- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-1368-530/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- G. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2014 m. birželio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A., nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str., 1, 4 d., subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinta su 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, įskaitant 1 dieną.
Bausmės pradžia – 2010-12-19, pabaiga – 2014-12-18.
Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartimi atmetė G. A. skundą dėl Komisijos 2014 m. birželio 3 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis G. A. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Komisija jau pirmą kartą svarstydama lygtinio paleidimo klausimą ir jo netenkinusi, apsvarstė neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes bei tais pačiais motyvais atmetė jo prašymą ir šį kartą. Tą patį padarė ir Marijampolės rajono apylinkės teismas abu kartus sprendimą motyvuodamas tais pačiais motyvais.
Tos pačios aplinkybės iš jo praeities liks visą laiką, todėl turėjo būti vertinama ar atliekant bausmę jis pasidarė asmeniu, pasiduodančiu korekcijai. Jis yra paskatintas, o tai rodo aiškią elgesio korekciją, kuri yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau dabar, nes vėliau jo bausmė ir taip baigsis, o tai rodo, kad baudžiamojo įstatymo ir Probacijos įstatymo tikslai nėra siekiami. Jis turi teisę į lygtinį paleidimą.
Jis supranta, kad būdamas jaunesnis padarė klaidų, netinkamai elgėsi, tačiau tada buvo socialiai nesubrendęs, neturėjo atsakomybės jausmo, kurį turi dabar. Jis sukūrė šeimą, tikėjosi, kad valstybė padės lengviau integruotis į visuomenę, paleidus lygtinai ir padedant Probacijos tarnybai. Tačiau jo teisėti lūkesčiai žlugo, o tai, kad iš anksto juo nepasitikima, rodo jog valstybė savo tikslus įstatymuose nurodo deklaratyviai.
Šiuo metu jo laukia darbo vieta, šeima, kuri padės išeiti iš buvusių draugų rato, elgesys bausmės atlikimo metu rodo korekcijos požymius, todėl jis tikisi, kad jam bus pritaikytas lygtinis paleidimas ir suteikta galimybė lengviau sugrįžti į visuomenę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į G. A. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
G. A. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. A. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leidžia svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t.y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
Apylinkės teismas, patikrinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą, teisingai sprendė, jog nutarimas yra teisingas, nes įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog yra pagrindas G. A. taikyti lygtinį paleidimą.
Nuteistasis teigia, kad atsisakius taikyti lygtinį paleidimą buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, neįgyvendinta įstatyme numatyta jo teisė. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kuri privalo būti taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d.. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju ketverius metus. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kuris turi būti taikomas kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nuteistasis turi nepaneigiamą teisę būti lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir taikoma, bet kokiu atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Nustatyta, kad nors nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių – tai, kad jis buvo skatintas, turi šeimą, kuria socialius planus, tikisi įsidarbinti, kitos jam palankios aplinkybės, kurias įvertino ir žemesnės instancijos teismas, ir kurios be abejo rodo nuteistojo elgesio poslinkius teigiama kryptimi, jo elgesio korekciją, tačiau, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteisto pareiga, todėl šios aplinkybės dar nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą, tuo labiau, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo be priekaištų, ką pažymėjo tiek Komisija, tiek apylinkės teismas. Jis atlikdamas bausmę 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl to buvo paskirtos 3 drausminės nuobaudos. O kaip minėta, lygtinis paleidimas taikytinas tik tinkamai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, nors nuobaudų galiojimas ir pasibaigęs, vienos iš pagrindinių pareigų – vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas – bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę vertinamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne tam tikru periodu, todėl tai, kad paskutiniu laiku nuteistasis elgėsi tinkamai rodo, kad taikomos socialinės reabilitacijos priemonės pradėjo veikti, bet tikrai nesuteikia pagrindo ypač palengvinti bausmės atlikimo formos.
Būtina įvertinti ir tai, kad G. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (64 balai), tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Jis būdamas laisvėje oficialiai nedirbo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, teistas keturis kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriais siekė patenkinti savo turtinius ir finansinius poreikius. Anksčiau jam jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis ir vėl darė nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka bausmę už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą jį padaryti. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko, įvertinus nuteistajam nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, ankstesnį nusikalstamą elgesį, teigti nagrinėjamu atveju negalima.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jog probacija nuteistajam gali būti sėkminga, kad G. A. turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals net, ir iš dalies kontroliuojant jo elgesį. Šios abejonės leidžia daryti išvadą, kad padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog G. A. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. A. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.