Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-172-360/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-11
Bylos Nr.
eAN2-172-360/2024
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00043-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
J. G.
Advokatai
Andrius Būdvytis
Kategorijos
  • 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-172-360/2024Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00043-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Andriaus Būdvyčio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-07-19 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2024-05-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024-04-08 13.28 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje. Tokiu būdu J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 140 ir 140.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-07-19 nutartimi J. G. atstovo advokato skundas atmestas, nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovas advokatas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-07-19 nutartį ir priimti nauja nutartį - administracinio nusižengimo bylą J. G. nutraukti arba sutrumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą: skirti pareiškėjui sutrumpintą vieno mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. J. G. kaltės nebuvimą motyvavo tuo, kad lenkimo manevrą jis pradėjo vietoje, kurioje tokį manevrą atlikti leido tiek kelio ženklai, tiek horizontalus kelio žymėjimas ir dėl greičio ir atstumo, reikalingo manevrui atlikti, objektyviai negalėjo suvokti, kad baigs manevrą draudžiamoje vietoje. Teismo pozicija dėl kaltės nenuosekli, vienu atveju asmens poziciją apie tyčios nebuvimą vertiną kaip gynybinę siekiant išvengti atsakomybės, kitu atveju mini, jog asmuo lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, kadangi vaizdo įrašo pradžioje matomas ženklinimas siaura brūkšnine linija, o pareiškėjo vairuojamas automobilis lenkimo momentu pasirodo tik vaizdo įrašo 43 sekundę. Pagal in dubio pro reo principą abejonės turėjo būti vertinamos asmens naudai.

3.2. Teismas nepagrįstai nutarė netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi egzistavo visuma aplinkybių, kuriomis remiantis galima skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, patvirtina, kad administracinis nusižengimas padarytas nesant pažeidėjo kaltės (tyčios taip veikti). J. G. pasimokytų iš savo klaidos net ir skyrus sutrumpintą vieno mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar, juo labiau, šios administracinio poveikio priemonės iš viso neskyrus, būtų pasiekti ir administracinės nuobaudos tikslai. J. G. asmenybė charakterizuotina teigiamai tiek kaip asmens, tiek ir kaip eismo dalyvio.

Atsiliepimas

4. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su J. G. nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, prašoma administracinio nusižengimo bylą nutrukti arba, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki mėnesio ar šios administracinio poveikio priemonės išvis neskirti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

6. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, todėl apygardos teismas dar kartą jo nebekartoja ir, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

7. Institucijos nutarimu J. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams dėl to, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje ir taip pažeidė KET 140 ir 140.1 punkto reikalavimus. Iš apeliacinio skundo matyti, jog J. G. pripažįsta faktines aplinkybes, kad lenkė kelio ženklo zonoje, kurioje KET draudžia lenkti kitas transporto priemones, tačiau teisinasi, jog lenkimo manevrą jis pradėjo vietoje, kurioje tokį manevrą atlikti leido tiek kelio ženklai, tiek horizontalus kelio žymėjimas ir dėl greičio ir atstumo, reikalingo manevrui atlikti, objektyviai negalėjo suvokti, kad baigs manevrą draudžiamoje vietoje, todėl nėra jo kaltės. Analogiškos gynybinės pozicijos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikėsi ir apylinkės teisme ir skundžiamoje nutartyje ji motyvuotai paneigta, apygardos teismas nemato pagrindo nepritarti apylinkės teismo, nagrinėjusio skundą dėl Institucijos nutarimo, argumentams. Nors apeliaciniame skunde įžvelgiami prieštaravimai skundžiamoje nutartyje dėl asmens kaltės, tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ buvo pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, jo neužstojo medžiai, buvo šviesus paros metas, geras matomumas, be to, artėjant prie sankryžos, aiškiai matosi ir pats šalutinis kelias, apie kelio atkarpą, kurioje negalima lenkti, artėjant link sankryžos, įspėja ir kelio ženklinimas. Taigi J. G., vairuodamas automobilį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą, kurio galiojimo zonoje lenkimas negalimas. Aplinkybė, jog, kaip teigiama, jis lenkimą pradėjo dar tai daryti leidžiančioje kelio atkarpoje, jo atsakomybės nešalina. Kaip minėta, ne kas kitas, o pats vairuotojas, matydamas kelio ženklus, kelio ženklinimą, turi įsivertinti, ar jo veiksmai, šiuo atveju lenkimas, nepažeis KET reikalavimų, ar spės užbaigti manevrą leistinoje vietoje, o to nepadaręs, turi prisiimti ir savo elgesio pasekmes. Iš vaizdo įrašo matyti, jog šiuo atveju J. G. vairuojamas automobilis net sankryžoje su šalutiniu keliu vis dar atlikinėjo lenkimą ir tebevažiavo priešpriešinėje eismo juostoje, o tokius veiksmus draudžia KET, kurių pažeidimas ir inkriminuotas J. G., kadangi KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais, be kita ko, „Šalutinis kelias iš kairės“. Taigi nėra jokio pagrindo vertinti, kad J. G. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtų nubaustas nepagrįstai, jo kaltę patvirtina bylos duomenų visuma.

8. Apeliaciniame skunde taip pat manoma, jog J. G. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriamas trumpesnis nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonės terminas arba ji išvis neskiriama, pažymima, jog nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, J. G. pasimokytų iš savo klaidos, būtų pasiekti ir administracinės nuobaudos tikslai, J. G. asmenybė charakterizuotina teigiamai tiek kaip asmens, tiek ir kaip eismo dalyvio.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato, jog šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Be to, pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra minimalus, manyti, jog jis per griežtas, nėra pagrindo. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau motyvuotai sprendė, kad nenustatyta išskirtinių pažeidėjo naudai bylojančių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, savo sprendimą išsamiai argumentavo ir apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuobaudos individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. J. G. padarytas administracinis nusižengimas pavojingas. Kaip pagrįstai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per pastarųjų 5 metų laikotarpį J. G. buvo net 17 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais: už greičio viršijimą, už neapdraustos, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimą, naudojimąsi telefonu vairuojant automobilį, nesumokėjimą vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą ir pan. Tai rodo neatsakingą asmens elgesį ir charakterizuoja neigiamai, kaip nedrausmingą vairuotoją. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę pakankamai atsižvelgta nustatant administracinio poveikio priemonės terminą sankcijos ribose. Aplinkybės, susijusios su asmeniniais J. G. poreikiais vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam yra natūralus padaryto pažeidimo padarinys, o tai, kad taikytos sankcijos sukelia tam tikrų suvaržymų nusižengimą padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad J. G. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-07-19 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Andriaus Būdvyčio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas