Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2021 m. kovo 13 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliai situacijai ar ekstremaliam įvykiui, jei ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nesilaikė saviizoliacijos.

Tai pat, policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, E. S. būdamas neblaivus nereagavo į reikalavimus sėsti į tarnybinį automobilį, stumdėsi, trukdė policijos pareigūnų darbui. Šiais savo veiksmais E. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad E. S. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino (b. l. 2). Iš E. S. gautas el. laiškas, kuriame jis patvirtino, kad jam yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą. Jis išreiškė pageidavimą nedalyvauti posėdyje. Dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažįsta, gailisi, (b.l. 15) Tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S..

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio U. Š. 2021 m. kovo 13 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-22773-2021 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, E. S. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, (b. l. 2).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio U. Š. 2021 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio tarnybos metu“ matyti, kad 2021 m. kovo mėn. 13 d. apie 00 val. 10 min. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. N. iš VPK OVS iškvietimą, kad Hanner pastato aikštelėje stovi a/m „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, atidarinėjo kitų a/m dureles, pradarinėjo dureles važiuojant, kalbino kitus asmenis. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjome važiuojant minėtą automobilį „BMV X5“ v/n (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Jį sustabdėme prie automobilio vairo sėdėjo pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Tikrinant vairuotojo blaivumą jis tris kartus nesugebėjo įpūsti. Bendraujant su vairuotoju iš keleivio vietos išlipo, akivaizdžiai neblaivus pil. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. E. S. trugdė policijos pareigūnų darbą, klausė ko čia prisikabinote, pradėjo stumdytis. Pareikalavus kelis kartus sėsti į automobilį ir netrugdyti E. S. savo veiksmų nenutraukė. Todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo kad E. S. privalo laikytis saviizoliacijos. E. S. buvo surašytas protokolas ROIK 21129416596. Protokolas jam įteiktas, tačiau pasirašyti E. S. atsisakė, (b. l. 3)

E. S. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, atviroje viešoje vietoje, karantino metu, būdamas didesnėje nei 2 asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.1.10.1. punktą. Tai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad pareigūnų teisėti reikalavimai yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas laikomas administraciniu nusižengimu. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už tokių teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, kai tai padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. birželio 17 d.) paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. kaltė 2021 m. kovo 13 d., apie 00:15 val., (duomenys neskelbtini), būnant neblaiviu, nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį, stumdėsi, trukdė policijos pareigūnų darbui, aktyviais veiksmais vengus sulaikymo, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. administracinio nusižengimo protokole bei teisme jo gautame el. laiške išreiškė sutikimą su jame išdėstyta pažeidimų esme, iš kurios matyti, kad įvykio metu jis būdamas neblaivus nesilaikė saviizoliacijos bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų stovėti ramiai, nereagavo sėsti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo (b. l. 3). Tokia E. S. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Antai vyriausioji patrulė U. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad E. S. būdamas akivaizdžiai neblaivus – iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pastarasis elgėsi agresyviai, pradėjo stumdytis su pareigūnais, į reikalavimus netrukdyti ir nusiraminti, jis nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos spec priemonė – antrankiai, E. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Patikrinus duomenų bazės duomenis paaiškėjo, jog E. S. privalėjo laikytis saviizoliacijos.

Vertinant vyriausiųjų patrulių U. Š. ir V. N. pareikštų reikalavimų apžiūros metu stovėti ramiai ir nemosikuoti rankomis, taip pat nesipriešinti sulaikymui teisėtumą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte policijos uždaviniams priskiriamas, be kita ko, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Atitinkama policijos funkcija apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punkto pagrindu pareigūnas, tirdamas administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę apžiūrėti asmenį. Tuo tarpu šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Šiuo atveju pagal gautą iškvietimą atvykę ir įvykio vietoje radę akivaizdžiai neblaivų E. S. policijos pareigūnai turėjo pagrindą jį įtarti savo netinkamu elgesiu jam trukdant policijos pareigūnų darbui, todėl, turėdami duomenų apie galimus administracinius nusižengimus, policijos pareigūnai turėjo teisę E. S. apžiūrėti ir, vykdydami administracinių nusižengimų atskleidimo funkciją, jį sulaikyti bei pristatyti į policijos tarnybines patalpas. Tačiau E. S., kaip minėta, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, dėl to jo atžvilgiu netgi teko panaudoti fizinę prievartą ir specialiąją priemonę – antrankius (b. l. 3).

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog E. S. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Dėl E. S. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 45 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio 4 d., be kita ko, sakoma, kad šio straipsnio 1 d. nurodytos veikos, padarytos karantino, riboto karantino metu, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 500 Eur.

Teismas, E. S. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – susiję su valdymo tvarka, būnant neblaiviu nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų bei paskelbto karantino metu jis nesilaikė saviizoliacijos, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, per pastaruosius vienerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 7), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažintina tai, kad jis dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažįsta (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog E. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje bei 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijos minimumo.

Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti devyniasdešimt eurų (90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirti galutinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129416596.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.