- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2-898-466/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-18366-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- R. T.
- Ieškovas
- If P
- Advokatai
- Andrius Dobrovolskis
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės If P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – R. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 446,59 eurų žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, jog žala susidarė A. K., su kuriuo ieškovė 2016-06-15 sudarė „Nordea“ būsto draudimo sutartį, bute (duomenys neskelbtini), susidarus vandentiekio sistemos nesandarumui dėl iš vamzdžio besiskverbiančio vandens butas (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas bei buvo aplietas žemiau esantis butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl draudiminio įvykio 2017-07-12 išmokėjo 2 446,59 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 atmetė ieškovės ieškinį atsakovei UAB „PPI Group“ ir pažymėjo, kad labiausiai tikėtina trišakio, per kurį skverbėsi vanduo, pažeidimo priežastis, - mechaninis pažeidimas, padarytas buto įrengimo darbų metu. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019-03-29 nutartyje konstatavo, jog inžinerinių tinklų įrengimo darbus atliko ne buto pardavėjo subrangovas UAB „Šildvė“, bet privačiai - A. M. ir R. T., ieškovės nuomone, už padarytą žalą yra atsakingas A. M., su kuriuo buto (duomenys neskelbtini), savininkas buvo susitaręs dėl darbų atlikimo (I tomas, 1 - 3 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 nustatė, jog 2016-06-03 – 2016-12-27 laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini), vyko inžinerinių tinklų įrengimo darbai, kurių metu buvo nuvesta nauja kanalizacijos atšaka, nenumatyta techninėje dokumentacijoje, po vonios grindimis buvo klojamas šildymo kilimėlis, t.y. darbų metu grindų danga buvo ardoma, buvo įrengtas dušas, buvo atliekami įvairūs gipso apipavidalinimo darbai, paklotos grindų plytelės bei vykdomi kiti darbai. Teismas nepadarė išvados, kad mechaninis trišakio pažeidimas buvo padarytas būtent atsakovui atliekant darbus. Vykdydamas darbus kartu su R. T. atsakovas negalėjo pažeisti trišakio, nes nuo atsakovo klojamo vamzdžio iki trišakio buvo 20 – 30 cm atstumas. Po atsakovo su R. T. atliktų darbų trišakis nebuvo paslėptas ir kitus darbus vykdę asmenys bei buto savininkas A. K. turėjo matyti įrengtą trišakį ir turėjo matyti jo mechaninį pažeidimą, t.y. kad iš jo skverbiasi vanduo, aplink jį yra sudrėkusios konstrukcijos ir pan. Jei nebuvo pastebėta trišakio pžaeidimų, tai pažeidimas negalėjo būti padarytas 2016 m. liepos mėn. Atsakovo nuomone, trišakio pažeidimas galėjo atsirasti ir dėl netinkamos jo kokybės. A. M. teigimu, ieškovė reikalavimus turėjo pareikšti ir R. T., kuris su A. M. 2016 m. liepos mėn. atliko darbus A. K. bute. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad visi buto remonto darbai po užliejimo buvo būtini. Turto sugadinimo aktai buvo sudaryti 2016-12-21, 2017-01-02, 2017-02-20, o gedimas pašalintas 2016-12-27, turto sugadinimo apimtys nurodytos skirtingos, dėl ko atsakovas mano, jog žala galėjo atsiarasti ne dėl vandens išsiliejimo trūkus trišakiui, bet dėl kitų priežasčių (II tomas, 8 -12 b.l.)
Trečiasis asmuo R. T. atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo ir trečiojo asmens veiksmais padarytą žalą. Trečiojo asmens teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-23 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 nekonstatavo A. M. ir R. T. kaltės dėl atsiradusios žalos. Teismas tik padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad „<...> trišakio nesandarumo priežastis - mechaninis pažeidimas, kuris, kaip ir buvo galima tikėtis, įvyko buto įrengimo darbų metu“. Trečiasis asmuo neneigė, kad su A. M. 2016 m. liepos mėn. ne darbo metu A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), atliko tam tikrus santechnikos darbus. Dėl skalbimo mašinos vietos pakeitimo trečiasis asmuo kartu su atsakovu nutiesė kanalizacijos vamzdį, skirtą skalbimo mašinai, tačiau darbų atlikimo metu trišakis (kuris vėliau tapo užliejimo priežastimi) nebuvo liečiamas ir vykdant darbus atstumas iki jo buvo ne mažesnis kaip 20 cm. Pravedus atšaką joks vandens pratekėjimas nebuvo nustatytas. Trečiojo asmens teigimu, jei trišakis būtų buvęs pažeistas dėl atsakovo bei R. T. vykdytų darbų, tai vandens pratekėjimas būtų nustatytas žymiai anksčiau, nei 2016-12-27. Po A. M. ir R. T. vykdytų darbų kiti meistrai A. K. bute vonios kambaryje atlikinėjo eilę darbų – vietoje vonios įrengė dušą, įrengė šildomas grindis, kurias įrengti, trečiojo asmens teigimu, neišardžius grindų dangos, tam, kad pakloti specialų elektrinį šildymo kilimėlį, neįmanoma. Tuos kitus darbus vykdę meistrai turėjo vonios kambaryje pastebėti drėgmę, nes A. M. ir R. T. vykdė nepaslėptus darbus (VII tomas, 1 - 3 b.l.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2016-06-15 ieškovė ir A. K. sudarė „Nordea“ būsto draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo įvairų draudiminių rizikų buvo apdraustas A. K. priklausantis butas (duomenys neskelbtini) (VI tomas, 258 b.l.). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal „Nordea“ būsto draudimo taisykles Nr. 026 (V tomas, 43 – 62 b.l.).
