- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1860-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01058-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Druskininkų butų ūkis“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-182/2014 pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ pateikė teismui ieškinį atsakovui V. L., kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 2874,52 Lt skolą, 115,89 Lt palūkanų; bylinėjimosi išlaidas; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-5).
Nurodė, kad ieškovas teikia šilumos energiją į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios daugiabutyje, esančio (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-08-31 atsakovas ieškovui skolingas už bendro naudojimo patalpų šildymą 2990,41 Lt (2874,52 Lt skola, 115,89 palūkanos). Atsakovo patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų yra atjungti. Tačiau kiti daugiabučio namo butai į patalpos, tame tarpe ir bendro naudojimo patalpos, yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija.
Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis, paskirstomas pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantį Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-19, kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-41, nes namo savininkai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo. Tokia privaloma šilumos paskirstymo metodų pasirinkimo ir taikymo tvarka įsigaliojo nuo 2007-06-21.
Remiantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis (25 str.; 29 str. 3 d.) patalpų savininkai turi pareigą apmokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 16-18). Nurodo, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nenaudojamos dvejus metus, jos uždarytos, centralizuotai nešildomos. Jokio pranešimo apie suvartotą šilumos energiją sutarties iš šilumos tiekėjo negavo. Jam nebuvo žinoma, jog už šildymą ir karštą vandens pašildymą pradėjo skaičiuoti mokestį. Bendro naudojimo patalpomis visiškai nesinaudoja. Be to, atsakovui nepriklauso bendrojo naudojimo patalpų. Su sienomis, kuriose įmontuoti šilumos perdavimo vamzdžiai, atsakovo patalpos nesiriboja. Vamzdžiai, esantys rūsio patalpose yra izoliuoti. Neaišku, kokia metodika vadovaujantis paskaičiuotas mokestis. Ieškovas prilygino atsakovą vartotojams, kurie šildosi butus ar naudingas patalpas, kurie naudojasi šildomomis bendro naudojimo patalpomis.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b. l. 132-135). Ieškovui iš atsakovo V. L. priteisė 2488,72 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2488,72 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas -75 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia šilumą į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas turi 324,07 kv. m. negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Atsakovas nėra šilumos energijos vartotojas, jo patalpose nėra įrengta šildymo įrenginių, jo patalpos atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Per laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-09-01 ieškovas išrašė atsakovui sąskaitas už šiluminę energiją (b. l.94-104, 8-9): 2874,52 Lt už šiluminę energiją ir 115,89 Lt palūkanų. Atsakovas iš dalies su ieškiniu sutinka, pripažįsta, kad kaip patalpų bendrasavininkas privalo proporcingai apmokėti už bendrųjų patalpų ir konstrukcijų šildymą. Atsakovas nesutinka mokėti šilumos pardavimo mokesčio - 409,80 Lt, taip pat už cirkuliaciją vasaros metu 17,06 Lt, prašo sumažinti palūkanas.
Ieškovas, skaičiuodamas atsakovui tenkančią daugiabučiam namui tiekiamą šilumos dalį, pagrįstai naudojo Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau komisija) nutarimu Nr. 03-19 (toliau Metodas Nr. 4), kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu 2005-07-22 komisijos nutarimu Nr. 03-41 (toliau - Metodas Nr. 5).
Teismas nustatė, kad šiluma tiekiama gyvenamajam daugiabučiam namui, atsakovas atlygina už bendro naudojimo patalpoms teikiamą šilumą, todėl jam pardavimo kaina turėtų būti taikoma kaip gyventojui, o ne kaip kitam vartotojui. Tai, kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, nepaneigia aplinkybės, kad jis prisideda kaip bendraturtis prie kitų gyventojų patiriamų išlaidų daugiabučiam gyvenamajam namui išlaikyti, todėl neteisinga jam skaičiuoti pardavimo kainą kaip kitam vartotojui. Teismas sprendė, kad ieškovas neteisingai skaičiavo šilumos pardavimo mokestį, t. y., vietoje 1,65 Lt (2 Lt su PVM) per mėnesį, jis skaičiavo 28,22 Lt (34,15 Lt su PVM), todėl skolos už šilumos pardavimo mokestį dalis už laikotarpį 2012-10-01 iki 2013-09-01 mažintina nuo 409,80 Lt (34,15 Lt x12 mėn. ) iki 24 Lt (2 Lt x12 mėn.).
