- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-479-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00169-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo S. J. 2018 m. birželio 19 d. nutarimu, E. M. buvo paskirta 140 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 21 d. apie 09.20 val. savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė tris 0,5 litro talpos butelius, kuriuose buvo nedenatūruotas etilo alkoholis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė E. M. skundą, motyvuodamas tuo, kad byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog E. M. kaltę įrodo: administracinio teisės nusižengimo protokolas, nutarimas, tarnybinis pranešimas, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kratos protokolas, liudytojos G. M. apklausos protokolas, apžiūros protokolas, liudytojos J. K. apklausos protokolas, specialisto išvada, liudytojų, apklaustų teisme, apklausomis ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų A. B., A. Č., A. K., D. V., E. K., N. D., J. K. iš dalies ir G. M. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ATN protokolas ir kiti E. M. kaltę įrodantys bylos duomenys iš esmės nebuvo paneigti kita bylos medžiaga, tame tarpe ir E. M. naujai pateiktoje versijoje.
Šalies argumentai
3. E. M. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir Institucijos 2018 m. birželio 19 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Skunde apeliantas nurodė, kad tvirtino ir tvirtina, kad ant administracinio nusižengimo protokolo jis pasirašė tik todėl, kad nebūtų jokių problemų jo sutuoktinei, nes ji yra labai jautri, auginanti mažametį vaiką, bet jokiu būdu ne dėl to, kad jis jais disponavo ar, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje nevertinta aplinkybė, kad iki kratos jis visiškai nežinojo, jog jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name yra nedenatūruotas etilo alkoholis. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir G. M.. Visų pirma, jis nebuvo supažindintas su atliktu tyrimu, kuris nustatė, kad trijuose buteliuose yra nedenatūruotas etilo alkoholis. Visiškai nekreiptas dėmesys į tai, kokiu būdu šie buteliai buvo išimti kratos metu, ar toks jų išėmimas atitinka LR BPK 149 str. nurodytus reikalavimus, kad paimami daiktai turi būti supakuojami ir užantspauduojami, kad turi būti nurodyti pagrindiniai išimamų daiktų požymiai, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Todėl visiškai neaišku, kokį skystį tyrė specialistai.
3.2. Apeliantas pažymi, kad niekada nėra šių butelių įgijęs ir net nebuvo matęs, nes J. K. mirusios motinos paliktų daiktų netikrino. Kadangi namas yra įgytas jo ir jo žmonos G. M. nuosavybėn, todėl, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ji turėjo būti apklausta, bet to padaryta nebuvo. Teismas visiškai be pagrindo G. M. parodymus vertino kaip nenuoširdžius ir nepakankamai pilietiškus bei turinčius išankstinio tarpusavio susitarimo požymių, net nekreipdamas dėmesio į tai, kad ji nebuvo apklausta administracinio nusižengimo byloje, o ikiteisminio tyrimo medžiaga yra susijusi su visiškai kitu įvykiu ir šių aplinkybių netyrė. Teismas laikydamas šios liudytojos parodymus nepatikimais, rėmėsi tik pažeidimo faktu - rastu nedenatūruotu alkoholiu, tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios parvirtina, kad jis jokio nusižengimo nepadarė.
3.3. Skunde apeliantas teigia, kad teismui pakako fakto, kad jis pripažino, kad jam ir G. M. priklausančiose patalpose kratos metu buvo rasti trys buteliai, tačiau jo veiksmuose būtino administracinio nusižengimo požymio, tai yra tyčios laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį - nebuvo, nes jis nežinojo saugomų daiktų turinio ir nesuvokė, kad daro administracinį nusižengimą.
