- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 1-2875-673/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- T. B., S. V.
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams T. B. ir S. V., jų atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kėdainių r., Pernaravos sen., Aukštdvario k., neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. birželio 23 d. apie 02.00-02.40 val., R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia pagaliu išdaužė T. B. priklausančio automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, taip sugadindamas svetimą - T. B. priklausantį turtą, padarė nukentėjusiajam 335,00 Eur turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. birželio 23 d. laike tarp 02.00-03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su draugu atvyko į (duomenys neskelbtini) galimai prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jis beldėsi į namo duris, o po to pagaliu išdaužė automobilio Volvo galinio lango stiklą. Dėl automobilio apgadinimo padarytos žalos dydžio neginčija. Suvokia, kad savo veiksmais išgąsdino žmones. Į nurodytą kiemą atvyko išsiaiškinti dėl šventės metu kilusio konflikto, kurio metu jo draugui S. buvo papurkšta dujomis. Jis atvyko kartu su S., kiti jų draugai atvažiavo dar vienu automobiliu. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Gailisi. Daugiau nusikaltimų nepadarys. Prašo nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiaisiais, su kuriais susitarė dėl žalos, kurios dydžio neginčija, atlyginimo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 02.40 val., pas jį į kiemą atvažiavo grupė jaunuolių iš (duomenys neskelbtini), su kuriais buvo kilęs konfliktas Joninių šventės metu. Kažkas iš atvykusių asmenų išdaužė jam priklausančio automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, kurio vertė 335,00 eurai. Aiškindamasis įvykio aplinkybes jis gavo asmens, kuris išdaužė jo automobilio langą, telefono numerį, jo vardo ir pavardės nežino. Jis paskambino minėtam asmeniui ir prašė atlyginti padarytą žalą. Daugiau su minėtu asmeniu nekalbėjo, padarytos turtinės žalos jam niekas neatlygino (1 t. b. l. 10, 30-38).
Nukentėjusioji S. V. parodė, kad ji yra T. B. sugyventinė, jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 22 d. ji kartu su T. ir broliene I. M. nuvažiavo į Joninių šventę, kuri vyko Kėdainių r., Langakių k. Būnant šventėje prie jų privažiavo automobiliai VW Golf ir VW Passat, valstybinių numerių neatsimena, iš kurių išlipo grupė jaunuolių. Tarp jų buvo kilęs konfliktas. Jiems grįžus į namus apie 02.40 val. pas juos į kiemą atvažiavo du automobiliai, iš kurių išlipo R. U., A. M., V. V., D. S. ir kiti, kurie pradėjo trankyti lauko duris, kelti triukšmą. Po kurio laiko ji išgirdo, kaip kažkas dužo, tuomet visi iš kiemo pasišalino. Ji išėjusi į kiemą pastebėjo, kad išdaužtas T. B. automobilio galinis lango stiklas. Dėl minėto įvykio ji išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, patyrė stresą (1 t. b. l. 59-61, 62-65).
Liudytojas R. U. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., dienos metu pas jį į namus atėjo T. B., kuris pasakė, kad nori pasikalbėti su A. M., kuris yra jo dukters R. U. draugas. T. pasakė, kad Aivaras išdaužė jo automobilio lango stiklą. Jis tik padavė telefono numerį, iš kurio jam naktį skambino A.. Daugiau nieko nežino ir paaiškinti negali (1 t. b. l. 81-84).
Liudytoja R. U. parodė, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2019 m. birželio 23 d. ji kartu su draugu A. M. bei kitais draugais važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą aiškintis dėl konflikto, kilusio Joninių šventėje. Jie atvažiavo prie daugiabučio, kur gyvena S. ir T., kurio automobilis stovėjo kieme. Ji tik pamatė, kaip vaikinas pravarde „R.“, kuris atvyko kartu, atsinešė pagalį ir trenkė per galinį T. B. priklausančio automobilio stiklą, kuris sudužo (1 t. b. l. 88-91).
Liudytojas D. S. parodė, kad jis su draugais 2019 m. birželio 23 d. atvažiavo prie kažkokio daugiabučio, kartu važiavo ir R. D., kuris beldė į laiptinės duris. Kažkuriuo metu jis išgirdo stiklo dūžio garsą, atsisukęs pamatė, kad R. D. išdaužė kieme stovėjusio automobilio Volvo galinį stiklą, rankoje jis laikė lazdą (1 t. b. l. 97-100).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. jis buvo Joninių šventėje, kuri vyko Kėdainių r., Langakių kaime, kur vartojo alkoholinius gėrimus, dėl savo neblaivumo jis nieko neatsimena. Kitą dieną jam pasakojo, kad R. D. išdaužė automobilio stiklą (1 t. b. l. 103-106).
Liudytoja J. V. parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. ji nuėjo miegoti į pagalbinį pastatą, esantį netoli namo, kadangi jos bute buvo duktė S. su draugu T. bei sūnaus draugė I. su vaikais. S., T. ir I. buvo išvykę į Joninių šventę, kuri vyko Langakių kaime. Kelintą valandą jie grįžo nežino, nes miegojo. Ją prižadino Selina, kuri pasakė, kad iš Langakių kaimo atvykę jaunuoliai išdaužė T. automobilio lango stiklą. Ji išėjo į kiemą ir pamatė išdaužtą automobilio galinio lango stiklą, kieme jokių asmenų jau nebuvo. Tomas tuo metu namuose miegojo (1 t. b. l. 114-117).
Liudytoja B. S. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 02.00 val., ją pažadino dūžtančio stiklo garsas. Iš pradžių ji pagalvojo, kad buvo išdaužti jos buto langai. Taip pat ji girdėjo, kad kažkas beldė į jos buto duris. Per langą ji matė, kad kieme kažkas yra, tačiau kiek buvo asmenų pasakyti negali, nes buvo tamsu. Ryte atsikėlusi išėjo į kiemą ir pamatė, kad išdaužtas jo anūkės draugo automobilio galinio lango stiklas. Kas tai padarė nežino (1 t. b. l. 120-123).
Liudytoja I. M. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 02.00 val., ją pažadino S. šauksmas. Buto langas buvo praviras ir ji girdėjo, kaip prie kelio sustojo automobiliai. Ji išgirdo R. U. balsą. Kieme girdėjosi šauksmai, keiksmai. Ji iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes suprato, kad asmenys atvyko su negerais ketinimais. Bekalbant su operatore išgirdo dūžtančio stiklo garsą, tuo metu asmenys susėdo į automobilius ir išvažiavo. Ji su S. išėjo į kiemą ir pamatė, kad išdaužtas S. draugo automobilio galinio lango stiklas (1 t. b. l. 126-129).
Pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 23 d., 02.41 val. gautas telefoninis pranešimas, kad atvažiavę į kiemą asmenys išdaužė automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lango stiklą (1 t. b. l. 21).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog išdaužtas automobilio galinis stiklas. Fotografuota (1 t. b. l. 11-18).
UAB „Eurocarglass“ remonto paraiškoje/priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stiklo pakeitimo ir darbų kaina yra 384,00 Eur (1 t. b. l. 53).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 02.00-02.40 val., R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia pagaliu išdaužė T. B. priklausančio automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, taip sugadino svetimą, T. B. priklausantį, turtą ir padarė nukentėjusiajam 335,00 Eur turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta, nukentėjusiųjų daugiabučio gyvenamojo namo kiemas – yra viešoji vieta. Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009).
Kaltinamasis kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog viešoje vietoje, matant/girdint kitiems asmenims, jis beldėsi/daužėsi į namo duris, pagaliu išdaužė automobilio lango stiklą.
Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatytą, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes dėl akivaizdžiai chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, matant/girdint kitiems asmenims, jis nakties metu kėlė triukšmą, niokojo svetimą turtą.
Šias aplinkybes be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtino ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kurių parodymus patvirtino ir įvykio vietos apžiūros bei pranešimo BPC duomenys.