2016-12-18 draudėjo A. K. kaimynė, gyvenanti bute (duomenys neskelbtini), pastebėjusi, kad į jos butą skverbiasi vanduo iškvietė avarinę tarnybą, kuri atvykusi uždarė vandens tiekimą į butą (I tomas, 114 b.l.). UAB „Admi“ 2016-12-15 akte nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), yra matomi defektai prie įėjimo durų kairėje pusėje virš priklijuotos plytelės (I tomas, 64 b.l.). Aiškiantis įvykio priežastis buvo nustatyta, kad yra nesandari draudėjo buto šalto vandens sistema. Išardžius draudėjo buto (duomenys neskelbtini), vonioje grindis paaiškėjo, kad yra nesandarus grindyse sumontuotas šalto vandens trišakis, kurį buto statybos metu sumontavo buto pardavėjo samdytas rangovas UAB „Šildvė“.
A. K. 2017-01-06 sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Dmirosta“, kurios 1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas – patalpų (duomenys neskelbtini), atstatymo darbai po 2016 m. užpylimo. Pagal Sutarties 2 punktą, sutarties objekto kaina nustatoma sąmatiniu skaičiavimu (2 199,19 Eur su PVM) pagal faktiškai atliktus darbus (I tomas, 80 b.l.). Atlikusi darbus UAB „Dmirosta“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 2 199,19 Eur sumai, kurią apmokėjo ieškovė (I tomas, 81,88 b.l.). Taip pat ieškovė išmokėjo A. K. 220,67 Eur, dėl kurios 2017-03-23 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kaip UAB „Šildvė“ civilinės atsakomybės draudiką (I tomas, 262 b.l.), prašydama kompensuoti išmokėtą sumą. AB „Lietuvos draudimas“ 2017-03-28 atsakė ieškovei, kad darbus vykdė (duomenys neskelbtini) A. M. kaip privatus asmuo ir ne darbo metu, todėl atlikti darbai nėra susiję su (duomenys neskelbtini) veikla ir įvykį draudikas pripažino nedraudžiamuoju (I tomas, 263 b.l.). Ieškovė 2017-03-29 pareiškė pretenziją A. M., kuris 2017-03-30 atsakyme nurodė, kad A. K. bute sumontavo potinkinį klozeto rėmą ir perkėlė skalbimo mašinos kanalizacijos vamzdį, bet darbų metu jokio trišakio nekliudė. Darbus baigė 2016-07-12 ir juos pridavė buto savininkui, kuriam dalyvaujant atliko bandymą esamu sistemoje 4,5 atmosferos slėgiu. Buto savininkas už darbus atsiskaitė, todėl jie buvo atlikti kokybiškai, o trišakį pažeisti galėjo tik kiti darbus A. K. bute vykdę asmenys. 2017-04-06 patikslinime A. M. nurodė, kad ieškovė nepagrįstai mėgina jam suversti kaltę dėl padarytos žalos ir atsakovui nebuvo aišku, iš kur po mėnesio (nuo atsakovo atliktų darbų) paaiškėjo dar vienas santechninio mazgo pažeidimas, esantis už atsakovo sumotuoto klozeto rėmo (I tomas, 264 -266 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išmokėtos draudimo išmokos ieškovė subrogacijos tvarka pareiškė ieškinį UAB „PPI group“ dėl 2 446,59 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 ieškovės If P & C Insurance AS, veikiančios per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „PPI group“ atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi If P & C Insurance AS, veikiančios per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą, 2019-03-29 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-23 sprendimą paliko nepakeistą (I tomas, 20 - 34 b.l.). Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019-03-29 nutarties 25 punkte nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad buto grindyse rastas trišakis buvo nesandarus, ekspertizė nebuvo atlikta ir tiksli trišakio nesandarumo priežastis nebuvo nustatyta. 2019-03-29 nutarties 29 punkte Kolegija atkreipė dėmesį į reikšmingą faktą, kad buto savininko A. K. užsakymu 2016 m. liepos mėn. bute buvo atlikti inžinerinių tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų) pakeitimai, kurių nevykdė civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 dalyvavęs trečiasis asmuo UAB „Šildvė“. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 nustatė, kad 2016-06-03 – 2016-12-27 laikotarpiu bute vyko inžinerinių tinklų įrengimo darbai, kurių metu buvo nuvesta nauja kanalizacijos atšaka, nenumatyta techninėje dokumentacijoje, po vonios grindimis buvo klojamas šildymo kilimėlis, t.y. darbų metu grindų danga buvo ardoma. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė tikėtiną išvadą, kad trišakio nesandarumo priežastis – mechaninis pažeidimas, kuris įvyko inžinerinių tinklų įrengimo metu. Šiuos darbus atliko ne UAB „Šildvė“, o A. M. (atsakovas šioje byloje), kuris darbus A. K. bute atliko po darbo valandų žodinio susitarimo pagrindu. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino ir duodamas paaiškinimus šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-29 nutarties 30 punkte patvirtino apylinkės teismo išvadą, kad UAB „Šildvė“ po 2016-06-03 inžinerinių tinklų įrengimo darbų bute nevykdė (V tomas, 22 – 36 b.l.).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. M. paaiškino, kad A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje atliko kanalizacijos vamzdžio (susieto su skalbimo mašina) perkėlimo darbus bei įrengė klozeto rėmą su bakeliu bei prie jo prijungė vandentiekio vamzdį. Darbus kartu su R. T. vykdė iš viso dvi dienas 2016 m. liepos mėnesį. Su A. K. tarėsi ir dėl dušo kabinos sumontavimo, tačiau A. M. jų neatlikinėjo, nes po 2016-07-12 jam prasidėjo atostogos ir daugiau jokių darbų bute (duomenys neskelbtini), neatlikinėjo. Kai vykdė kanalizacijos vamzdžio perkėlimo darbus vonios patalpoje, ant grindų apdailos plytelės nebuvo išklotos, buvo tik išlyginamasis sluoksnis. Perkeliant vamzdį su elektriniu pjovimo įrankiu (diskiniu pjūklu) išpjovė apie 4 centimetrų gylio griovį (t.y. pjovė kietą betono sluoksnį) ir išardžius betono sluoksnį atsakovas trišakio (iš kurio vėliau paaiškėjo vandens pratekėjimas), nematė. A. M. patvirtino, kad darbų metu naudojo ir perforatorių – specialų smūginį grežtuvą, kurio smūgio funkcija, priešingai nei gręžtuvo su smūgio finkcija, yra pagrindinė, nors atsakovo teigimu, nedidelės jėgos. Pabaigus darbus atsakovas patikrino sandarumą, t.y. atsuko vandenį ir patikrino skaitiklį, kuris nesisuko, kas reiškė, jog vandentiekio sistema yra sandari. Pabaigęs darbus atsakovas rezultatą pridavė A. K., kuris atsiskaitė už atliktus darbus. Atsakovas nurodė, kad jei vykdydamas kieto grindų sluoksnio pjovimo darbus būtų užkliudęs vamzdį, ant kurio sumontuotas trišakis ar užkliudęs patį trišakį, tai iš karto būtų pastebėjęs vandens tekėjimą, tuo atveju jokio vandens tekėjimo po darbų atlikimo nebuvo pastebėta. Po to, kai 2016 m. gruodžio mėn. A. M. ieškovo bute surado nesandarų trišakį, vanduo skverbėsi pakankamai intensyviai ir jei tokiu intensyvumu vanduo būtų tekėjęs ilgą laiką, dėl užpylimo būtų padaryta reikšminga žala. Atsakovo teigimu, po jo vykdytų darbų dar turėjo būti vykdomi klozeto uždengimo gipso kartono plokštėmis darbai (tam reikėjo atlikti gręžimo darbus grindyse), šildymo kilimėlio paklojimo ant grindų išlyginamojo sluoksnio darbai, plytelių ant grindų klojimo darbai, dušo kabinos sumontavimo darbai.
Trečiasis asmuo R. T. bylos nagrinėjmo metu patvirtino, kad A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbitni), kartu su A. M. dirbo dvi dienas, kur perkėlė kanalizacijos vamzdį. Kai vykdė išlyginamojo betono sluoksnio pjovimo darbą siekiant padaryti griovelį kanalizacijos vamdžiui pakloti, trišakio (kurio nesandarumas vėliau paaiškėjo) nematė, nes jis buvo paslėptas smėlyje ir ant viršaus buvo paklotas vatos sluoksnis. Diskinio pjūklo pjaunama dalis buvo maždaug 4 cm., todėl pjovimo metu negalėjo kliudyti trišakio. Po darbų atlikimo jokių neįprastos drėgmės požymių nematė. R. T. nurodė, kad kartu su A. M. vykdė ne tik kanalizacijos vamzdžio, skirto skalbimo mašinos naudojimui, perkėlimo darbus, bet ir vandentiekio prijungimo prie klozeto darbus, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir A. M.. Vandentiekio vamzdį tiesė prie sienos nuo numatytos dušo vietos aplink koloną, esančią kairėje pusėje (žiūrint nuo įėjimo į sanitarinę patalpą) už numatytos skalbimo mašinos vietos.
Apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad dėl santechninių darbų savo bute (duomenys neskelbtini), atlikimo su A. M. susitarė privačiai. A. M. su R. T. A. K. bute turėjo atlikti kanalizacijos ir šalto vandens vandentiekio vamzdžių, siekiant pakeisti skalbimo mašinos vietą, nutiesimo ir įvadų įrengimo darbus, taip pat dušo kabinos vietoje vonios bei klozeto pastatymo ir pajungimo darbus. Kiek liudytojas prisiminė, santechnikos darbai buvo vykdomi apie savaitę laiko. Tiesiant kanalizacijos vamzdį atstumas iki trišakio (kurio nesandarumas paaiškėjo) buvo apie 10 - 15 centimetrų. A. K. teigimu, A. M. ir R. T. atliekant grindų ardymo darbus (siekiant padaryti griovelį kanalizacijos vamzdžiui), liudytojas nematė, kad būtų naudojamas pjovimo įrankis ir griovelio kraštai buvo nelygūs, t.y. greičiausiai viršutinis betono sluoksnis buvo ardomas daužant, nes nebuvo panašu, jog buvo naudotas pjovimo įrankis. Tačiau A. K. visą laiką atsakovo atliekamų darbų nestebėjo, buvo palikęs atsakovui buto raktus bei į butą patekti galėjo dizainerė. A. K. tiesiogiai nematė ir A. M. neminėjo, kad santechinių darbų atlikimo metu atsakovas būtų kliūdęs trišakį ir jį pažeidęs. Iš karto po atsakovo atliktų darbų vandens pratekėjimo požymių nesimatė. A. K. 2016 m. vasarą ir rudens pradžioje bute negyveno, o neįprastos drėgmės ženklai paaiškėjo tik pradėjus bute gyventi nuolatos. Trišakio nesandarumas paaiškėjo 2016 m. lapkričio ar gruodžio mėn., kai paaiškėjo, jog bute yra padidinta drėgmė, kuri pasireiškė pvz. tuo, kad priklijavus tapetus jie greitai pradėjo pelyti. Iki tol bute buvo dar baigiami įrengimo darbai, o vanduo dažnai buvo užsuktas. Kai paaiškėjo padidintos drėgmės problema A. K. apie tai pranešė namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir statytojui. Nustatinėti galimo vandens pratekėjimo atvyko UAB „Šildvė“ atstovas, taip pat atsakovas A. M., kuris greitai liudytojo bute nustatė vietą, kur gali būti vandens pratekėjimo židinys, t.y. tą vietą, kur buvo sumontuotas trišakis. A. K. teigė, kad po A. M. ir R. T. vykdytų darbų daugiau jokie darbai, kurių metu būtų vykdyta intervencija į vonios patalpos grindis, nebuvo vykdomi. A. K. nežinoma, ar A. M. ir R. T. po darbų užbaigimo atliko hidraulinius bandymus. A. K. nurodė, kad po atsakovo vykdytų darbų ant grindų buvo klojamas šildymo kilimėlis ir ant jo klijuojamos plytelės, ant esamo paruošto pagrindo buvo pastatyta (ją statant nereikėjo gilinti grindų) ir pajungta dušo kabina, pajungtas sifonas prie kriauklės, pajungtas klozeto valdymo jungiklis, t.y. šių darbų A. M. su R. T. nevykdė.
Dėl atsakovo atsakomybės sąlygų
Esminis atsakovo A. M. nesutikimo su ieškiniu argumentas tas, kad jam kartu su R. T. 2016 m. liepos mėn. atliekant darbus A. K. bute negalėjo būti mechaniškai pažeistas po vonios patalpų grindimis esantis trišakis, o trišakį pažeisti galėjo tik vėliau vykdę darbus kiti asmenys. Taip pat atsakovas ginčijo ir žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018 tiesiogiai nekonstatavo, kad trišakį greičiausiai pažeidė A. M., kartu su R. T. vykdydamas darbus A. K. bute, tačiau nurodė, kad trišakio nesandarumo priežastis – mechaninis pažeidimas, kuris greičiausiai įvyko buto įrengimo darbų metu. Teismas, įvertinęs įrodymus šioje byloje, tarp jų ir atsakovo A. M. bei trečiojo asmens R. T. duotus paaiškinimus bei liudytojo A. K. (buto savininko) parodymus, turi pagrindo teigti, kad yra labiausiai tikėtina, jog trišakį galėjo pažeisti A. M., 2016 m. liepos mėn. vykdydamas darbus kartu su trečiuoju asmeniu R. T..
A. K. 2016-12-10 elektroniniame laiške UAB „Admi“ atstovui nurodė, kad dėl sienos kampo problemos nesibaigė, nes toliau matomi drėgmės požymiai, nors viskas buvo sutvarkyta prieš mėnesį, išdžiovinta ir nudažyta iš naujo. Todėl A. K. prašė, kad statytojas, namo administratorius ar kiti atsakingi asmenys patikrintų, ar nėra kur nors konstrukcijose paslėptuose vamzdžiuose nesandarumo (I tomas, 274, 275 b.l.). Šis laiškas leidžia teigti, kad drėgmės kaupimosi A. K. bute požymiai matėsi jau apie 2016-11-10, galimai ir anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas
AB „Lietuvos draudimas“ 2017-03-29 elektroniniame laiške ieškovės atstovei nurodyta, kad trišakį, kuris buvo pagrindinė avarijos priežastis, montavo UAB „Šildvė“, kai butas dar priklausė UAB „PPI Group“. Potinkinį wc bakelį montavo (duomenys neskelbtini) A. M.. Tam tikri pakeitimai vonioje buvo atlikti, nes buvo sumontuota dušo kabina vietoje numatytos vonios. Visus santechnikos darbus vonioje atliko (duomenys neskelbtini) A. M., kuris šiems darbams atlikti buvo pasiūlytas tiesiogiai UAB „PPI Group“ statybos darbų vadovo A. Č. ( I tomas, 305 b.l.).
