Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. L. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir A. P. ieškinį atsakovams R. V. ir Ž. L. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – E. T., M. T.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai E. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. V. ir Ž. L. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovai įsigijo 1997 - 1998 metais ir nuo tada šiuos žemės sklypus nepertraukiamai valdė, prižiūrėjo, tvarkė bei naudojosi jais. Ieškovai paaiškino, kad 2013-06-18 atsakovė Ž. L. įsigijo šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. liepos mėnesio pradžioje į ieškovus kreipėsi jų kaimynė J. T. ir pranešė, jog atsakovei priklausančiame žemės sklype yra vykdomi sklypo tvarkymo darbai, todėl per ieškovų sklypus važinėja sunkiasvorės transporto priemonės ir dėl to sklypai yra niokojami. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu sutvarkyti sklypus, tačiau atsakovė nereagavo į ieškovų reikalavimus. Ieškovai teigė, kad pagal UAB „Arkosta“ atliktus skaičiavimus ieškovams priklausančių žemės sklypų sutvarkymo išlaidos sudarytų 6 693,12 Eur (23 110,03 Lt), todėl šiuos nuostolius privalo atlyginti atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino savo ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad žemės sklypus 2015-05-08 pardavė tretiesiems asmenims E. T. bei M. T., todėl ieškovai nebepalaikė savo reikalavimų atlyginti sklypų sutvarkymo išlaidas. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė ir tai, kad pagal žodinį susitarimą su naujaisiais sklypų savininkais ieškovai išsikasė ir išsivežė plastikinį lauko nuotakyno šulinį „Traidenis“, kuris taip pat buvo sugadintas vykdant statybos darbus atsakovei priklausančiame sklype. Ieškovų teigimu, sugadinto šulinio sutvarkymo išlaidos sudaro 257,87 Eur. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas R. V. organizavo statybos darbus atsakovei priklausančiame sklype, todėl jis privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą solidariai su atsakove Ž. L. Dėl to ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 257,87 Eur nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 sprendimu patikslintą ieškinį patenkino ir priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 257,87 Eur žalai atlyginti, taip pat priteisė ieškovams iš atsakovų po 862,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie 2015-05-08 buvo parduoti tretiesiems asmenims E. T. bei M. T. Teismas taip pat nustatė, kad šalių susitarimu ieškovai išsikasė ir išsivežė iš žemės sklypo nuotakyno šulinį, dėl kurio sutvarkymo išlaidų atlyginimo tarp šalių kilo ginčas. Teismas konstatavo, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes veždami statybines ir kitas medžiagas per ieškovų sklypą bei naudodami sunkiąją techniką jie sulaužė nuotakyno šulinį ir dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovams buvo padaryta turtinė žala. Teismas atsižvelgė į tai, kad organizuodamas sklypo tvarkymo darbus atsakovas R. V. vykdė sklypo savininkės Ž. L. nurodymus, todėl teismas sprendė, jog atsakovai už ieškovams padarytą žalą privalo atsakyti solidariai. Teismas nustatė, kad sugadinto nuotakyno žiedo pakeitimo kaštai sudaro 257,87 Eur, todėl pripažino, jog ieškovų reikalavimai yra pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ir naujieji sklypo savininkai susitarė dėl nuotakyno šulinio perdavimo ieškovų nuosavybėn, todėl ieškovai turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, jog šulinio nuosavybės teisės buvo perleistos naujiesiems sklypų savininkams pagal žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ir dėl to ieškovai yra praradę teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl šio daikto sugadinimo.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai Ž. L. ir R. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes veždami statybines medžiagas ir naudodami sunkiąją techniką sulaužė nuotakyno šulinį. Apeliantai teigė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų sugadintas šis šulinys, todėl civilinė atsakomybė jiems negali būti taikoma.Teismas neįvertino, jog sudarydami žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ieškovai tretiesiems asmenims perleido visas teises ir pareigas, kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu ieškovams 2002-10-21 buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 85-GR/02, iš jų ir teises į plastikinį nuotakyno šulinį. Atsakovų teigimu, ieškovai nėra šio įrenginio savininkai ir neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl šuliniui padarytos žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas R. V. atsako solidariai su atsakove Ž. L. dėl atsiradusios žalos, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos ieškovams atsiradimą.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra neprotingai didelės. Apeliantų teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškinio suma bylos nagrinėjimo metu buvo žymiai sumažinta, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos laikantis LR CPK 93 str. 2 d. nustatytos tvarkos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai E. P. ir A. P. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pripažino, jog ieškovų žemės sklypui buvo padaryta žala, todėl apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad atsakovai su ieškiniu niekada nesutiko. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis naujiesiems sklypų savininkams nebuvo perleistos teisės į nuotakyno šulinį, todėl ieškovai yra šio šulinio savininkai ir turi teisę reikalauti dėl šulinio sugadinimo patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovai teigė, kad atsakovas R. V. vadovavo atliekant atsakovei priklausančio sklypo tvarkymo darbus, todėl už padarytą žalą jis atsako solidariai su atsakove Ž. L. Ieškovai nurodė, kad teismas tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jų atsiradimą lėmė ilgai trukęs bylos procesas ir atsakovų vengimas atlyginti padarytą žalą. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantai skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes veždami statybines medžiagas ir naudodami sunkiąją techniką sulaužė nuotakyno šulinį. Apeliantai teigė, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų sugadintas šis šulinys, todėl civilinė atsakomybė atsakovams negali būti taikoma. Su šia skundo nuostata kolegija nesutinka. LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (LR CK 6.246–6.249 str.). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad vykdant atsakovės sklypo tvarkymo darbus ir jų metu sunkiąja technika važiuojant per ieškovų žemės sklypą buvo sugadintas nuotakyno šulinys, todėl šiais veiksmais atsakovai pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovai savo atsikirtimus į ieškovų reikalavimus grindė tuo, kad jokių neteisėtų veiksmų jie neatliko ir nuotakyno šulinio nesugadino, todėl neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nėra įrodyti.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovams iki 2015-05-08 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei Ž. L. nuosavybės teise priklauso greta esantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). 2014-07-25 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ieškovams priklausantys sodo sklypai yra išvažinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, paliktos gilios vėžės, sugadinta pieva, daržas, sodas, nuversta tvora. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad šalia įvažiavimo į sklypą sumontuotas nuotekų valymo įrenginių šulinys yra sulaužytas. Šią aplinkybę patvirtina prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo esančios nuotraukos Nr. 16, 17. Byloje esančiame UAB „Arkosta“ 2014-10-07 objekto apžiūros akte nurodyta, kad atlikus sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą buvo nustatyta, jog šie sklypai yra giliai išvažinėti sunkiasvorėmis mašinomis, sugadintas kraštovaizdis, sulaužytas plastikinio šulinio žiedas, visiškai sulaužyta tvora tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai byloje įrodinėjo, kad tiek žemės sklypai, tiek ten buvęs nuotakyno šulinys buvo sugadinti atsakovams atliekant gretimo sklypo tvarkymo darbus ir jų metu važiuojant transporto priemonėmis per ieškovų sklypus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype buvo atliekami šio sklypo tvarkymo darbai. 2014-07-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovės sklypui skirtas įvažiavimas yra užtvertas ant įvažiavimo pastatytu metaliniu garažu, todėl akivaizdu, jog organizuojant sklypo tvarkymo darbus, atsakovams buvo reikalingas kitas įvažiavimas į sklypą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl sklypo tvarkymo darbų atlikimo ir 2015-02-05 teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovams padarė nuostolių, o su ieškovų reikalavimais nesutiko tik dėl reikalaujamų nuostolių dydžio. Apeliantai teigė, kad šulinio sulaužyti jie negalėjo ir šiuos savo atsikirtimus grindė UAB „Kaselita“ 2015-02-13 įrenginio apžiūros aktu. Šiame akte nurodoma, kad šulinio defektai galėjo atsirasti nuo gatvės pusės užvažiavus su sunkia technika arba montavimo metu pažeidus įrenginio montavimo instrukciją. Nors atsakovai teigė, kad iš gatvės pusės tokia technika ant šulinio negalėjo užvažiuoti, nes įrenginį skiria betonuota tvoros kolona, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jokių betoninių tvoros kolonų šalia šulinio nebuvo. Kolegija pažymi, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuotakyno šulinys buvo sugadintas atsakovams vykdant sklypo tvarkymo darbus ir jų metu transporto priemonėmis važiuojant per ieškovų žemės sklypus. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad atsakovų neteisėti veiksmai dėl ieškovams padarytos žalos šioje byloje yra įrodyti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas neįvertino, kad sudarydami žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ieškovai tretiesiems asmenims perleido visas teises ir pareigas, kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu ieškovams 2002-10-21 buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 85-GR/02, iš jų ir teises į plastikinį nuotakyno šulinį. Atsakovų teigimu, ieškovai nebėra šio įrenginio savininkai ir neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl šuliniui padarytos žalos atlyginimo. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios 2015-05-08 pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovai pardavė tretiesiems asmenims E. T. bei M. T. žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą, kiemo aikštelę). Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 p. nuostatas ieškovai taip pat perleido naujiesiems sklypo savininkams visas teises ir pareigas, kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu ieškovams 2002-10-21 buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 85-GR/02. Nors apeliantai nurodo, kad šios sutarties sąlygos pagrindu ieškovai perleido nuosavybės teisę ir į plastikinį nuotakyno šulinį, tačiau kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su žemės sklypo pirkėjais žodžiu susitarė, kad pardavus sklypus, nuotakyno šulinys išliks ieškovų nuosavybė. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo M. T. 2016-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame pranešime tretieji asmens patvirtino, kad šalių susitarimu ieškovai iš sklypo išsivežė šulinį „Traidenis“. Taigi akivaizdu, kad tarp ieškovų ir naujųjų žemės sklypų savininkų nėra ginčo dėl šulinio nuosavybės teisės. Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus plastikinis nuotakyno šulinys nėra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas arba neatskiriama kito nekilnojamojo daikto dalis. Be to, šis daiktas neatitinka LR CK 4.2 str. 1 d. nurodytų nekilnojamojo daikto požymių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jokie privalomi sandorio formos reikalavimai dėl disponavimo šiuo daiktu ieškovams bei tretiesiems asmenims nebuvo privalomi (LR CK 1.71 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būdami plastikinio nuotakyno šulinio savininkais, ieškovai turėjo teisę reikalauti atlyginti šio daikto sugadinimo išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas R. V. atsako solidariai su atsakove Ž. L. dėl ieškovams atsiradusios žalos, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 6.265 str. 1 d. nustato, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų nesieja darbo teisiniai santykiai, tai yra atsakovas R. V. nėra atsakovės Ž. L. darbuotojas. 2015-02-05 teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad atsakovas R. V. yra jos draugas bei patvirtino, jog prašė atsakovo padėti sutvarkyti jai priklausantį žemės sklypą. Be to, iš ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovai dėl sklypų sutvarkymo ir padarytos žalos pašalinimo tarėsi su atsakovu R. V., kuris pažadėjo, jog sklypai bus sutvarkyti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas R. V. atsakovės Ž. L. prašymu dalyvavo organizuojant atsakovei priklausančio sklypo tvarkymo darbus, todėl dėl ieškovams atsiradusios žalos atsako solidariai su atsakove Ž. L. (LR CK 6.265 str. 1 d.). Nors apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad teismas netinkamai taikė LR CK 6.265 str. nuostatas, tačiau nenurodė jokių išsamesnių argumentų, patvirtinančių netinkamą šios normos taikymą. Byloje taip pat nėra pateikta patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo dalyvavimo vykdant sklypo tvarkymo darbus (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino LR CK 6.265 str. nuostatas ir pagrįstai taikė solidariąją atsakovų atsakomybę dėl ieškovams padarytos turtinės žalos.

Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra neprotingai didelės. Apeliantų teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškinio suma bylos nagrinėjimo metu buvo žymiai sumažinta, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos laikantis LR CPK 93 str. 2 d. nustatytos tvarkos. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką reglamentuoja LR CPK 93 str. nuostatos, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1, 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovai iš viso patyrė 1 725,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 72,40 Eur išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 116 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, 327,59 Eur išlaidos sąmatoms sudaryti ir 1 194,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 28, 144 - 156, t. 2, b. l. 79). Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra detalizuotos byloje pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas, kuriose yra nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, kiekis, trukmė bei kaina. Ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, kitos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat atitinka būtinumo, realumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo priteistos lygiomis dalimis iš atsakovų. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovai sumažino savo ieškinio reikalavimus, tačiau tokią ieškovo procesinę teisę numato LR CPK 42 str. 1 d. nuostatos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio reikalavimų tikslinimą lėmė bylos nagrinėjimo metu įvykę materialinių teisinių santykių pasikeitimai, tai yra nekilnojamojo turto perleidimas tretiesiems asmenims. Dėl to vien ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovai sumažino savo reikalavimus nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovų reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies ir dėl to taikyti LR CPK 93 str. 2 d. numatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas įstatyme nėra siejamas su ieškinio sumos dydžiu. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 360 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti, tai yra po 180 Eur iš kiekvieno apelianto (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams E. P. ir A. P. iš atsakovo R. V. po 90 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti ieškovams E. P. ir A. P. iš atsakovės Ž. L. po 90 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.