- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-608-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. J. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-08-24 nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė 51 MGL dydžio (1920,18 Eur arba 6630 Lt) bauda. Minėtu nuosprendžiu iš G. J. taip pat priteista 2000 Lt A. B. neturtinės žalos atlyginimo, 38,85 Lt proceso išlaidų valstybei. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-06-04 nutartimi G. J. paskirta bauda pakeista viešaisiais darbais.
Baudžiamojoje byloje 2009-03-24 prokuroro R. Ž. nutarimu buvo laikinai apribotos įtariamojo G. J. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu (3 T., b. l. 9). Nutarimas 2009-03-26 įregistruotas Turto arešto aktų registre (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)), o jame nurodyta būsena – laikina, areštuotas turtas neidentifikuotas (3 T., b. l. 10-11). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J. atžvilgiu minėtu nuosprendžiu paliktas galioti iki nukentėjusiajam A. B. bus atlyginta priteista neturtinė žala.
2015 m. spalio 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas G. J. prašymas taikyti senaties terminą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms jo vardu atidarytoje AB banke „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). G. J. prašyme nurodė, kad bausmę – viešuosius darbus atliko, tačiau baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki A. B. bus atlyginta priteista neturtinė žala. Kiekvieną mėnesį į jo sąskaitą jam yra pervedama socialinė pašalpa, iš kurios jis turi pragyventi. Tačiau 2015 m. spalio mėnesį buvo areštuotos jo piniginės lėšos. Kokiu pagrindu jos buvo areštuotos, nežino. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 str. nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2009-11-11, todėl baigėsi vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas.
Skundžiama 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas tenkino dalį G. J. prašymo.
Apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad prokuroro nutarimas yra niekinis, kadangi areštas uždėtas neidentifikuotam turtui ir iki bylos išnagrinėjimo vykdomasis dokumentas dėl 2000 Lt neturtinės žalos išieškojimo vykdyti nebuvo pateiktas, panaikino Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. 2009 m. kovo 24 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau prašymą dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad A. B. jam išduoto vykdomojo rašto iki 2011-10-01 vykdyti nepateikė, o pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2011-10-01 vykdomajam raštui pateikti vykdyti taikytinas penkerių metų senaties terminas, kuris baigsis 2016-10-01.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui G. J. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl senaties taikymo ir jį tenkinti.
Nurodo, kad teismas neteisingai taikė (duomenys neskelbtini) str. redakciją, kadangi šiame straipsnyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis byloje įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 11 d., todėl terminas, per kurį A. B. galėjo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, baigėsi 2014 m. lapkričio 11 d. Taigi šiuo metu jau yra pasibaigęs terminas, per kurį vykdomasis dokumentas dėl neturtinės žalos išieškojimo galėjo būti pateiktas antstoliui vykdyti. Tuo tarpu Rokiškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai senaties terminą skaičiuoja nuo (duomenys neskelbtini) str. paskutinės redakcijos įsigaliojimo dienos – 2011-10-01, nurodydamas, kad senaties terminas baigsis tik 2016-10-01, nes įstatymas nenumato terminų skaičiavimo nuo įstatymo pakeitimo ar jo papildymo.
Nurodo, kad 2002 m. CPK (redakcija galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01) 606 str. numatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Minėtas (duomenys neskelbtini) str. buvo pakeistas 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kurio nuostatos įsigaliojo 2011-10-01. Šiame straipsnyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl A. B. yra praleidęs įstatymo nustatytą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. (duomenys neskelbtini) str. nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. Savo esme tai yra procesinis terminas. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (CPK 75 str. 1 d.).
Nuosprendis, kuriuo iš G. J. buvo priteistas žalos atlyginimas A. B. ir išduotas jam (A. B.) vykdomasis raštas įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 11 d.
Tuo metu, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi (duomenys neskelbtini) str. 2 d. redakcija numatė dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tuo laikotarpiu A. B. vykdomojo rašto antstoliui vykdyti nepateikė.
2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta (duomenys neskelbtini) str. 2 d. norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje (duomenys neskelbtini) str. 2 d. redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs (duomenys neskelbtini) str. 2 d. įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos nenustatė.
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byla Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu.
Tačiau CPK 3 str. 8 d. nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme. Kadangi CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos buvo skirtos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioms civilinio proceso teisės normoms įgyvendinti ir kadangi jos sudaro išimtį iš bendrojo CPK 3 str. 8 d. įtvirtinto galiojimo laike principo, jos negali būti taikomos nagrinėjamos bylos situacijai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. normą pakeitus 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480). Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui priverstinai vykdyti yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 str. 8 d., taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).
Kadangi A. B. iki 2011-10-01 antstoliui vykdyti vykdomojo rašto nepateikė, po šio termino jam įsigaliojo naujoje (duomenys neskelbtini) str. 2 d. redakcijoje numatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. A. B. išduoto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti penkerių metų terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 11 d.
Kadangi šį terminą nustatančios teisės normos įsigaliojimo metu naujai nustatytas penkerių metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo pasibaigęs, todėl išieškotojas A. B. turėjo galimybę po šios normos įsigaliojimo realizuoti savo procesinę teisę pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog galiojantis penkerių metų senaties terminas pažeidžia išieškotojo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principą.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad, pakeitus (duomenys neskelbtini) str. 2 d. normą, nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (CPK 3 str. 8 d.), tačiau nepagrįstai, be jokių motyvų, konstatavo, kad pakeitus teisinį reglamentavimą nuo 2011-10-01 ir iki to termino A. B. nepateikus antstoliui vykdyti vykdomojo rašto, šiam vykdomajam raštui pateikti vykdyti taikytinas penkerių metų senaties terminas skaičiuojamas nuo naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo ir baigsis 2016-10-01. Tuo remdamasis apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-08-24 nuosprendžio pagrindu A. B. išduoto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas dėl neturtinės žalos išieškojimo iš G. J. laikytinas nepasibaigusiu, ir todėl G. J. prašymą dėl senaties termino taikymo, panaikinant jam laikiną nuosavybės teisių apribojimą, atmetė.
Kaip jau minėta, nuosprendis aptariamoje byloje įsiteisėjo 2009-11-11. Terminas, per kurį A. B. galėjo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį civilinio ieškinio išieškojimo dalyje, baigėsi 2014 m. lapkričio 11 d. Taigi pasibaigus terminui, per kurį vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas antstoliui, civilinio ieškinio išieškojimas ir vykdomojo rašto pateikimas vykdyti bei jo vykdymas yra negalimas.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju A. B. išduoto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra pasibaigęs, t. y. suėjusi pateikimo vykdyti termino senatis. Dėl to Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, kuria atmestas G. J. prašymas dėl A. B. išduoto vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti senaties termino taikymo, keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 3 p., 9 d., teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas G. J. prašymas dėl A. B. išduoto vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti senaties termino taikymo ir laikyti, kad senaties terminas šio vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti yra pasibaigęs.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.