UAB „Dmirosta“ 2017-07-12 elektroniniame laiške ieškovės atstovui nurodyta, kad trūkusį trišakį po vonios grindimis 2016-12-27 rado prieš tai jį montavę statybininkai. Išardžius grindis tas trišakis, galima sakyti, buvo paskendęs vandenyje. Nuo jo vanduo per smėlį išsisklaidė ir pateko į gretimas patalpas. 2017-02-15 jau džiovinant patalpas buvo pastebėta nedidelė balutė džiovinamoje išardytoje vietoje. Už klozeto bakelio apdailos buvo trūkęs vandentiekio vamzdžio sujungimas ir nuo jo per vamzdžio apšiltinimo kevalą vanduo ištekėdavo po grindimis visai netoli tos vietos, kur praleido ir trišakis. Tik trišakis skendėjo vandenyje, o nuo antro vamzdžio susidarydavo balutė su matomais kontūrais – nesimatė, kad drėgmė nuo čia išplistų į kitas patalpas. Panašu, kad visą žalą padarė trišakis (I tomas, 310, 311 b.l.).
Duodamas teisme parodymus A. K. teigė, kad jokie darbai, susiję su vonios grindų bute (duomenys neskelbtini), ardymu po to, kai A. M. kartu su R. T. atliko kanalizacijos vamzdžio skalbimo mašinai bei vandentiekio vamzdžių perkėlimo, paklojimo ir prijungimo prie klozeto bakelio darbus, nebuvo atliekami.
Atsakovas A. M. nurodė prielaidą, kad galimai vonios grindis reikėjo ardyti pastatant ir prijungiant dušo kabiną, todėl trišakį galėjo pažeisti meistrai, montavę dušo kabiną. Ieškovės atstovas į bylą pateikė A. K. elektroninį susirašinėjimą su A. M., iš kurio spręstina, kad A. K., apart skalbimo mašinos kanalizacijos vamzdžio perkėlimo, tarėsi su A. M. dėl wc rėmo su bakeliu bei dušo kabinos sumontavimo (VII tomas, 16 – 19 b.l.). Ieškovės atstovo pateiktame plane nurodyta numatytoji (nei buvusioji, I tomas, 254 b.l.), skalbimo mašinos vieta ir šios mašinos pajungimo vieta, taip pat dušo kabinos vieta su pažymėtais jos pajungimo ir nuotekų prijungimo taškais (VII tomas, 20 b.l.). Kaip teigė R. T., ką patvirtino ir A. M., kad atsakovas su trečiuoju asmeniu nutiesė vandens tiekimo vamzdį nuo dušo kabinos iki skalbimo mašinos aplink plane matomą koloną (VII tomas, 20 b.l.) bei prijungė vandentiekį prie klozeto bakelio. Ieškovės atstovo pateikta dušo kabinos montavimo instrukcija leidžia teigti, kad dušo kabina turi pagrindą (VII tomas, 21 b.l.), kuris guldomas ir klijuojamas ant sanitarinės patalpos grindų paviršiaus, t.y. jo pastatymui nereikia gilinti (ardyti) grindų paviršiaus (VII tomas, 23 b.l.). Dušo kabina prijungiama nutiesus vamzdį dušo kabinos pagrindo viduje (ne sanitarinės patalpos grindyse), kas parodyta montavimo instrukcijos 5 ir 6 pav. (VII tomas, 22 b.l.). Tai, kad dušo kabinos pagrindas yra padėtas ant grindų plytelių (nėra įleistas į grindis) matyti 2016-12-21 darytose A. K. vonios patalpos nuotraukose (VI tomas, 119, 120 b.l.). Todėl atmestini atsakovo A. M. argumentai, kad trišakis galėjo būti pažeistas montuojant ir pajungiant dušo kabiną. Pastebėtina, kad plane matoma dušo kabinos vandens padavimo ir nuotekų prijungimo vietos (VII tomas, 20 b.l.) yra toliau (nei atsakovo tiestas nuotekų vamzdis) nuo trišakio, kurio įtrūkimas tapo užpylimo priežastimi.
Taip pat atmetamas A. M. argumentas, kad trišakis galėjo būti pažeistas A. K. vonios kambaryje klojant elektrinį šildymo kilimėlį. Viešai prieinamoje informacijoje www.prim.lt/statyba/video/kategorija/šildymas/grindų_šildymo_įrenginiai/elektrinis_grindų_šildymo_tinklelis/, taip pat https://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/62/1/0/1/article/8356/elektra-šildomų-grindų-įrengimas internetinėse svetainėse skelbiama, kad elektrinis šildymo kilimėlis gali būti klojamas išlyginamajame cemento sluoksnyje arba paklojus kilimėlį tiesiai ant jo užtepama klijų masė, o po to ant viršaus klojamos keraminės plytelės ar kita grindų danga. Atsakovo pateiktoje nuotraukoje matyti, kad šildymo kilimėlis yra iš karto po grindų plytelėmis, labai tikėtina, kad yra sustingusių klijų sluoksnyje (II tomas, 14 b.l.). Tas matyti nuotraukose fiksuojant vandens tekėjimo vietą, kai buvo praardytos vonios grindys vandens tekėjimo vietoje, kur matyti, jog šildymo kilimėlis yra po keraminėmis plytelėmis virš santechninių vamzdžių (II tomas, 199 – 202, 207, 208, 234 – 236, 245 b.l., civilinė byla Nr. e2-148-465/2018, II tomas 88, 89 b.l.). 2017-01-02 darytoje nuotraukoje su liniuote matyti, kad kilimėlis yra tik kelių centimetrų gylyje (III tomas, 264 b.l.). Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad po A. M. atliktų 2016 m. liepos mėn. darbų nebuvo atliekami jokie darbai, susiję su sanitarinės patalpos bute (duomenys neskelbtini), grindų ardymu.
