Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. J. gynėjui advokatui Vytautui Barkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. J. gynėjo advokato Vytauto Barkausko skundą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas netenkintas ir J. J. panaikinta Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi J. J., padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, pripažintas nepakaltinamu ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi J. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. spalio 27 d., 2015 m. gegužės 15 d. nutartimis J. J. buvo tęsiamas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras 2015 m. lapkričio 10 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) rekomendavo J. J. tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi J. J. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir bylos nagrinėjime, iki bus atlikta ekspertizė ir teisme bus gautas ekspertizės aktas, paskelbė pertrauką.

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi J. J. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ją pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriaus ekspertams. 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi J. J. atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių.

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimo netenkino, panaikino J. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Advokato teigimu, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi netenkinant UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimo yra pažeistos J. J. teisės ir teisėti interesai, nes skundžiamoje nutartyje tik išdėstytos faktinės aplinkybės, tačiau nėra šių aplinkybių vertinimo, pagrįsto išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, neatsižvelgta, kad UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos išvada paremta betarpiška J. J. gydymo praktika.

Skunde pažymima, kad J. J. savo noru bei priimtų teismo nutarčių pagrindu ilgą laiką buvo gydomas ir stebimas medikų – psichiatrijos specialistų. Nuo 2010 m. kovo 5 d. jis pradėjo lankytis UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, 2010 m. lapkričio 4 d. J. J. atlikta pirma ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pirma stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje atlikta nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. kovo 9 d. 2011 m. gruodžio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi J. J. antros stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių, atlikus ekspertizę J. J. perkeltas atgal į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, pakartotinės (antros) teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad tiriamajam nustatomas, kaip ir pirmosios ekspertizės metu, šizotipinis sutrikimas bei žalingas alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas, taip pat konstatuota, kad jis serga ir jau 2006 metais sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, ir dėl to jis negali ir negalėjo 2006 metais įvykdytu veiku metu suprasti savo veiksmu esmės ir jų valdyti. 2016 m. gegužės 12 d. J. J. paskirta trečia stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniam skyriui, kur, tiriamąjį J. J. stebėjus nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. liepos 11 d. (1 mėnesį ir 5 dienas), padaryta išvada, išdėstyta 2016 m. birželio 15 d. – 2016 m. liepos 11 d. akte, kuriame teigiama, kad tiriamasis šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra mišrus asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija.

Advokato V. Barkausko vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad netikėti ekspertizės išvadomis nėra pagrindo, yra skubota, pažeidžianti J. J. teises ir teisėtus interesus, nes nepaisant ilgo gydymo laikotarpio, įskaitant ir laiko psichiatrinės ligoninės stacionare, jo stebėjimo, pastarajam po trumpo, t. y. vieno mėnesio, laikotarpio ekspertinio tyrimo, nustatyta jau kitokia, nei prieš tai atliktų ekspertizių metu, diagnozė. Taip atsiranda esminis prieštaravimas tarp kelių ekspertų išvadų, o nepratęsus priverčiamųjų medicinos priemonių, netenkama institucijos – teismo, turinčio teisę skirti pakartotinę ekspertizę.

J. J. gynėjo manymu, pakartotinė ekspertizė J. J. psichinei būklei nustatyti skirtina ne tik dėl to, jog trečiuoju ekspertizės aktu paneigtos pirmųjų dviejų psichiatrijos ekspertizių išvados, bet ir dėl to, kad J. J. šiuo metu taip pat serga, jis gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos Psichiatrijos klinikoje. Pasak advokato, pagrįstais turėtų būti laikomi teismo psichiatrijos ekspertės N. M. atsakymai į proceso dalyvių klausimus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. posėdžio metu, kai ekspertė, patvirtinusi duotos ekspertizės išvadas, teigė, kad „J. J. inkriminuojamos veikos metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu jis serga šizotipiniu sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. <...> Galima pasiekti medicininės remisijos, visiško išgijimo – ne, <...> būtinas medikamentinis gydymas ir turi vartoti medikamentus“.

Teismo posėdyje J. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. J. gynėjo advokato V. Barkausko skundas atmetamas.

Pagal BPK 405 straipsnio 1 dalies nuostatas priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti, teismas priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimą ir spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis J. J. tęsimo klausimą, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi J. J. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (11–12 b. l.). Gavęs teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgęs į jame padarytą išvadą, jog J. J. reikia skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje (24–25 b. l.), teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pastarajam paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (39–40 b. l.) ir 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi J. J. atidavė į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių (50 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 29 d. Telšių rajono apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. birželio 15 d. – liepos 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad: J. J. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra mišrus asmenybės sutrikimas (F61.0) bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1) ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (Z76.5); J. J. dėl savo psichikos sveikatos būklės šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; J. J., atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos būklę, sugeba suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus, gali būti apklausiamas bylos nagrinėjimo metu; J. J. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (68–86 b. l.). Iš ekspertizės akto matyti, kad jį pateikė kompetentingų ekspertų komisija, sudaryta iš teismo psichiatrės ekspertės V. M., teismo psichiatrės ekspertės, daktarės V. M. ir teismo psichologo eksperto G. B., turinčių pakankamai didelį ekspertinio darbo stažą, ši išvada pateikta išanalizavus visus J. J. gynėjo skunde nurodytus duomenis (baudžiamųjų bylų medžiagą, J. J. medicininius dokumentus), stebėjus J. J. pokalbių su juo metu, taigi ekspertizės išvadas laikyti nepatikimomis nėra jokio pagrindo. Dėl to, kas paminėta, pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis nesudaro ir skunde nurodyta aplinkybė, kad J. J., atliekant ekspertizę, (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje buvo tik mėnesį. Sutikti su J. J. gynėjo skundo argumentu, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp kelių ekspertų išvadų nėra pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad ekspertizės aktas turi esminių trūkumų, taigi, jo patikimumas neprivalo būti tikrinamas skiriant naujas, pakartotines ekspertizes. Duomenų, patvirtinančių skundo teiginį, kad J. J. šiuo metu serga ir yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos Psichiatrijos klinikoje, byloje nėra, tokių duomenų teismui nepateikė ir J. J. gynėjas. Kartu dar kartą pažymima, kad asmeniui pasveikus arba pagerėjus jo psichikos būklei bei išnykus jo pavojingumui, priverčiamosios medicinos priemonės nebetaikomos. Be to, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia turi būti vertinami paskutiniai gauti šio klausimo sprendimui reikšmingi duomenys, įskaitant paskutines ekspertų išvadas, o ne tie duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę. Taigi nesutiktina su J. J. gynėjo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pagrįstais, esminiais duomenimis, lemiančiais teisingą sprendimą, turėtų būti laikomi teismo psichiatrijos ekspertės N. M. atsakymai į proceso dalyvių klausimus Šiaulių apygardos teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. birželio 14 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, sutikti su skundo teiginiu, kad šia nutartimi netenkinus UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimo yra pažeistos J. J. teisės bei teisėti interesai ir naikinti šią nutartį advokato V. Barkausko skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti J. J. gynėjo advokato Vytauto Barkausko skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.