Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-113/2011

Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.;

2.4.6.3.4.; 1.1.4.4.; 1.1.4.6.; 1.1.8.10.;

2011 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. C., E. Š. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

A. C. – pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-23 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29;

E. Š. – pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-05 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-07-29 iki 2009-07-31;

V. M. – pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis.

Iš A. C., E. Š. ir V. M. solidariai J. A. N. L. naudai priteista 1450 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. C., E. Š. ir V. M. nuteisti už tai, kad jie 2009-07-27, apie 22.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje – atrakcionų parke, esančiame Basanavičiaus g. 43, Palanga, vandališkais veiksmais bandė nuplėšti nuo karuselės kopėčias, tačiau pastebėjus nukentėjusiajam J. A. N. L., V. M., E. Š. ir A. C. pasišalino. Netrukus V. M., E. Š. ir A. C. grįžo prie atrakcionų ir, elgdamiesi įžūliai, aplinkinių akivaizdoje, E. Š. nukentėjusiajam J. A. N. L. vieną kartą trenkė stikliniu tuščiu buteliu į galvos sritį, tuo padarydamas muštinę viršugalvio žaizdą, o V. M. ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą, po to jie atsitraukė. Netrukus V. M., vėl priėjęs prie nukentėjusiojo J. A. N. L., vieną kartą peiliu smogė pastarajam į krūtinės sritį, tačiau J. A. N. L. užsidengiant ranka, perpjovė jam kairįjį delną, tuo jam padarydamas pjautinę – durtinę kairės plaštakos delno žaizdą, po to A. C. metė tuščiu stikliniu buteliu link J. A. N. L. ir pataikė jam į kaktą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais būdais nukentėjusiajam J. A. N. L. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to visi trys kaltinamieji pasišalino. Netrukus sugrįžo A. C. ir V. M. nešini po akmenį, o E. Š. – akmenį ir strypą, jie visa tai metė į nukentėjusįjį J. A. N. L., tačiau pastarajam pasitraukus, pataikė į karuselę, kurią apgadino. Tokiais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atvesdintas į teismo posėdį, jis prašė teismo duoti laiko pailsėti ir pasiruošti gynybai, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas. Jis norėjo, kad jam atstovautų jo pasirinktas, o ne jam paskirtas advokatas, bet teismas tokios galimybės jam nesuteikė.

Pasak nuteistojo, nukentėjusysis, prašydamas atlyginti turtinę žalą, nepateikė rūbų pirkimo čekių, pačių rūbų, kaip įrodymo, kad jie tikrai galėjo turėti tokią vertę ir tikrai buvo sugadinti. Prašydamas atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusysis siekia pasinaudoti situacija ir pasipelnyti, nes nepateikė jokių pažymų, patvirtinančių, kad jam padaryta psichologinė žala. Be to, jis yra jauno amžiaus, jokio turto neturi, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės atlyginti padarytos žalos.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, tačiau pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. C. ir E. Š. paskirtų galutinių subendrintų bausmių.