A. K. kaimynė, gyvenanti bute (duomenys neskelbtini), drėgmę savo bute pastebėjo 2016-12-18. Tačiau A. K. 2016-12-10 elektroniniame laiške nurodė neįprasto drėgmės kaupimosi savo bute problemas ir laiško turinys leidžia teigti, kad drėgmės problemos bute pasireiškė prieš mėnesį ar dar anksčiau. Duodamas parodymus teisme A. K. nurodė, kad drėgmės kaupimasis paaiškėjo maždaug 2016 m. lapkričio mėn. Kadangi A. K. teigė, kad 2016 m. vasarą bute dar negyveno (butas buvo įrenginėjamas), todėl tikėtina, kad A. K. bute negyveno ir rudens pradžioje, nes butas dar nebuvo galutinai įrengtas ir tuomet vandens tiekimas į butą dažniausiai buvo užsuktas uždaromaja sklende (taip teigė A. K.), todėl vandens tiekimo sistemoje bute nebuvo didelio slėgio. Dėl nurodyto labai tikėtina, jog tuomet, kai A. K. apsigyveno bute ir pradėjo intensyviau naudoti vandenį, pasireiškė vandentiekio sistemos, t.y. ir trišakio nesandarumo, per kurį pradėjo intensyviau tekėti vanduo susidarius slėgiui, problemos. Tuo paaiškinama aplinkybė, kodėl vandens užpylimo faktas paaiškėjo 2016 m. gruodžio mėn., nors darbus atsakovas atliko 2016 m. liepos mėn., t.y. kol nebuvo intesyviai naudojamasi vandentiekio sistema pačiame bute, vandens pratekėjimas nebuvo žymus, tik A. K. bute jautėsi padidėjęs drėgmės kiekis. Kai vandentiekio sistema veikė intensyviau, labai tikėtina, kad trišakio nesandarumas pasireiškė labiau, dėl ko vanduo pradėjo skverbtis į gretimas patalpas. A. K. nurodė, kad buvo įtrūkęs trišakio korpusas ir tas užfiksuota nuotraukose (I tomas, 232 b.l., VI tomas, 206 - 208, 212, 235, 236 b.l.). Kanalizacijos vamzdžio klojimo metu ardant grindų sluoksnį A. M. naudojo perforatorių (įrankį, kurio pagrindinė funkcija – smūgio jėga), taip pat akumuliatorinį grąžtą, kad kanalizacijos vamzdį pritvirtinti ant laikikių, todėl, įvertinus tai, kad netoli tiesiamo kanalizacijos vamdžio buvo sumontuotas trišakis (I tomas, 145, 147, 148, 199, 200 b.l.), labai tikėtina, kad atsakovas galėjo mechaniškai pažeisti šį trišakį. Nustatinėjant vandens pratekėjimo židinį buvo nustatytas vandens pratekėjimas netoli esančio kito vamzdžio (I tomas, 249, 250 b.l.), tačiau iš jo tekėjęs vanduo laikėsi izoliacinėje apšiltinimo medžiagoje (I tomas, 212, 213 b.l.), o radus trišakį jis visas mirko vandenyje (I tomas, 199 b.l.). Dėl to labiausiai tikėtina, kad užpylimo priežastis buvo mechaninis trišakio pažeidimas, kurį, tikėtina, vykdydamas darbus padarė atsakovas. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu A. M. ir R. T. teigė, kad praardę cemento sluoksnį, kai reikėjo padaryti griovį kanalizacijos vamzdžiui pakloti, trišakio jie nematė. Tačiau būtent ardant cemento sluoksnį, kai buvo naudojamas perforatorius, buvo labai didelė tikimybė užkliudyti netoliese buvusį trišakį, esantį smėlyje apsauginėje izoliacinėje medžiagoje, t.y. atsakovas, užkliudęs trišakį darbų atlikimo metu galėjo manyti, kad trišakio užkliudymas nepasireikš jo korpuso pažeidimu. Sprendžiant iš byloje esančių nuotraukų, kuriose kartu matyti kanalizacijos vamzdis ir trišakis (I tomas, 199, 200, 202 b.l., II tomas, 15 b.l.), teismo nuomone, atstumas nuo atsakovo pakloto kanalizacijos vamzdžio iki trišakio nėra 50 cm, kaip teigė atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu, o mažesnis, galimai 20 - 30 cm, ar dar mažiau. Lyginant 2017-02-20 nuotrauką, kur išmatuotas atstumas - gylis nuo grindų plytelių paviršiaus iki galimai perdengimo plokštės, kuris yra apie 12 -13 cm, teigtina, jog atstumas nuo kanalizacijos vamzdžio iki trišakio buvo ne daugiau kaip 15 cm (I tomas, 199, 200, 202 b.l., II tomas, 15 b.l., III 180, 218, 219 b.l.) Teismas atkreipia dėmesį į A. K. teikiant parodymus nurodytą teiginį, kad griovio, skirto skalbino mašinos kanalizacijai, kraštai buvo nelygūs, t.y., liudytojo teigimu, galimai cementinis sluoksnis buvo ardomas naudojant smūginę jėgą (plaktuką ar pan.), o to, kad būtų naudotas pjovimo