Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-201-569/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-201-569/2023 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-323-460/2023 sujungimo. Teismo nutartyje nurodyta, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), V. Ž. ir A. S. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams A. S. ir V. Ž. dėl žalos atlyginimo. Nutartyje nurodyta, kad abi šios civilinės bylos yra vienarūšės, jose dalyvauja tos pačios šalys, todėl yra pagrindas jas sujungti.

Civilines bylas atsisakytina sujungti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-201-569/2023 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), V. Ž. ir A. S., kurioje ieškovė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, prašo pradėti šios bendrovės ir jos valdymo organų narių V. Ž. ir A. S. veiklos tyrimą bei paskirti ekspertus, kurie ištirtų ar UAB (duomenys neskelbtini), V. Ž. ir A. S. veikė tinkamai; teismui nusprendus, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jos valdymo organų narių V. Ž. ir A. S. veikla yra netinkama, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Grįsdama pareikštus reikalavimus, ieškovė remiasi aplinkybėmis, kad atsakovai V. Ž. ir A. S. perkėlė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą į V. Ž. įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini).

4. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-323-460/2023 pagal ieškovės J. K. ieškinį V. Ž. ir A. S., kurioje ieškovė prašo priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų 164 162 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tapačiomis, kaip ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, faktinėmis aplinkybėmis apie atsakovų veiksmus perkeliant UAB (duomenys neskelbtini) veiklą į UAB (duomenys neskelbtini).

5. Išdėstytos aplinkybės, viena vertus, patvirtina, kad nurodytos civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios – abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o ieškovės jose pareikšti reikalavimai yra grindžiami iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kita vertus, šiose bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingo pobūdžio, šiais reikalavimais yra siekiama skirtingų tikslų ir jie yra nagrinėjami skirtinga tvarka. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą UAB (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje turės būti vertinama, ar egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Savo ruožtu Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Tokio ieškinio tikslas – esant pagrįstų abejonių, ištirti juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumą ir pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus, teismui taikant įstatyme nustatytas poveikio priemones. Nagrinėjant bylas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, be kita ko, yra vadovaujamasi specialiu CK 2.124–2.131 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, o juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra teisme susideda iš dviejų stadijų: pirmosios stadijos metu asmuo kreipiasi į teismą su prašymu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, paskiriant ekspertus, kurie ištirtų įmonės veiklos ir jos valdymo tinkamumą, ir teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai arba jų veikla prieštarauja visuomenės interesams; jei ekspertų ataskaitoje nustatyta, kad juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama ir teismas tam pritaria, teismas antrosios stadijos metu sprendžia dėl vienos iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021 41, 46 punktai). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašymas sujungti šias civilines bylas ir nagrinėti jas kartu netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-201-569/2023 ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-323-460/2023.