Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išsilavinimas - 9 klasės, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. V., 2016-06-04, apie 18 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu sudavė savo broliui E. V. į galvos sritį, taip ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasekoje padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, - t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., pripažino visiškai (b. l. 27-29, 32-34), jo parodymuose nurodytos aplinkybės visiškai atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika smulkiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme neanalizuojama, tik išvardijami pagrindiniai įrodymai, kurie neabejotinai įrodo ir patvirtina kaltinamojo kaltę: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 2-3), nukentėjusiojo E. V. parodymai (b. l. 18-19, 21-22), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1459/2016(02) (b. l. 16) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas – mušdamas savo šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK)38 str.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bausmė - viešieji darbai, ir pagal straipsnio sankciją ir pagal bausmių hierarchiją yra pati švelniausia bausmė, tuo tarpu laisvės atėmimas pagal minėto straipsnio sankciją yra pati griežčiausia bausmė (BK 11 str. 2, 3 d., 42, 46, 50 str.).

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.

Prokuroras 2016-06-20 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu bei sąlygomis. (b. l. 59-61, 62-63).

Nukentėjusiajam apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-06-20 (b. l. 64). Duomenų, kad nukentėjusysis per septynias dienas nuo pranešimo gavimo būtų pasinaudojęs teise tokį prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiojo prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokuroro pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - tyčinis nesunkus nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos sąlygomis, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę: laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti:

1) nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą;

2) neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 val.;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirtoji bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams įpareigojant:

1) nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą;

2) neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 val.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

N. V. išaiškinti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.