įrankis, A. K. nematė. A. M. teigė, kad trišakį galėjo pažeisti vėliau A. K. bute dirbę meistrai, tačiau pažymėtina, kad nesandaraus trišakio vieta yra maždaug per sanitarinės patalpos vidurį per kelis žingsnius nuo įėjimo, todėl galima teigti, kad ties ta vieta jokių kitų darbų, susijusių su grindų sluoksnio ardymu, atlikimo būtinybės nebuvo, o atsakovo prielaida, kad grindys galėjo būti ardomos, siekiant jas išlyginti vertinama tik kaip atsakovo gynybinė pozicija, nes paprastai naujos statybos namuose paviršių reikšmingų nuokrypių nebūna. Pastebėtina, kad A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) vykdė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų įrengimo ir montavimo darbus buto (duomenys neskelbtini), statybos metu (civilinė byla Nr. e2-148-465/2018, II tomas 68 - 82 b.l.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalys). Civilinėje byloje Nr. e2-148-465/2018, kurioje ieškovė tos pačios žalos atlyginimo reikalavo iš namo (duomenys neskelbtini), butų pardavėjo UAB „PPI group“, byloje dalyvaujant namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas įrengusiai UAB ‚Šildvė“, buvo nustatyta, kad butų pardavėjas ir subrangovė UAB ‚Šildvė“ nėra atsakingos už atsiradusią žalą, nes A. K. bute (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje santechnikos montavimo ir pertvarkymo darbus privačiai atliko ne UAB „Šildvė“ (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytas aplinkybes teigtina, kad atsakovas A. M., kuris pagal privatų susitarimą su A. K. jo bute sanitarinėje patalpoje vykdė santechnikos darbus, nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, t.y. jis, vykdydamas grindų ardymo ir kanalizacijos vamzdžio įrengimo darbus nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko, labai tikėtina, pažeidė trišakį, kuris pradėjus intensyvų vandentiekio eksploatavimą dėl nesandarumo tapo patalpų užpylimo priežastimi. Dėl nurodyto pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).
CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovės pasirinkimu turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą atsakovo A. M..
Dėl atlygintinos žalos dydžio
Sunaikinto, apgadinto turto – buto (duomenys neskelbtini), 2016-12-21 apžiūros akte nurodyta, ties grindimis drėgsta dažytos sienos koridoriuje prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) – tą butą. Laiptinėje sukasi šalto vandens skaitliukas net nesinaudojant vandeniu - įtariamas vandentiekio - šalto vandens vamzdžio trūkimas (duomenys neskelbtini) buto viduje. Nurodyti esantys pažeidimai – koridoriaus sienose esančių dažų puslių džiovinimas, glaistymas ir plokštumų perdažymas (3 kv. m. ir 16 kv.m.), reikalingas 3 vnt. pakabinamų baldų, 7 elektros taškų uždengimas, šalinant priežastį gali būti papildomų apdailos pažeidimų – gali būti pažeistos grindų plytelės, vonioje 5 kv m., koridoriuje, virtuvėje – 10 kv m., galimai bus permontuojami santechnikos prietaisai – praustuvas, klozetas, dušas, bus pažeistas elektrinis šildymo kilimėlis (I tomas, 65 b.l.).
Sunaikinto, apgadinto turto – buto (duomenys neskelbtini), 2017-01-02 papildomame apžiūros akte nurodyta įvykio priežastis – vonioje grindyse nesandarus šalto vandens trišakis, o įvykio kaltininkas yra generalinio rangovo subrangovas UAB ‚Šildvė“, kuri įrengė detalę (trišakį). Nurodyti apgadinimai ir reikalingi jų šalinimo darbai – skylių vonios betono grindyse užbetonavimas prieš tai išdžiovinus smėlį (9 plytelių 150 x 150 zonoje), pažeisto elektrinio šildymo kilimėlio įrengimas virš jo paklojant plyteles (1,5 x 0,6 kv. m.), ant sienos koridoriuje esančių dažų pūslių glaistymas ir plokštumų dažymas (3 kv m. matomi pažeidimai, 16 kv. m. drėgmė kampe), reikia tikrinti sieną iš miegamojo pusės už spintos (2,73 x 2,65 kv. m.) ir tapetuotą sieną – 13,3 kv.m., remontuoti perdažant sienų angokraščius (1 kv. m.), kurie buvo pažeisti ardant spintelę (I tomas, 66 b.l.).
