Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;

3) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 45 parų arešto bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu - 30 parų arešto bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu - 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. E. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, tai yra 2024 m. liepos 4 d., apie 17 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė už plaukų savo šeimos narei - sugyventinei I. G. ir juos tempė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

A. E. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta:

- kaltinamojo A. E. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad su sugyventine I. G. kartu gyvena šeštus metus laiko, veda bendrą ūkį. Gyvena I. priklausančiame socialiniame būste. Nepilnamečių vaikų neturi, nepilnamečiai asmenys kartu negyvena, gyvena tik dviese. Abu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jį vartoja dažnai, ypač kai I. nedirba ir turi išeigines. Išgėrusi sugyventinė tampa agresyvi, jis būna ramesnis. Išgėrusi I. pradeda jam priekaištauti, kodėl jis po operacijos būna namuose, nedirba, kad ji viena turi dirbti ir taip toliau. 2024 m. liepos 4 d. I. taip pat buvo išeiginė ir namuose abu nuo pat ryto vartojo alkoholį. Alkoholio vartoti I. iš tikrųjų negali, nes dėl ankstesnių nusikaltimų jai yra uždėta apykojė ir draudimas vartoti alkoholį bei įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Iš viso abu galėjo išgerti 6-7 litrus alaus. Nežino dėl ko, bet I. alų gėrė išėjusi į lauką ir matyt kažkas iš kaimynų pamatė bei iškvietė policiją. Grįžusi į butą, I. pasakė, kad matė kieme važinėjantį policijos automobilį, todėl matyt pagalvojo, jog policiją iškvietė jis ir ant jo supyko. Tuo metu jis buvo vartojęs alkoholio, bet visai girtas nebuvo, nes jau buvo numigęs. Kai atsibudo, pas juos bute buvo atėjęs kaimynas A. G., kuris matyt, kol jis miegojo, iš lauko grįžo kartu su I.. I. su kaimynu ir toliau gėrė alų, jis su jais nebegėrė. Kai I. pasigėrė, pradėjo ant jo pulti, kad tai jis jai tyčia iškvietė policiją. Jis sakė, kad policijos nekvietė, bet ji nesiklausė. Po kurio laiko kaimynas A. G. iš jų buto išėjo, o I. alų gėrė toliau, liko dviese. Jis sėdėjo lovoje, miegamajame kambaryje, o ji, jį koliodama ir jam priekaištaudama, savo dešinės rankos plaštakos delnu sudavė jam du stiprius smūgius į kairę ir į dešinę nosies pusę. Jam pradėjo bėgti kraujas. Po jos smūgių, jis pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino policijai, pranešė, kad sugyventinė sudavė jam į veidą. Tuo metu galėjo būti 17 val., kaip ir nurodyta įtarime. Prieš jam skambinant pagalbos telefonu, I. dar bandė mobiliojo ryšio telefoną atimti. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Atvažiavus pareigūnams, I. jiems pradėjo sakyti, kad jis jai neva pešė plaukus, dėl to, ji gindamasi jam ir trenkė. Nors iš karto pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažino, akistatos metu sugyventinė I. G. jam į akis pasakė, kaip viskas buvo, tai yra kad kambaryje jis, priėjęs jai iš nugaros, abiem plaštakom suėmė jos plaukus ir kelias sekundes juos tempė. I. jį įtikino, kad taip viskas ir buvo, todėl gali būti, kad jis iš tikrųjų priėjęs tempė jai plaukus, tik tiesiog to neprisimena, nes buvo atsikėlęs po miego ir nebuvo visiškai išsiblaivėjęs. Viską pergalvojęs tiki, kad galėjo taip pasielgti, todėl išgirdęs I. parodymus, savo kaltę pripažįsta pilnai. I. jis tiki, nemano, kad ji išsigalvotų tai, ko iš tikrųjų nebuvo. Kiek save pažįsta, jis, būdamas neblaivus, galėjo jai pešti plaukus, nes buvo rimtai susipykę. Be to, toks atvejis, kad jis I. peštų plaukus, jau yra ne pirmas ir anksčiau dėl to, kad jai pešė plaukus, jam jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Papildomos apklausos metu savo kaltę dėl to, kad šių metų liepos 4 d., apie 17 val., savo gyvenamame bute jis sugyventinei I. G. sukėlė fizinį skausmą, jis pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Esant galimybei, norės sugyventinės atsiprašyti;

