Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras V. K. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. K. šeiminė padėtis – miręs santuokoje; jo sutuoktinė – T. K. Iš byloje pateikto Gimimo liudijimo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. K. yra palikėjo sūnus.

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų pareiškėjos vyro V. K. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjo testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K. (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus, priėmė jo žmona T. K., faktiškai pradėjusi minėtą paveldimą turtą valdyti.

Iš (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ rašto Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo nustatyta, kad V. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo mirties dienai, neįregistruotos. Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas (nuo (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos vardu; negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas taip pat pareiškėjos vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. K. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Pažyma apie santuokos įregistravimą).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus po jos vyro V. K. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja byloje pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį objektui (butui), esančiam (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį minėtam butui; (duomenys neskelbtini) Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo sutartį. Pareiškime nurodyta, kad jos sutuoktiniui priklausiusia buto dalimi ir sandėliuku pareiškėja po vyro mirties pradėjo rūpintis kaip savo turtu: valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, pastoviai mokėti komunalinės paslaugas, remontuoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad po V. K. (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus, priėmė jo žmona T. K., faktiškai pradėjusi minėtą paveldimą turtą valdyti ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos T. K. subjektinėmis teisėmis įforminant V. K. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.