuvės atsakingo vadovo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktai pareiškėjai M. M. administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį skundžiamu nutarimu buvo paskirta už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo mėn. 23 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, įvažiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir atsitrenkė į stovėjusią nukentėjusiajai priklausančią transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Kelių eismo taisyklių 9-ame punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 126-u punktu, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. M. su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu Institucijos nutarimu nesutinka. Pagrindiniai nesutikimo argumentai – pareiškėja neginčija, jog būna, kad savo automobiliu atvyksta į įvykio vietos adresu esančią parduotuvę apsipirkti ar sumokėti mokesčių, tačiau jai atrodo, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. ji ten nebuvo atvykusi, o byloje nėra duomenų apie įvykio datą, nutarime nurodytas įvykio laikas nesutampa su kita bylos medžiaga, taip pat pareiškėja nesutinka su jos ir nukentėjusiosios automobilių apžiūros ir palyginimų rezultatais, kadangi skiriasi automobilių apgadinimų aukščiai, be to, pareiškėjos automobilio apgadinimai yra seni, tuo tarpu pareigūnai nei savo iniciatyva, nei pareiškėjos atstovės advokatės prašymu nepaskyrė ir neatliko ekspertizės, taip pat nebuvo kreiptasi į specialistą išvados, kuria butų nustatyti automobilio defektų, sugadinimų atsiradimo mechanizmas, lokalizacija, pobūdis.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo motyvus ir atsiliepimo į jį Institucijos argumentus, teismo posėdyje išklausęs Institucijos atstovo, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, sprendžia, jog pareiškėjos atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylą grąžinant Institucijai papildomam aplinkybių tyrimo atlikimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aptariama situacija Institucijos nebuvo tinkamai įvertinta.
Iš Institucijos pateikto atsiliepimo ir administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos M. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, grindžiama šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu, kuriame užfiksuotos tokios esminės tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad M. M. 2021 m. rugsėjo mėn. 23 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, įvažiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 7–9); kompaktinėje plokštelėje įrašytomis automobilių apžiūros fotonuotraukomis (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l.10); kompaktinėje plokštelėje įrašytu vaizdo įrašu, kuriame įrašytas iš parduotuvės „Maxima“ buvo paimtas automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos vaizdo kameros įrašas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 11); 2021 m. rugsėjo 23 d. Institucijos vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pagal 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 18.06 val., gautą pranešimą nuvykus pranešėjos R. O. E. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), juos pasitikusi pranešėja paaiškino, kad apie 17.00 val. rado apgadintą savo automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinę pusę, kas apgadino jos automobilį, pranešėja nežino. Taip pat nurodyta, kad nuėjus peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė filmuojama vaizdo kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio pranešimo pridedama eismo įvykio schema (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l.12–13); 2021 m. rugsėjo 23 d. R. O. E. paaiškinimu, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 8.00 val. ji atvyko į darbą prie „Maximos“ parduotuvės, automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 17.00 val. pamatė , kad jos sugadintos jos automobilio dešinės pusės priekinės durelės ir sugadintas automobilio dešinės pusės sparnas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 14); 2021 m. lapkričio 15 d. M. M. paaiškinimu, kuriame ji nurodo, kad ji savo kaltę neigia (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l.15); informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ Regitra duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra M. M. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l.17); 2021 m. transporto priemonės apžiūros protokolu, pasirašytu specialistės I. R., kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio savininkė ir valdytoja – M. M., apžiūros metu nustatyti techniniai defektai: matosi braukimo žymės ant dešinės pusės priekinio buferio kampo ir dešinės pusės priekinio sparno, ties arka. Braukimo žymės prasideda nuo 0,35–0,60 m aukštyje nuo žemės plokštumos, tokiame pačiame aukštyje kaip ir ant automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikta išvada: automobilis dalyvavo eismo įvykyje, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 21); 2021 m. lapkričio 15 d. Institucijos specialistės I. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad iki 2021 m. lapkričio 15 d. ji surašė Administracinių nusižengimų protokolą M. M. dėl to, kad ji 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama automobilį „Mercedes- Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, įvažiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Automobilis „Toyta“ aikštelėje stovėjo 2021 m. rugsėjo 8.00–17.00 val. intervale. Eismo įvykį sukėlęs asmuo nustatytas vaizdo kamerų pagalba. Automobilis „Mercedes-Benz“ įvažiuoja 14.45 val., įvažiuodamas į stovėjimo vietą apgadino stovinčią transporto priemonę. Vaizdo įraše matosi nežymus automobilio „Toyota“ sujudėjimas kontakto metu. M. M. neigia, kad galėjo sukelti eismo įvykį, nieko nejuto. Parodžius vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, ji vis tiek neigė, kad apgadino stovinčią transporto priemonę. Apžiūrėjus jos vairuojamą automobilį, buvo rastas apgadinimas, kuris atitinka automobilio „Toyota“ apgadinimą. Apgadininimas nedidelis, M. M. jo galėjo nejausti. Vaizdo įrašas į sistemas neįsikėlė, jis yra prie bylos diskuose (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 22).