- 2024 m. liepos 4 d. nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 14 val., ji, kartu su sugyventiniu A. E. buvo namuose. Tuo metu abu sugalvojo pasisėdėti kieme už daugiabučio, kuriame gyvena, namo. Ji paskambino bei pakvietė ateiti į kiemą ir kaimyną A. G.. Šiam atėjus, visi trys nuėjo už namo, kur išgėrinėjo, vartojo alų. Po kurio laiko, jau būdamas visiškai girtas, sugyventinis išėjo miegoti, o ji su kaimynu toliau girtavo, kalbėjosi. Kažkuriuo metu A. prabudo ir per miegamojo langą, už kurio jie ir sėdėjo, kažką suburbuliavo dėl jos girtavimo ir langą uždarė. Netrukus kartu su kaimynu ji parėjo į jos namus, sugyventinis jau sėdėjo virtuvėje ir rūkė, atrodė truputį prasiblaivęs. Jie ir toliau visi trys girtavo, sėdint virtuvėje prie stalo. Išgertuvių metu, A. ją pradėjo koneveikti, vadino pijoke, pažiūrėk kaip atrodai ir t.t. Tuo metu kaimynas, pamatęs, kad A. pradeda konfliktuoti, atsistojo ir išėjo, o jai einant į miegamąjį, A. sekė iš paskos. Nuėjus į miegamąjį kambarį, netoli lovos, pajuto, kad A. jai tempia už plaukų savo abiem rankomis kažką murmėdamas ir nustūmė ją ant lovos (miegamojo kampo). Ji pargriuvo ant lovos, tačiau netrukus atsistojo, o jis tada dar kartą ją nustūmė ant lovos, todėl ji, norėdama nuo jo apsiginti, „(duomenys neskelbtini)“ ranka jam trinktelėjo per nosį. Jam trenkė vieną kartą, tik gindamasi, po jos trinktelėjimo A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Matė, kad jis rankose laikė telefoną ir išėjęs į virtuvę, skambino į bendrą pagalbos centrą. Matydama, kad konfliktas nedidelis ir nieko jam nenutiko, liepė padėti ragelį, o vėliau bandė telefoną atimti, kad neskambinėtų, tačiau atimti nepavyko. Po skambučio, išgirdusi, kad atvyks policijos pareigūnai, išėjo į kiemą, atvykusiems pareigūnams nurodė visas aplinkybes;

- 2024 m. liepos 8 d. nukentėjusiosios I. G. papildomais parodymais, kad civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime dėl jai sukelto fizinio skausmo yra apsisprendusi nereikšti, jo nereikš ir ateityje, nes jokių turtinių išlaidų nepatyrė. Dėl padarytos moralinės žalos taip pat civilinio nereiškia ir jo nereikš ateityje. Iš sugyventinio jai nieko nereikia, nori, kad jis paliktų ją ramybėje, nes yra apsisprendusi su juo nutraukti visus ryšius. Po paskirtos kardomosios priemonės sugyventinis pas ją nebegyvena ir nebesilanko. Po patirto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertizę nuvykusi nebuvo ir nevyks, nes jokių sužalojimo žymių jos galvoje nėra išlikę. Taip pat, į medikus nesikreipė ir joks gydymas nebuvo paskirtas;

- 2024 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis baltos spalvos plytų namas, įėjimas iš pietų pusės. Įeinama pro duris, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje yra butas. Įėjus į butą, patenkama į virtuvę. Iš virtuvės einant tiesiai patenkama į kambarį. Kambaryje prieš duris stovi ištiesiama dvigulė lova. Grumtynių pėdsakų virtuvėje ar kambaryje nesimato. Įvykio vietoje žymių ar pėdsakų, reikšmingų įvykiui, įvykio vietoje nerasta, nieko nepaimta;

- 2024 m. liepos 4 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atliekant dalinę nukentėjusiosios I. G. kūno apžiūrą bei apžiūrėjus jos galvą, išoriškai jokių sužalojimų ar kraujosruvų nesimato;

- 2024 m. liepos 4 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad pacientė I. G. susipyko su sugyventiniu, sako, jog sugyventinis patempė jai už plaukų. Apžiūrėjus pacientę, jokių išorinių sužalojimų nestebima, po apžiūros palikta pareigūnų priežiūrai;

- 2024 m. liepos 15-16 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. K. naudotos mobilios kūno kameros vaizdo įrašais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad bendraudama su policijos pareigūnais bei greitosios medicinos pagalbos specialistais, nukentėjusioji I. G. nurodė, kad sugyventinis A. E. jai buvo suėmęs už plaukų ir juos tempė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas;