Nuteistųjų A. C., E. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo A. C. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai jam pritaikė BK 284 str. 1 d., nes neatsižvelgė į tai, kokius veiksmus jis atliko. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. C. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Nepaisant to, kad A. C. pats atliko tik dalį objektyviąją inkriminuoto nusikaltimo sudėties pusę sudarančių veiksmų, iš nagrinėjamoje byloje nustatytų bendrininkų veiksmų akivaizdu, kad A. C. veikė sutartinai su kitais nuteistaisiais E. Š. ir V. M., jų visų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti bendrą jų visų nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami nusikaltimo objektyviąją pusę. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Todėl visi nuteistieji, kartu ir A. C., laikomi bendravykdžiais, darant BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad teismas, neįvertinęs jo veiksmų, už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo dėl bausmės skyrimo, A. C. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. A. C. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto vartojimu, turto sugadinimu, A. C. nusikalto turėdamas teistumą, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis veiką padarė bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. C. buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis, aktyviai su kitais nuteistaisiais dalyvavo įgyvendinant bendro nusikaltimo objektyviąją pusę. Teismo turimais duomenimis, nuteistasis iki lygtinio paleidimo buvo teistas už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, lygtinio paleidimo metu 2009-07-10 padarė tokį pat nusikaltimą (už jį buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu), 2009-07-27 dar kartą padarė analogišką nusikaltimą (nuteistas skundžiamu nuosprendžiu). Aptarti duomenys atkleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo cinizmą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas A. C. už padarytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 1 metus 1 mėnesį 15 dienų. Taigi nuteistajam paskirta bausmė iš esmės atitinka jos vidurkį. Tuo BK bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. C. asmenybę ir nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, mano, kad tokia bausmė nuteistajam nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo principą, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės teisėjų kolegija paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. C. paskirtas bausmes, iš tiesų netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nors teismas nuteistajam paskirtas bausmes bendrino, taikydamas BK 64 str. nuostatas, nenustatė neatliktos bausmės dalies, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino ne su neatliktos bausmės dalimi, į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmę, tuo pažeidė BK 64 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali šiuo pagrindu keisti nuosprendžio, nes yra saistomas nuteistojo apeliacinio skundo ribų ir negali bloginti nuteistojo teisinės padėties, o tinkamai pritaikius bausmių bendrinimą reglamentuojančias taisykles, kaip tik būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-23 nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendis, A. C. nustatyta subendrinta 4 metų 1 mėnesio 16 dienų laisvės atėmimo bausmė, 2008-08-27 jis išvyko iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės (2008-08-19 nutartimi buvo lygtinai paleistas neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės), 2009-08-11 nutartimi grąžintas į pataisos namus atlikti neatliktos bausmės, o buvo suimtas 2009-08-27. Taigi nuteistasis nuo 2009-08-27 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2010-08-31, atliko 1 metus 4 dienas laisvės atėmimo bausmės, ir iš 1 metų 8 mėnesių 18 dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės liko 8 mėnesiai 14 dienų. Vadinasi, skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną (2010-08-31) A. C. iš 4 metų 1 mėnesio 16 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 3 metus 5 mėnesius 2 dienas laisvės atėmimo bausmės (4 metai 1 mėnuo 16 dienų – 8 mėnesiai 14 dienų). Pirmosios instancijos teismui į galutinę subendrintą 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaičius atliktą bausmę, t. y. 3 metus 5 mėnesius 2 dienas laisvės atėmimo, be to, laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29, nuteistajam realiai lieka atlikti 1 metus 1 mėnesį 26 dienas laisvės atėmimo bausmės. O tai yra mažiau nei už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė (1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo). Tinkamai pagal BK 64 str. nuostatas subendrinus bausmes, A. C. būtų nustatyta griežtesnė galutinė bausmė. Esant tokiai situacijai, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas paskyrė jam per griežtą subendrintą bausmę, ir ją dar labiau mažinti, jam ir taip nustatyta per švelni galutinė bausmė, bet, kaip minėta, nesant dėl to apeliacinio skundo, nuosprendis negali būti keičiamas. Be to, turimais duomenimis, A. C. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu už 2009-07-10 padarytą nusikaltimą, šis nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo įsiteisėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas nuteistojo apeliacinio skundo ribų ir negali bloginti nuteistojo padėties, šis bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas.

Tai, kad kaltinamieji, tarp jų ir A. C., teisiamojo posėdžio metu prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nespėjo tinkamai pasiruošti gynybai, susipažinti su kaltinamuoju aktu, susirasti sau tinkamą advokatą, o teismas atmetė šį prašymą, nėra pagrindas konstatuoti gynybos teisių pažeidimą. Teismui privalu tenkinti tik tuos prašymus, kurie yra pagrįsti ir motyvuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad toks prašymas buvo nepagrįstas, todėl teismas jo netenkino, tiek A. C., tiek kiti kaltinamieji turėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai, pasikviesti sau tinkamą gynėją, BPK 10 str. nuostatos, reglamentuojančios teisės į gynybą užtikrinimą, nebuvo pažeistos, galimybė A. C. įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų nebuvo atimta ar suvaržyta.

Nuteistasis A. C. apeliaciniu skundu ginčija iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiojo naudai priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis, prašydamas atlyginti turtinę žalą, nepateikė rūbų pirkimo čekių, pačių rūbų, kaip įrodymo, kad jie tikrai galėjo turėti tokią vertę ir tikrai buvo sugadinti. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajam buvo trenkta buteliu į viršugalvį, padaryta muštinė žaizda, perpjautas kairysis delnas, dėl to nukentėjusiojo apranga tikrai galėjo būti sukruvinta ir taip sugadinta. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 50-51) nurodytas sugadintų daiktų įvertinimas, dėl patirto sveikatos sutrikdymo negauto darbo užmokesčio suma yra realūs, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 1450 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tai, kad nukentėjusysis nepateikė pačių sugadintų daiktų, jų įsigijimą patvirtinančių čekių, atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo mažinti priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.

A. C. nesutinka ir su nukentėjusiojo naudai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, prašo jį sumažinti. Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas iš nuteistųjų nukentėjusiajam 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, visiškai neaptarė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų, neatskleidė jų turinio, nevertino kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, nesigilino į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes.

Įvertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos bei aktualumo. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Pagal CK 6.250 str. 2 d. dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais brutaliais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, jais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Neginčytina, jog dėl to nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Tačiau vertinant padarytus sužalojimus ilgalaikėje perspektyvoje, matyti, kad jie nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė sunkių pasekmių – specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 15-16) užfiksuota, jog jo plaštaka nepatinusi, funkcija nesutrikusi, pirštus pilnai suspaudžia į kumštį. Nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių medicininių duomenų, kad patirti sužalojimai turėtų įtakos jo sveikatai po nusikaltimo padarymo, kad dėl to jo sveikata būtų pablogėjusi. Įvertus šią aplinkybę kitų nustatytų aplinkybių ir minėtų kriterijų kontekste, nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra keistina, mažinant priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą. Skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.