3.4. Skunde apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jo kaltę pagrindžia byloje pateikti pokalbių įrašai, kurie neva tai nepalieka abejonių, kad jis prekiavo alkoholiu ir apie tai kalbėjosi su galimais pirkėjais. Toks teismo vertinimas yra vienašališkas ir neobjektyvus, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja G. M. posėdžio metu patvirtino, kad šie pokalbiai buvo su kaimynu, bet jokiu būdu ne su potencialiais pirkėjais, siekiant gauti finansinės naudos. Ši liudytoja patvirtino, kad kaimynas, grįžęs iš užsienio kartais kreipdavosi į juos, pritrūkęs alkoholio, nes jie namuose visada turėdavo kelis butelius degtinės su banderolėmis savo reikmėms, tačiau tai jokiu būdu nebuvo nuolatinė veikla. Teismas skundžiamoje nutartyje šiuos pokalbius vertino subjektyviai ir nepagrįstai juos panaudojo kaip kaltinamąjį įrodymą jo atžvilgiu, be to, ikiteisminiame tyrime neatlikta ir fonoskopinė ekspertizė, kuri būtų nustačiusi, kad tai yra jo balsas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
4. E. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu aukštesniosios instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino E. M. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 137 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi E. M., kad skundžiamo nutarimo išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šį nutarimą nei pakeisti, nei tuo labiau panaikinti.
8. Pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį numatyta administracinė atsakomybė už naminių stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą.
9. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad E. M. atlikti veiksmai atitinka ANK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors pats apeliantas savo kaltę neigia ir nurodo, kad kratos metu rasti ir paimti buteliukai su nedenatūruotu etilo alkoholiu yra ne jo, o galėjo palikti buvusi namo pardavėja, tačiau ši apelianto versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma ir laikoma tik gynybine versija. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškart po kratos atlikimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo, E. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti. Tik vėliau (pirmosios instancijos teisme) apeliantas pradėjo neigti savo kaltę ir kelti versiją, kad apie jo gyvenamajame name yra kratos metu rasti ir paimti buteliukai, jis nieko nežinojo. Be to, E. M. iškeltą versiją paneigia bylos medžiaga. 2018 m. birželio 9 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis gyvenamosiose patalpose laikė tris 0,5 litro talpos butelius, kuriuose buvo nedenatūruotas etilo alkoholis. Jame pasirašė pats apeliantas, nurodydamas, kad sutinka su padarytu pažeidimu ir gailisi. Tos pačios dienos nutarime administracinio nusižengimo byloje už minėtą nusižengimą E. M. paskirta 140 eurų bauda. Liudytoja G. M. parodė, kad kratos metu rasti buteliai priklauso jos vyrui E. M.. Kaip jie atsirado namuose, pasakyti negali, nes nežino. J. K. 2018 m. kovo 28 d. paaiškinime nurodė, kad prieš maždaug 2 metus pardavė paveldėtą mamos namą E. M., kad išsikraustant rusiškos degtinės nepaliko. Iš kur ji galėjo atsirasti, negali pasakyti. Apylinkės teismas E. M. kaltę grindė ir teisme apklaustų liudytojų A. B., A. Č., A. K., D. V., E. K., N. D., J. K. iš dalies ir G. M. parodymais, kadangi jie yra aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nešališki. Netikėti minėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai ar E. M. kaltę grindė įrodymais, neatitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimų.
10. Iš byloje esančio 2018 m. vasario 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir melagingos informacijos pateikimo, siekiant įgyti dokumentą. Šioje byloje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties pagrindu buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), E. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose. Kratos metu buvo rasta ir paimta 3 buteliai 0,5 l talpos rusiško alkoholio. Kadangi paimtas skystis neturėjo jokios reikšmės minėtam ikiteisminiam tyrimui, todėl tyrimas dėl paimto skysčio išskirstas į atskyrą tyrimą. 2018 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kratos metu paimtas skystis yra su etilo alkoholiu, t. y. nedenatūruotas etilo alkoholis. Skysčiai buteliuose su užrašu ,,Beriozovyj LES, Vodka osobaja“, pagaminti imituojant alkoholio gėrimą – degtinę, skystis pagamintas ne pramoniniu būdu. Kratos metu E. M. nurodė, kad rasti ir paimti trys 0,5 l talpos buteliai priklauso jam. Liudytoja apklausta jo žmona taip pat patvirtino aplinkybę, kad kratos metu rasti buteliai priklauso E. M.. Vadovaujantis aukščiau paminėtais duomenimis, 2018 m. birželio 19 d. E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. M. nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi bei po juo pasirašė. Tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas bauda 140 eurų bauda.
11. Apeliantas skunde teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje telefoninius pokalbius vertino subjektyviai ir nepagrįstai juos panaudojo kaip kaltinamąjį įrodymą apelianto atžvilgiu. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. sausio 6 d. klausytis E. M. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų išrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti. 2018 m. vasario 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti E. M. telefoniniai pokalbiai su nenustatytais asmenimis, kuriuose jis nurodo, kad turi ,,rusiškų bonkų“, paskambinęs žmonai G. M. nurodo paduoti ,,bonką šnapso“ Vincui, įvardina, kur jis yra, kainą. Šie duomenys patvirtina, kad tiek E. M., tiek jo žmona žinojo, kad namuose yra laikomas ,,šnapsas“ bei juo prekiaujama, todėl apelianto argumentas, kad tai yra ne jo rasti buteliukai su skysčiu, paimtu kratos metu, apie juos jis nieko nežinojo, atmetamai kaip nepagrįsti.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 straipsnio 3 dalyje t. y. laikė 1,5 l nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio. Nors E. M. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad kratos metu rastus ir paimtus tris 0,5 l butelius su skysčiu laikė ne jis, tačiau tokie jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. Kaip jau minėta, tiek kratos metu, tiek ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, E. M. nurodė, kad kratos metu surasti buteliai su skysčiu priklauso jam. Apklausta liudytoja šią aplinkybę patvirtino ir apelianto žmona G. M.. Nors po to, t. y. pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apygardos teismui, apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. M. savo kaltę neigė ir nurodėm, kad nežino, iš kur namuose atsirado buteliukai, kad juos galimai paliko prieš tai buvusi namo savininkė, tačiau teismas tokią apelianto versiją vertina kaip gynybinę ir siekį išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. M. dalį parodymų vertino kaip nepatikimus, nes jos parodymai yra nukreipti padėti E. M. išvengti atsakomybės, kartu neužsitraukiant ir sau baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų teikimą teismui, nebūdami pakankamai nuoširdūs ir pilietiški, nepadėjo teismui išsiaiškinti faktinių įvykio aplinkybių.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo teisę vadovautis garso įrašu, kuriame užfiksuoti E. M. pokalbiai su jo žmona ir nenustatytais asmenimis. Nors minėti pokalbiai buvo užfiksuoti ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamų veikų, numatytų 228 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, klausantis E. M. naudojamo mobilaus telefono telefoninių pokalbių, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, tai nėra kliūtis šiuo įrodymu vadovautis administracinio nusižengimo byloje. Kaip jau minėta, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju šie duomenys gauti ikiteisminio tyrimo, atliekamo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, metu įstatymo numatyta tvarka (teismo nutartimi sankcionuoti veiksmai).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl įrodymų gavimo leistinumo administracinėje teisenoje, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014, 2AT-7-507/2017).
15. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys gali būti įrodymais nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo nepripažinti E. M. telefoninių pokalbių garso įrašų neleistinu įrodymu. Nors apeliantas teigia, kad liudytoja G. M. posėdžio metu patvirtino, kad šie pokalbiai buvo su kaimynu, bet jokiu būdu ne su potencialiais pirkėjais, kad kaimynas, grįžęs iš užsienio kartais kreipdavosi į juos, pritrūkęs alkoholio, nes jie namuose visada turėdavo kelis butelius degtinės su banderolėmis savo reikmėms, tačiau tai jokiu būdu nebuvo nuolatinė veikla. Vis dėlto, bylos duomenys patvirtina, jog kratos metu būtent E. M. gyvenamojoje vietoje rasti 3 buteliai 0,5 l talpos su skysčiu, kurį ištyrus nustatyta, jog jame yra nedenatūruotas etilo alkoholis. Nors paminėtą pokalbį E. M. interpretavo savaip, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą visi byloje esantys įrodymai pagrindžia jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 straipsnio 3 dalyje.
16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje E. M. kaltės, padarius ANK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į visą tai skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją nei pakeisti, nei naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.