Sunaikinto, apgadinto turto – buto (duomenys neskelbtini), 2017-01-20 papildomame apžiūros akte nurodyti akte nurodyta įvykio priežastis – vonioje grindyse nesandari šalto vandens vamzdyno sujungimo detalė – trišakis, o 2017-01-17 rasta priežastis, kad vandenį praleido ir klozeto vamzdynas už gipso kartono apdailos bei iš jo drėgmė po truputį tekėjo per apšiltinimo kevalą link grindų, tačiau tai neturėjo turėti įtakos žalai atsirasti. Nurodyti papildomi apgadinimai (kurie nefiksuoti nuo 2016-12-21 iki 2017-01-02) ir reikalingi jų šalinimo darbai – džiovinimas 2 vnt. drėgmės surinktuvais ir 2 vnt. džiovintuvais apie 2 mėn., neišdžiūstant išardytai perdangai atsirado papildomų betono, šiltinimo medžiagų ardymo darbų (1,2 kv. m. vonioje, 1 kv m. kambaryje), vonioje atstatoma 1,2 kv m. plytelių grindų dangos, kambaryje 1 kv m. laminuotos grindų dangos, klozeto dalinis nuėmimas, 2,5 kv. m. vonios gipso kartono angokraščių atstatymas ir dažymas, iš naujo išklijuoti 13,4 kv m. tapetais sieną kambaryje, reikia ardyti spintą, perdažyti 2,5 kv. m. sienos už sieninės spintos, galimas 2 papildomų spintų ardymas vonioje ir koridoriuje (I tomas, 67 b.l.).
Kaip minėta, A. K. 2017-01-06 sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Dmirosta“, pagal kurią ji bute (duomenys neskelbtini), atliko atstatymo darbus po 2016 m. užpylimo. Sutarties priede Nr. 1, t.y. lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai – 2 pakabinamų spintelių išardymas, sumontavimas, plautuvės (tvirtinamos ant spintelės vieno skyriaus) su vandens maišytuvu permontavimas, drėgmės surinkimas, šildymo kabelių montavimas betono grindyse, kai šildomų grindų plotas iki 5 kv. m., šildymo kabelių sistemos remontinių movų montavimas, šildymo grindyse kabelių valdymo ir reguliavimo prietaiso (termostato su laidiniu sensoriumi) permontavimas, betono grindų konstrukcijų ardymas, mažų apimčių smėlio pasluoksnio keitimas, perdangų šiltinimo iš viršaus pakeitimas, betoninių grindų remontas užtaisant išmušas, pagrindo paruošimas (išlyginimas) savaime išsilyginančiu skiediniu, plytelių dangos atskirų vietų 1,2 kv m. remontas keičiant plyteles, medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) pernešimas, sienų tapetų 13,3 kv. m. nuplėšimas, atkirų vietų antiseptikavimas, nišų iki 1 kv m. iškirtimas ir užtaisymas, užtaisant gipsokartono plokštėmis, sienų atskirų vietų iki 1 kv m. ploto tinko remontas, sienų, nutinkuotų „Vetonit“ arba aptaisytų gipsokartono plokštėmis pažeidimų glaistymas „KR“ glaistu dviem sluoksniais, sienų vidinių paviršių gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais, sienų 20 kv. m. labai geras dažymas emulsiniais dažais, apšvietimo instaliacijos paslėptų 4 vnt. prietaisų permontavimas, 2 vnt. švietuvų permontavimas, grindjuosčių permontavimas, laminuotų grindų atskirų vietų 1 kv. m. keitimas, patalpų valymas ir statybinių šiuklių išvežimas (I tomas, 83 b.l.). Panašios pozicijos nurodytos 2017-04-03 atliktų darbų akte, kuriame nurodyta atlikta darbų už 2 199,19 Eur ir tokiai sumai UAB „Dmirosta“ 2017-04-03 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo (I tomas, 81, 82, 88, b.l.). Į bylą pateikti įrodymai apie patirtas 105,37 Eur išlaidas už montavimo paslaugas, 19,37 Eur išlaidas už laminuotas grindis, 12,10 Eur už dažus, 43,71 Eur už elektros suvartojimą, 7,90 Eur už klijus, 132,75 Eur už tapetus, 260 Eur už šildymo kabelį (I tomas, 68 – 79, 84, 85 b.l.). Teismui nekelia abejonių remonto darbų apimtis ir patirtų išlaidų pagrįstumas, pažymint, kad drėgmės padaryta visa žala gali būti matoma ne iš karto, o buto patalpų ar įrangos dėl drėgmės poveikio apgadinimai gali pasireikšti ir per tam tikrą laiką. Tai, kad ieškovė iš pradžių pretenzijose reiškė reikalavimą dėl mažesnių sumų, nereiškia, kad po kurio laiko negalėjo pasireikšti didesnė žala. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad abejotinas turto apgadinimo faktas bei mąstas dėl to, kad apgadinimai buvo užfiksuoti surašant ne vieną, o tris apgadinimų fiksavimo faktus. Atsakovas savo argumento, kad žala galėjo padaryta ir kitomis aplinkybėms, nepagrindė įrodymais.
Įvykį pripažinusi draudžiamuoju ieškovė iš viso išmokėjo 2 446,59 Eur (2 199,19 + 220,67 + 26,73) draudimo išmoką (I tomas, b.l. 80 – 88 b.l). Pripažinus draudimo išmokos sumas pagrįstomis, yra pagrindas jas priteisti iš atsakovo, todėl ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamą ieškovei sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 55 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (I tomas 315, 316 b.l.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 446,59 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 446,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2019-06-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 855 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės IF &C Insurance AS filialo, įmonės kodas 302279548, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,50 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.