Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens K. M. įmonės atstovui ir įmonės savininkui K. M., pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. L. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys: K. M. įmonė, K. M. ir A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad antstolis domėjosi K. M. savininko turtu. Nurodė, kad K. M. yra vedęs ir turi turto. Kokios rūšies tai turtas duomenų nėra, tačiau tęsiant vykdymo veiksmus bus išsiaiškinta.

Suinteresuotas asmuo K. M. įmonė ir jos savininkas K. M. atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė ir nenurodė jokių motyvų dėl antstolio pareiškime nurodyto prašymo, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio prašymas tenkintinas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu už akių civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl skolos, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo K. M. įmonės priteista išieškotojui A. B. 2 500,00 Lt skola, 740,00 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3 240,00 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-28) iki teismo įsakymo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad pastarasis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.

Viena iš ūkinės veiklos vykdymo formų yra individuali įmonė. Šiuo metu individualių įmonių steigimą, statusą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) ir kiti teisės aktai.

Priverstiniai vykdymo proceso veiksmai gali būti atliekami tik skolininko, t. y. asmens, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo, atžvilgiu (CPK 633 str. 1 d., 642 str. 1 d.). Vienas iš vykdomųjų dokumentų – vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Vykdomasis raštas išduodamas pagal rašytinį išieškotojo pareiškimą pirmosios instancijos teismui (CPK 646 str. 1 d.). Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendžia priteisti tam tikrą sumą iš individualios įmonės, o nesant ar negalint šios sumos išieškoti iš įmonės, nusprendžia neišieškotą sumą išieškoti iš įmonės savininko (subsidiari civilinė atsakomybė) ir išduoda išieškotojui atitinkamą vykdomąjį raštą, laikoma, kad išieškotojas gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo proceso veiksmų atlikimo CPK XLV skyriaus nustatyta tvarka. Antstolis, vadovaudamasis teismo išduotame vykdomajame dokumente nustatyta išieškojimo iš skolininkų turto tvarka gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus – iš pradžių iš individualios įmonės, o nesant įmonės turto ar jo nepakankant – iš įmonės savininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-436/2012). Vadinasi, jei prisiimtoms prievolėms įvykdyti nepakaks įmonės turto, subsidiari atsakomybė teks jos dalyviams (atkreiptinas dėmesys, kad individualios įmonės dalyvis nėra tapatus individualios įmonės savininkui, kaip jį apibrėžia Individualių įmonių įstatymo 6 str.).

Pabrėžtina, kad susiklosčius tokiai padėčiai, kai pačios įmonės turto nepakanka, kad būtų įvykdytos prievolės, atsakomybė tenka jos dalyviams (CK 2.50 str. 4 d.). Aiškinant, kokius asmenis reikėtų laikyti įmonės dalyviais, būtina remtis CK 2.45 straipsniu, kuris nurodo, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Nagrinėjant šį kodekso straipsnį, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad savininkas, kuris yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, atsakys už juridinio asmens prievoles. Tačiau toks dalyvio traktavimas būtų per siauras, nes ir kiti asmenys gali įgyti nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą ar prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sutuoktinių, kaip individualių įmonių savininkų, atsakomybės, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nepakanka šio neribotos civilinės atsakomybės subjekto turto, pagal jo prievoles atsako savininkai (juridinio asmens dalyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Iš to atsiranda ne tik teisės (į įmonės pajamas bei valdymą), bet ir pareigos, iš jų pagrindinė - atsakomybė už įmonės prievoles. Pažymėtina, kad jei dalyvio atsakomybė pagal įmonės prievoles yra subsidiari, tai dalyvių (pvz.. sutuoktinių) tarpusavio atsakomybė yra solidari, t. y. išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į vieno, ir į kito sutuoktinio turtą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (CPK) 664 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Išieškant iš individualios įmonės, areštuojant turtą nereikia vadovautis CPK 667 straipsnio nuostatomis, t. y. kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo, nes dalyviai atsako kiekvienas asmeniškai, o ne tik tas dalyvis, kurio vardu įmonė įsteigta. Be to, CK 3.118 str. 2 dalis nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto (įmonės) pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos. Tai yra įstatyme įtvirtinta prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003), kurią suinteresuotas asmuo, norėdamas nuneigti, privalo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, įrodydamas tokias aplinkybes: įmonė įsteigta ne santuokos metu; įmonė susijusi su išimtinai vieno sutuoktinio asmeniu (kitas sutuoktinis negali verstis šia veikla, pvz., yra valstybės tarnautojas ir nedalyvauja įmonės valdyme); pajamos iš įmonės veiklos nėra skirtos šeimos interesams tenkinti ir pan. Šis įmonės turtinis teisinis statusas gali būti pakeistas vedybų sutartimi, jei ji yra įregistruota Vedybų sutarčių registre, nes tik tokiu atveju tai galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šeimos įmonė yra įsteigta vieno iš sutuoktinių vardu, kitas sutuoktinis turi būti ypač atidus ir domėtis, kaip tvarkoma ir valdoma įmonė, o prireikus net kreiptis į teismą dėl sutuoktinio nušalinimo nuo įmonės valdymo, nes tai tiesiogiai yra susiję ir su sutuoktinio, ir su šeimos turtiniais interesais. Šiuo atveju manytina, sutuoktinis gali pa­sinaudoti CK 3.95 straipsnyje nustatyta nušalinimo galimybe.

Ant­stolis, atlikdamas savo funkci­jas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, joje įtvirtintais principais (asmenų lygybės prieš įstatymą ir kt.), teisėtumo, civilinio proceso ir kt. principais, Lietuvos Respub­likos įstatymais bei kitais teisės aktais, taip pat turi imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo in­teresams apginti (Lietuvos Res­publikos Antstolių įstatymo 3 str.).

Tuo pačiu atkreiptinas antstolio dėmesys, kad vykdant išieškojimą šioje byloje, apie vykdymo veiksmus būtina informuoti abu sutuoktinius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis LR CPK 589 str. antstoliui išaiškintina, kad vykdydamas skolos išieškojimą iš skolininko K. M. įmonės, gali nukreipti išieškojimą ir į K. M. įmonės dalyviams (dalyviui) nuosavybės teise priklausantį turtą bei turtines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išaiškinti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-12 pagrindu civilinėje byloje pagal išieškotojui A. B. išduotą vykdomąjį dokumentą išieškojimas iš K. M. įmonės (į/k 145760119, buv. Aušros al. 54-24, Šiauliai) kuomet įmonė neturi turto, gali būti vykdomas ir iš K. M. įmonės dalyviams (dalyviui) nuosavybės teise priklausančio turto bei turtinių teisių.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per Šiaulių miesto apylinkės teismą.