- 2024 m. liepos 9 d. liudytojo A. G. parodymais, kad I. G. ir A. E. pažįsta keletą metų, gyvena tame pačiame daugiabučiame name, tik skirtinguose butuose, yra kaimynai. I. pažįsta šiek tiek seniau nei A.. Su jais abiem sutaria gerai. Šių metų liepos 4 d. pas I. ir A. į namus buvo du kartus atvažiavę policijos pareigūnai, nes pats juos matė. Tą dieną, dienos metu, I. buvo namuose, jai buvo nedarbo diena, todėl su ja lauke už daugiabučio namo gėrė alų. I. yra uždėta apykojė. Vienu metu per buto langą išlindo A. E., jis kažką pasakė, o I. pasakė, kad gali eiti pas juos į butą. Prieš tai A. irgi kartu su jais vartojo alkoholį, tačiau išėjo ir nebegrįžo. Jau būnant I. ir A. bute, pamatė, kad prie jų daugiabučio namo atvažiavo policijos pareigūnų automobilis, tačiau pareigūnai į namą nėjo, o nuėjo už namo, ten, kur prieš tai buvo jis su I., todėl matyt I. pagalvojo, kad policiją bus iškvietęs jos sugyventinis A. E.. Pas I. ir A. bute jis pabuvo kurį laiką, kiek tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena, išgėrė gal pusę butelio alaus. Kol gėrė alų, I. pradėjo su A. žodžiu pyktis, nes ji toliau A. kaltino, kad tai jis iškvietė policiją. A. buvo atsikėlęs iš miego, matėsi, kad nebuvo visiškai blaivus, sakė, kad policijos tikrai nekvietė, bet I. juo netikėjo. Ji taip pat buvo išgėrusi, bet atrodė normaliai. Matė, kad I. ir A. pykstasi vis labiau, alaus nebeturėjo, todėl jis išėjo į savo butą ir paliko juos vienus. Daugiau svetimų žmonių I. ir A. namuose nebuvo. Kiek laiko jis pabuvo savo namuose, negali pasakyti, nes neprisimena, bet gana greitai I. jam paskambino ir paprašė išeiti į lauką, nes A. vėl išsikvietė policijos pareigūnus. Išėjęs į lauką, I. rado kieme, bet su ja pasikalbėti ilgiau neturėjo galimybės, nes gana greitai į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Ji tik spėjo pasakyti tai, kad A. namuose jai pešė plaukus, o ji A. trenkė per veidą plaštaka. I. buvo susinervinusi, verkė. Kiek atsimena, tuo metu jos plaukai buvo palaidi. Kaip viskas vyko, tiksliau negali pasakyti, nes smulkiai išklausinėti neturėjo laiko. A. kieme nebuvo, jis buvo likęs savo bute. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jam su I. bendrauti nebeleido, liepė pasišalinti už namo. Žino tiek, kiek jam spėjo pasakyti I.. Su A. po to iš viso nebendravo, nes matė, kad į kiemą atvažiavo kitas policijos automobilis ir juos abu išsivežė. Tuo momentu, kai jie abu galėjo tarpusavyje susimušti, jis jų bute nebuvo, todėl pats savo akimis jų konflikto nematė. Pats tą dieną buvo neblaivus, policijos pareigūnai jam nustatė kažkur virš 1,8 promilių girtumą;

- 2024 m. liepos 5 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji I. G. pasiliko prie savo duotų parodymų ir patvirtino, kad sugyventinis A. E., tempdamas už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą. Jai iš lauko parėjus į namus, A. atsibudo, ėjo į tualetą ar dar kažkur, ji buvo kambaryje ir A., priėjęs prie jos iš nugaros, abiem savo plaštakomis suėmė jai už plaukų ir pradėjo juos tempti. Tuo metu ji buvo palaidais plaukais, jos plaukai yra ilgi ir juos lengva suimti. Plaukus jis tempė kelias sekundes, bet stipriai ir jai tikrai skaudėjo. Kai A. plaukus paleido, ji neišlaikė pusiausvyros ir atsisėsdama krito ant minkšto kampo. Ant kampo krito ne tuo metu, kai sugyventinis tempė plaukus, o jau po tempimo, krito pati, tiesiog neišlaikiusi pusiausvyros, nes buvo neblaivi. A. E. parodė, kad gali būti taip, kaip sako nukentėjusioji I. G., kad jis buvo suėmęs jai už plaukų, tik paprasčiausiai to neprisimena, nes buvo atsikėlęs iš miego ir dar neblaivus. Kiek I. pažįsta, ji nėra melagė ir nebūtų dalykų neprisigalvoja. Jeigu jis tikrai savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, tai labai dėl to gailisi.

Kaltinamojo A. E. nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją sugyventinę I. G. ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas recidyvistu.

A. E. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyta arešto bausmė, kaip alternatyvi bausmė.

Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras siūlo kaltinamajam A. E. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 90 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 60 parų arešto bausmę. Taip pat, atlikus arešto bausmę, prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą.

Kaltinamasis A. E. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą ir vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), A. E. trečią kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. už nusikaltimų, panaudojus fizinį smurtą, padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokuroro siūloma kaltinamajam skirti arešto bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. E. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 4 d., 18.00 val., iki 2024 m. liepos 5 d., 09.28 val., t. y. viena para.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs A. E. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo keliamą pavojų žmonių sveikatai ir pakartotinai smurtaujant artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina galioti A. E. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 m, taip pat nesilankyti (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. E. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. E. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 4 d., 18.00 val., iki 2024 m. liepos 5 d., 09.28 val., t. y. vieną parą.

Bausmę skirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Bausmės pradžią A. E. skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Išaiškinti A. E., kad nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (pirmosios instancijos teismo nuosprendis, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

Nuteistieji atvyksta į Šiaulių kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) – pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Telšių apskrityse esantys teismai.

Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 9 (devynis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. E. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 m, taip pat nesilankyti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti A. E., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.