Kadangi dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo apgadintas svetimas turtas, nukentėjusioji, kurios gyvenamojoje patalpoje buvo ir nepilnamečiai vaikai, buvo išgąsdinta, patyrė stresą, įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis nepatogiai ir nemaloniai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas jau suaugęs ir psichiškai sveikas, turėjo suprasti ir suprato, kad savo įžūlius/vandališkus veiksmus jis atlieka viešoje vietoje, matant/girdint kitiems asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo veikos bus apgadintas svetimas turtas, turėjo suprasti ir suprato, kad toje vietoje buvę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, ir viso to norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Neteisėtais veiksmais kaltinamasis ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Nusikaltimas baigtas, nes svetimas turtas buvo apgadintas, įvykį matę/girdėję asmenys jautėsi išgąsdinti, sutrikdyti, jautėsi nemaloniai, buvo kviečiama policija, tai yra visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.
Kadangi be kaltinamojo prisipažinimo jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje išnagrinėtų anksčiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad R. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes daro išvadą, jog jo apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str.
Kaltinamasis ir abu nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė, prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame buvo susitarta dėl žalos atlyginimo. Prokuroras prašymui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pritarė.
Teismo pozicija.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, susitaikė su nukentėjusiaisiais, susitarė dėl žalos dydžio ir atlyginimo termino, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo padaryta veika buvo atsitiktinė jo gyvenime, ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nebepadarys, ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusieji byloje buvo pareiškę civilinius ieškinius (2 t., b. l. 74-75, 78-79): 1) T. B. - dėl 384 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, turtinę žalą grindė pažyma apie remonto išlaidas, o neturtinę žalą tuo, kad sunkiai gavo stiklą, net du mėnesius važinėjo su plėvele ant išdaužto automobilio lango, gaišo savo laiką; 2) S. V. - dėl 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, žalą grindė tuo, kad įvykio metu ji patyrė stresą, labai išsigando, negalėjo, o ir iki šiol negali ramiai miegoti, nes bijo, jog kas nors įsilauš, be to pergyveno ir dėl nepilnamečių vaikų, kurie įvykio laiku buvo namuose.
Nukentėjusieji ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame susitarė dėl žalos atlyginimo, prašė jį patvirtinti. Nukentėjusysis neturtinę žalą sumažino iki 350 Eur.
Esant tokiai situacijai susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
Daiktinis įrodymas.
Automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas pas T. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas nukentėjusiajam T. B..
Proceso išlaidos.
Nukentėjusieji prašė iš kaltinamojo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymą grindė pinigų priėmimo kvitais.
Kaltinamasis sutiko su prašomomis priteisti proceso išlaidomis.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje advokatas nukentėjusiuosius atstovavo jau ikiteisminiame tyrime, buvo paruošti ir teismui pateikti abiejų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, nukentėjusiuosius advokatas (-ai) atstovavo ir teisiamajame posėdyje (sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio), darytina išvada, kad prašomos priteisti sumos nėra per didelės, yra realios ir pagrįstos, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems ir jų atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, dėl kurių sumokėjimo buvo susitarta susitarime dėl žalos atlyginimo, kuris, prašant proceso dalyviams, tvirtintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, dėl ko byla buvo baigta sutrumpinus įrodymų tyrimą, su nukentėjusiaisiais susitarė dėl žalos, kuri yra prioritetinė kaltinamojo pareiga, atlyginimo, teismo pašto išlaidos valstybei iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. D., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, ir baudžiamąją bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Patvirtinti 2019 metų spalio 8 d. tarp nukentėjusiųjų T. B., gim. 1998-11-16, S. V., gim. 2000-06-12, ir kaltinamojo R. D. sudarytą rašytinį susitarimą dėl turtinės/neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad:
1. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. D. iki 2020 m. kovo 30 d. atlygina: 384,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) turtinę žalą, 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) neturtinę žalą ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidas, viso 1034 Eur žalą, per mėnesį mokėdamas ne mažiau, kaip 100,00 Eur.
2. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. D. iki 2020 m. kovo 30 d. atlygina: 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) neturtinę žalą ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidas, viso 450,00 žalą, per mėnesį mokėdamas ne mažiau, kaip 100,00 Eur.
Patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Išaiškinti nukentėjusiesiems ir kaltinamajam, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins iki teismo patvirtintoje sutartyje nurodyto termino, nukentėjusieji po susitarto termino turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.
Daiktinį įrodymą - automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pas T. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajam T. B..
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).