Tiek Institucijos atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdyje dalyvavusio Institucijos atstovo paaiškinimu, pareiškėjos kaltę įrodo byloje esantis iš parduotuvės „Maxima“ paimtas automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos vaizdo kameros įrašas. Institucijos vertinimu, tyrimą atlikusi pareigūnė I. R., peržiūrėjusi vaizdo įrašus, nustatė įvykio kaltininką – pareiškėjos vairuojamą automobilį Mercedes-Benz“, kuris kliudo automobilį „Toyota Corolla“, o vaizdo įrašą žiūrint atidžiai, matosi, kad nežymiai automobilis „Toyota Corolla“ sujuda. Tiek atsiliepime į skundą, tiek Institucijos atstovo paaiškinimu, pažeidimo padarymo laikas –11.40 val., tai yra tas laikas, kada pradeda matytis automobilis „Mercedes-Benz“, kuris įvažiuoja į aikštelę ir privažiavęs prie automobilio „Toyota Corolla“ suka į stovėjimo vietų artėdamas prie automobilio. Institucijos atstovo paaiškinimu, pareiškėjos kaltę taip pat įrodo kompetetingos Institucijos specialistės I. R. apžiūros protokole konstatuoti tarpusavyje sutampantys ginčo automobilių sugadinimai. Atstovas teismo posėdžio metu pateikė ginčo automobilių fotonuotraukas (b. l. 38–48).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, o taip pat kitų teismo ištirtų įrodymų kontekste, daro išvadą, kad šie įrodymai nesudaro vientisos pareiškėjos kaltę patvirtinančios visumos, o kai kurie iš jų yra surinkti akivaizdžiai grubiai pažeidžiant įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Šiuos Institucijos įrodymus teismas vertina kritiškai.
Nustatyta, kad skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo medžiagoje yra skirtingas pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas: administracinio nusižengimo protokole ir nutarime – 12.00 val. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1–6, 7–9), 2021 m. lapkričio 15 d. Institucijos specialistės I. R. tarnybiniame pranešime – 14.45 val. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 22), Institucijos atsiliepime į skundą – 11.40 val. (b. l. 22–24).
ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė.
Pažymėtina kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucijos 2022 m. vasario 8 d. priimtame skundžiamame nutarime nurodytas toks pats nusižengimo padarymo laikas, tai yra 12.00 val., kaip ir 2021 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokole, kuriame užfiksuotos esminės tyrimo metu nustatytos aplinkybės.
Pareiškėja, kaip minėta, nesutinka su Institucijos nutarimu, nurodo abejojanti, ar iš viso nutarime nurodytu laiku buvo įvykio vietoje. Su tokia pareiškėjos pozicija iš esmės sutiktina, nes pagal Institucijos duomenis, pareiškėjai kaltinimas suformuluotas neaiškiai ir neaišku, kaip ji turėtų gintis nuo kaltinimo, kadangi Institucija pateikia tris skirtingus pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo padarymo laikus: 11.40 val., 12.00 val., 14.45 val. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nukentėjusiosios draudiko pateiktus duomenis, egzistuoja dar vienas įvykio laikas – 18.51 val. (b. l. 10–11). Liudytoja teismo posėdyje apklausta Institucijos specialistė I. R. skirtingai nurodytą laiką aiškino suklydimu, o skundžiamą nutarimą surašiusio Institucijos atstovo G. G. paaiškinimu teismo posėdyje, pažeidimo padarymo laikas – 11.40 val. Pastarąjį laiką atstovas nurodo remdamasis vaizdo įrašu.
Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, paimtą iš parduotuvės „Maxima“, sunkiai, tačiau įžiūrima daryto vaizdo įrašo data – „23-09-21“, tačiau įvykio laiką, tesimo vertinimu, pagal šį įrašą fiksuoti yra sudėtinga, juolab, vaizdo įrašo peržiūros metu teismas nenustatė Institucijos surinktoje medžiagoje konstatuojamo nežymaus automobilio „Toyota“ sujudėjimo kontakto metu. Tuo tarpu ginčo šalys vaizdo peržiūros metu įvykio laiką vertino skirtingai – Institucijos atstovas, kaip minėta, laiką nurodė 11.40 val., o pareiškėjos atstovė advokatė peržiūros metu vertino, kad metaduomenų laikas yra 13.44 val.
Kaip minėta, Institucijos atstovo paaiškinimu, pareiškėjos kaltę taip pat įrodo Institucijos kompetetingos specialistės I. R. konstatuoti tarpusavyje sutampantys ginčo automobilių sugadinimai. Su tokia Institucijos pozicija teismas nesutinka. Visų pirma, minėtos Institucijos specialistės surašytas 2021 m. transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareiškėjos automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nepasirašytas pareiškėjos. Specialistės paaiškinimu teisme, pareiškėjos su minėtu protokolu pareigūnė nesupažindino taip pat per klaidą (tai yra kaip ir klaidingai įvedant laiką), turėjo daug darbo. Antra, vertinat šios pareigūnės surašytą 2021 m. transporto priemonės apžiūros protokolą, matyti, kad jame fiksuoti ir detaliau aprašyti „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo defektai, ir padaryta išvada, kad jie atitinka automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštį, tačiau automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai administracinio nusižengimo byloje niekaip ir niekur nėra detaliai aprašyti specialisto. Teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja apklausta I. R. savo surašyto 2021 m. transporto priemonės apžiūros protokolo nepakomentavo, nurodė visų apgadinimų savo galvoje nesinešiojanti. Pagal teismo posėdžio metu Institucijos atstovo G. G. pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti atskiri ginčo šalių automobilių fragmentai, teismui patikrinti ir nustatyti, kad pareiškėjos automobilio defektai atitinka „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštį, nėra galimybės, juolab, kaip minėta, kad byloje nėra detalaus „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų specialisto konstatuoto aprašymo. Ekspertizė nepaskirta, pareiškėjos nurodyta versija, kad ant jos automobilio nustatyti defektai yra 2-3 metų senumo, nepatikrinta.
Teismas daro išvadą, kad pagal pirmiau minėtą surinktą medžiagą Institucijai nepakako duomenų pareiškėjos kaltės konstatavimui, kadangi įvykis ištirtas neišsamiai, atmestinai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta neišsamiai ir atmestinai, Institucijai nesiimant visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų pašalintos visos abejonės surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos paskirtį bei esmines procesines taisykles (ANK 563 ir 564 straipsniai).
NK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tik atlikus išsamų tyrimą ir visus būtinus veiksmus, nustačius visas įvykio aplinkybes, bus galima spręsti ar buvo padarytas teisės pažeidimas (-ai), kas jį (juos) padarė, nustatyti kaltės formą (tyčia ar neatsargumas), galimai padarytos žalos dydį ir galimą veikos kvalifikavimą – ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo (-ų) požymiai, ar nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje, požymiai.
Kadangi nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad neatlikti visi būtini veiksmai, siekiant ištirti įvykį, kilo neaiškumų dėl asmens (-ų) kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą .
Esant išvardintoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjos M. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANRN-2580-2022, ROIK: 21147256024, ir bylą, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, kurio pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.