- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-777-174-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00039-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Svajūnas Bliudsukis Baudž. byla Nr. 1A-777-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00039-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 1.1.6.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuTARTis
2014 m. rugsėjo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2013-05-15 ir 2014-02-18 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, kurios nebuvo tarpusavyje subendrintos, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo ir 12 MGL dydžio (1 560 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą nurodant įvykdyti per du mėnesius.
Į paskirtą bausmės dalį –12 MGL baudą – įskaityta A. V. iš dalies atlikta bausmė pagal 2013-05-15 ir 2014-02-18 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiu priteista iš A. V. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2 172,97 Lt, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 425,04 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: A. V. 2014 m. kovo 8 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje – prie kavinės „Gunda“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo, savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei matant M. Š., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. dėl chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą kumščiu sudavė prie kavinės įėjimo stovinčiam L. M. į kairę veido pusę, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. veido sumušimą ir apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje 45 danties projekcijoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; priteisti iš jo, A. V., civiliniams ieškovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2 172,97 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 425,04 Lt turtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, yra visos įstatyme (BK 38 straipsnis) numatytos sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui. A. V. nurodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių tyčinių nusikaltimų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis prisipažino dėl visų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Sužinojęs, kad nukentėjusysis L. M. gydomas ligoninėje, nuvyko jo aplankyti ir jo atsiprašė bei susitarė dėl atlygintinos žalos dydžio. Tinkamai įforminti susitarimą dėl žalos atlyginimo nepavyko, nes L. M. teismo posėdyje nedalyvavo, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nors jis niekur nebuvo išvykęs. Po teismo posėdžio jam, A. V., pavyko susisiekti su nukentėjusiuoju L. M. ir galutinai susitarti dėl žalos jam atlyginimo. Su nukentėjusiuoju L. M. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį jis, A. V., įsipareigojo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą – 5 500 Lt – iki 2014 m. gruodžio 31 d. Apeliantas A. V. pažymi, kad nukentėjusysis L. M. neturi jam jokių pretenzijų, priešingai – jie susitaikė, nes nukentėjusysis jam atleido. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnį nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Esant paminėtoms aplinkybėms, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo pagrindą svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 38 straipsnį, tačiau tai nebuvo padaryta, nes teisiamojo posėdžio metu tokio prašymo jis nepareiškė, kadangi teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis L. M. ir nebuvo galimybės pateikti teismui jų susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nuteistasis A. V. nurodo, kad nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir siekia gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Šiuo metu savaitgaliais jis atlieka savanorišką krašto apsaugos tarnybą, dirba, jam nustatytas bandomasis laikotarpis. Su civilinių ieškovų reikalavimais dėl žalos atlyginimo sutinka ir yra pasiryžęs atlyginti jiems padarytą turtinę žalą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliantas A. V. prašo panaikinti skundžiamą Skuodo rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, jam nutraukti, nes, jo nuomone, yra pagrindas taikyti jam BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam, kaltininkui, ir nukentėjusiajam L. M. susitaikius.
Atsikirtimais į apeliacinį skundą civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius klausimą dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėja advokatė V. Pargaliauskienė prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti bei pateikė teismui antstolio padėjėjo E. G. 2014-09-17 pažymą Nr. S2Sd-2072, patvirtinančią, kad A. V. sudarė su antstoliu susitarimą dėl skolų ir vykdymo išlaidų mokėjimo dalimis ir kad nuo 2013-11-13 iki šiol iš skolininko A. V. sąskaitos buvo nurašyta iš viso 2 506,68 Lt suma.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės. Nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau mano, kad jam gali būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo L. M., šis jam atleido ir pretenzijų neturi, sudarė su juo susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų. Be to, pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. V. anksčiau du kartus buvo teistas, naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2013-05-15 Skuodo rajono apylinkės teismo A. V. priimtas baudžiamasis įsakymas), taigi pagal BK 27 straipsnio nuostatas jis yra recidyvistas. Kaip minėta, pagal BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas recidyvistas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaip to prašo apeliantas. Taigi nagrinėjamu atveju ši aplinkybė užkerta kelią nuteistajam A. V. taikyti minėtą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo svarstyti, ar yra BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendį nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.