Dėl nuteistojo E. Š. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo E. Š. prašymas sušvelninti jam pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę yra nepagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo dėl bausmės skyrimo, E. Š. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, ją papildančią BK 80 str. įtvirtintą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. E. Š. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto vartojimu, turto sugadinimu, E. Š. nusikalto turėdamas teistumą už savanaudiškus, smurtinius nusikaltimus, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis veiką padarė bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. Š. buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis, aktyviai su kitais nuteistaisiais dalyvavo įgyvendinant bendro nusikaltimo objektyviąją pusę. Aptarti duomenys atkleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo cinizmą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas E. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 1 metus 1 mėnesį 15 dienų. Taigi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė iš esmės atitinka jos vidurkį. Tuo BK bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. Š. asmenybę ir nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, mano, kad nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo principą. Tai, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę, nes ji atitinka ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Tačiau skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nors teismas nuteistajam paskirtas bausmes bendrino, taikydamas BK 64 str. nuostatas, nenustatė neatliktos bausmės dalies, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino ne su neatliktos bausmės dalimi, į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmę, tuo pažeidė BK 64 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nuosprendžio dalis dėl E. Š. paskirtų bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės bei sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką naikintina ir klausimas spręstinas iš naujo. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-05 nuosprendžiu E. Š. buvo nustatyta galutinė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2009-05-27 jis išvyko iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės (2009-05-21 nutartimi buvo lygtinai paleistas neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės), 2009-09-17 nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas, ir E. Š. pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį, 2009-10-15 jis buvo suimtas. Taigi nuteistasis nuo 2009-10-15 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2010-08-31, atliko 10 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, ir iš 2 metų 3 mėnesių 19 dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės liko neatlikta 1 metai 5 mėnesiai 3 dienos, o atlikta laisvės atėmimo bausmė sudarė 2 metus 3 mėnesius 27 dienas. Pirmosios instancijos teismui į paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaičius atliktą bausmę, t. y. 2 metus 3 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo, be to, laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-07-29 iki 2009-07-31, nuteistajam realiai liktų atlikti 2 metus 3 mėnesius 1 dieną laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismui tinkamai taikant BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas, prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-05 nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 5 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaip prie didesnės, pridėtina dalis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė E. Š. skirtina laisvės atėmimas 2 metams. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-07-29 iki 2009-07-31. Bausmės pradžią E. Š. nustatytina skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-08-31.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentų

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam V. M., pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas netinkamai taikė BK 64 str. nuostatas – nenustatė neatliktos bausmės dalies, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino ne su neatliktos bausmės dalimi, į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmę, netaikė BK 63 str. nuostatų, nors privalėjo jas taikyti. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nuosprendžio dalis dėl V. M. paskirtų bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laiką naikintina ir klausimas spręstinas iš naujo. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką V. M. padarė prieš priimant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendį ir po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžio priėmimo. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su 2010-01-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausme pagal BK 63 str. nuostatas, o po to ši bausmė turėjo būti subendrinta su 2009-04-16 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme pagal BK 64 str. nuostatas. Bylos duomenimis, V. M. pradėjo atlikti 2009-04-16 nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę 2009-08-04, tai nuo 2009-08-04 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2010-08-31, jis atliko 1 metus 27 dienas laisvės atėmimo bausmės, ir iš 3 metų laisvės atėmimo bausmės liko neatlikta 1 metai 5 mėnesiai 3 dienos (3 metai – 6 mėnesiai (į 3 metų laisvės atėmimo bausmę buvo įskaityta visiškai atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) – 1 metai 27 dienos), o atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2009-04-16 nuosprendį sudarė 1 metus 6 mėnesius 27 dienas. Pirmosios instancijos teismui į paskirtą galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę įskaičius atliktą bausmę, šiuo atveju tai sudarytų, kaip ir minėta, 1 metus 6 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo, nuteistajam realiai liktų atlikti 2 metus 5 mėnesius 3 dienas laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismui tinkamai taikant BK bausmių bendrinimą reglamentuojančias nuostatas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2010-01-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėtina dalis 2009-04-16 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės (neatlikta laisvės atėmimo bausmė, kaip minėta, yra 1 metai 5 mėnesiai 3 dienos), ir galutinė subendrinta bausmė V. M. skirtina laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžią V. M. nustatytina skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-08-31.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 nuosprendžio dalį dėl E. Š. ir V. M. paskirtų bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės įskaitymų į bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., E. Š. prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-05 nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 5 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaip prie didesnės, pridėti dalį pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. Š. paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-07-29 iki 2009-07-31.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-08-31.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., V. M. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-08-31.

Iš A. C., E. Š. ir V. M. solidariai J. A. N. L. naudai priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.