- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- T-312-993/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnį, BK 271 straipsnio 3 dalį, BK 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 12 punktą, vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos (įsiteisėjo 2000 m. gruodžio 21 d.);
1.2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Turto konfiskavimas (įsiteisėjo 2001 m. kovo 1 d.); Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi perkvalifikuoti nusikaltimai ir paskirtos bausmės dėl 1999 m. sausio 27 d.,1999 m. vasario 19 d., 1999 m. vasario 22 d. vagysčių iš BK 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 3 metai laisvės atėmimo. Kiti nusikaltimai neperkvalifikuoti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2. Bausmės pradžia 1999 m. vasario 24 d.
3. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. M. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2019 m. birželio 27 d. iš (duomenys neskelbtini). Adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų.
3.2. Nuteistasis, bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiškas, komunikabilus, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai. Laisvės atėmimo bausmės metu įgijo vidurinį išsilavinimą. Nurodo turintis dailidės specialybę, kurią įgijo 2020-2021 m. Teigia, jog oficialiai į administraciją kreipėsi dėl suvirintojo specialybės įgijimo, tačiau priimtas nebuvo. Sutiko dirbti siūlomą darbą ir nuo 2006 m. buvo įdarbintas siuvykloje, tada skalbykloje, paskui dirbo staliumi, o kai atsilaisvino vieta grįžo į skalbyklą. Iki dabar dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose – (duomenys neskelbtini). Po laisvės atėmimo bausmės pabaigos, būtų įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.3. Remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, jog jo lėšų tvarkymo įgūdžiai bei finansinė padėtis laisvėje, įdiegtas mąstymas, požiūris į pinigų už(si)dirbimo galimybes itin prasilenkė su dauguma visuomenės priimtinu gyvenimo stiliumi. Šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad žiauriai nužudė tris asmenis, siekdamas juos apiplėšti ir matydamas vienintelę išeitį, kad niekas nesužinotų apie nusikalstamas veikas. Nuteistajam buvo priteisti civiliniai ieškiniai, kurie padengti. Nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis yra dirbantis, taigi gaunantis oficialias pajamas, teigia neliečiamojoje sąskaitoje turintis santaupų. Dabartinis tikslas, susijęs su lėšų valdymu, yra sistemingai, nepertraukiamai dirbti, užsidirbti pensijai, o sužinojus apie galimybę išeiti į laisvę atidėti daugiau finansų, jog būtų lengviau išgyventi laisvėje. Ankstesni nusikaltimai yra siejami su tuomet buvusia prasta nuteistojo finansine padėtimi, tėvų nepasirūpinimu savo vaiku, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, vykdant draudžiamas veikas, užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį.
3.4. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 12 kartų nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos taisyklių, iš jų 9 kartus baustas (paskutinė nuobauda gauta 2012 metais), 17 kartų skatintas (paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 10 d.). Jis stengiasi reguliariai ir nuosekliai dalyvauti įstaigos darbuotojų organizuojamuose renginiuose, veiklose, siekia būti įsitraukęs į resocializacijos procesą. 2023 m. rugsėjo 22 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos teigiamas pokytis šioje srityje: aktualūs kriminogeniniai dinaminiai kriminogeniniai poreikiai „Gyvenimo sąlygos“ srityje mažėjo, tačiau formaliai, kadangi nuteistasis nurodė, jog galimo terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atveju, po laisvės atėmimo bausmės ar galimo lygtinio paleidimo atveju, grįžtų gyventi pas tolimą giminaitę su kuria susipažino netikėtai atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įtaigoje, pateiktas tai patvirtinantis pareiškimas. Nuteistasis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Pakartotinio vertinimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos neigiamas pokytis šioje srityje: Aktualūs kriminogeniniai dinaminiai veiksniai „Ryšiai“ srityje didėjo, nes 2022 m. sausio 22 d. išsiskyrė su sutuoktine.
4. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovė teikimą palaikė, nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, akcentavo, kad nuteistasis nuo 2013 m. nebaustas, neturėdamas socialinių ryšių vis tiek daro teigiamus pokyčius, užmezgė ryšius su giminaite, dirba, tai rodo jo pažangą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. vasario 24 d. Vis dėlto vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
8. Iš V. M. asmens bylos matyti, kad jis laisvės atėmimo bausmės metu įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2006 m. buvo įdarbintas siuvykloje, vėliau skalbykloje, tada dirbo staliumi, o kai atsilaisvino vieta grįžo į skalbyklą, iki šiol dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose – (duomenys neskelbtini). Po laisvės atėmimo bausmės pabaigos, būtų įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale. Be to, pats teigia, jog turi sukaupęs pinigų sumą, kad būtų lengviau laisvėje. Pateikė pažymą, kad būtų priimtas gyventi pas tolimą giminaitę. Bausmės atlikimo metu 17 kartų buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Tai rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.
9. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. V. M. 2023 m. rugsėjo 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei. Vertinant ankstesnių vertinimų duomenis (2019 m. liepos 16 d., 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. spalio 21 d., 2022 m. kovo 29 d.) V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visus kartus buvo įvertinta, kaip vidutinė. Nors nustatytas teigiamas šios rizikos pokytis vertinant dinaminį kriminogeninį veiksnį, „Gyvenimo sąlygos“, ir rizika šioje dalyje mažėjo, tačiau tik formaliai, kadangi nuteistasis nurodė, jog galimo terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atveju, grįžtų gyventi pas tolimą giminaitę (nuteistojo žodžiais) ir yra pateiktas sutikimas deklaruoti gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame name (asmens bylos 3 tomo, 2 dalies, 129 lapas). Tačiau nustatytas ir neigiamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, nustatyto kriminogeninio veiksnio – ryšių srityje nusikalstamo elgesio rizika didėjo, nes nuteistasis 2022 m. sausio 21 d. išsiskyrė su sutuoktine. Neturi kitų socialinių ryšių. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, kad šios aplinkybės vertintinos teigiamai, nes asmuo net ir neturėdamas į ką atsiremti, daro pažangą, dirba, nebaustas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje, vis dar nustatant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šios aplinkybės gali lemti pakartotinį nusikalstamą elgesį.
10. Nors ir sutiktina su teikime nurodytomis aplinkybėmis ir nuteistojo gynėjo teismo posėdyje išsakytais argumentais, jog fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau 2023 m. rugsėjo 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje V. M. vis dar nustatoma nemažai aktualių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – neturi gyvenamosios vietos, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas atsparumas stresui, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, V. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su problemų atpažinimu, jų sprendimų būdais, išmokti valdyti stresą. Nuteistasis turi įvertinti Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai nuteistąjį apibūdinantys veiksniai bus eliminuotis, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.
11. Tuo tarpu asmens bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu V. M. nėra linkęs tikslingai ir sistemingai koreguoti savo elgesio, kadangi tik iš dalies vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam V. M. 2016 m. spalio 19 d. buvo sudarytas individualus Socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. vasario 24 d. buvo papildytas ir atnaujintas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam buvo nustatytos priemonės. Pirmoji priemonė – tęsti darbinę veiklą bausmės atlikimo metu. Nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose – (duomenys neskelbtini). Antroji priemonė – kreiptis dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą. Interviu metu nuteistasis nurodė, kad kreipėsi į administraciją dėl suvirintojo specialybės kvalifikacijos įgijimo, tačiau priimtas mokytis nebuvo. Trečioji priemonė – ieškoti galimybės dalyvauti programoje „(duomenys neskelbtini)“ – apie dalyvavimą duomenų gauta nebuvo. Ketvirtoji priemonė – dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Stengiasi reguliariai ir nuosekliai dalyvauti įstaigos darbuotojų organizuojamuose renginiuose, veiklose, siekia būti įsitraukęs į resocializacijos procesą. Nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. dalyvavo trijuose pokalbiuose su psichologu. Šeštoji priemonė – pokalbis apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimas. Apie įvykusį pokalbį duomenų gauta nebuvo. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nuteistasis V. M. vis dėl to vykdė ne visas jam paskirtas priemones.
12. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis V. M. anksčiau buvo teistas ir antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – 3 kvalifikuotus nužudymus. Šie nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant pasipelnyti) ir itin žiauriai. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. M. pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu jam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat gali būti įvertintos. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad V. M. linkęs menkinti nusikalstamos veikos atlikimą, būtent apsvaigimo nuo alkoholio fone. Taip pat stebimas atsainus požiūris į praeityje gautas nuobaudas, tarp kurių ir nuobauda dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo.
13. Aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai V. M. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.