Nurodė, kad išlaidos bendrų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui turi būti apmokėtos kaip namo savininkų. Nors atsakovas nėra šilumos ir karšto vandens vartotojas pagal sutartį, pagal formuojamą teismų praktiką, jis privalo proporcingai prisidėti prie karšto vandens sistemos cirkuliacijos kaštų (vandens temperatūros palaikymo) atlyginimo. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kad jis neprivalo mokėti vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio.
Nurodė, kad tarp šalių nėra susitarimų dėl palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 115,89 Lt palūkanų yra nepagrįstas ir netenkintinas, nors atsakovas iš dalies sutiko mokėti palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai (b. l. 142-144). Nurodo, kad šilumos kaina už bendrojo naudojimo patalpų šildymą susideda iš trijų dedamųjų: 1) šilumos gamybos, 2) šilumos perdavimo ir 3) šilumos pardavimo kainų. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-06-08 nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos šilumos kainų nustatymo metodikos 36 punktą, šilumos pardavimo kaina- tai kaina, mokama už šilumos pardavimo paslaugas centais už kilovatvalandę arba litais per mėnesį vartotojui, butui ar namui. Ieškovas, vadovaudamasis Komisijos 2012-2-17 nutarimo Nr. O3-25 Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo 2.5 punktu, skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-05-31 vartotojams taikė šias šilumos pardavimo kainas: 1,63 Lt per mėnesį gyventojams (butui), 28,22 Lt per mėnesį kitiems vartotojams arba 0,18 ct/kWh už suvartotą šilumos kiekį. Remiantis komisijos 2013-04-29 nutarimo Nr. O3-136 Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo 2.5 punktu, skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-08-31 vartotojams taikė šias šilumos pardavimo kainas: 1,67 Lt per mėnesį gyventojams (butui), 28,22 Lt per mėnesį kitiems vartotojams arba 0,19 ct/kWh už suvartotą šilumos kiekį. Atsakovas nėra šilumos vartotojas, jis valdo negyvenamąsias patalpas. Todėl tai nereiškia, kad atsakovui turi būti skaičiuojama buitiniams vartotojams (gyventojams/butams) taikoma šilumos pardavimo kaina už jam priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos kiekį. Remiantis teismo sprendimu, apeliantas šilumos pardavimo mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą visiems juridiniams ar fiziniams asmenims, valdantiems komercinio pobūdžio ar kitas negyvenamąsias patalpas turėtų skaičiuoti kaip buitiniams šilumos vartotojams, kas prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Atsakovas nepasinaudojo teise pasirinkti, kad šilumos pardavimo mokestis jam būtų skaičiuojamas į bendrą šilumos kainą. Neaišku kuo remiantis teismas nustatė, kad turi būti taikomas 1,65 Lt be PVM šilumos pardavimo mokestis, nes tokio tarifo nebuvo numatyta. Apelianto teigimu jis turi teisę į metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-8-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 31 punkto nuostatos pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą sumokėti ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos. Tokiu būdu pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principą-prievoles vykdyti tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 151-152). Nurodo, kad šilumos pardavimo mokestis yra nepagrįstai didelis. Nesudarius šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nepagrįstai skaičiuojamos palūkanos. Negyvenamos patalpos savininkui, nevartojančiam šilumos energijos mokėti daugiau negu gyventojas vartojantis šilumos energiją, būtų neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta, jog atsakovui šilumos pardavimo kaina turi būti skaičiuojama gyventojams nustatytu tarifu.
Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Ieškovas minėtam namui teikia šilumos energiją. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau namo bendro naudojimo patalpos, kurios yra ir atsakovo nuosavybė, yra šildomos centralizuotai Byloje sprendžiamas klausimas tik dėl apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos CK 4.83 straipsnyje. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos ( Šilumos ūkio įstatymo 25 str.). Vartotojas, pakeitęs patalpų šildymo būdą, kiekvieną mėnesį apmoka už jam tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ( Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d.). Todėl atsakovas privalo apmokėti už bendrųjų patalpų šildymą.
Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 8 p. nustatyta, jog buitinis šilumos vartotojas, tai fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Taip pat jis apibrėžtas ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintoje Šilumos kainų nustatymo metodikoje. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 punktu, šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
Tarp šalių nėra sudaryta sutarčių dėl šilumos pirkimo-pardavimo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra buitinis šilumos vartotojas, kuriam šilumos pardavimo kaina turi būti skaičiuojama remiantis gyventojams (butui) nustatyta kaina.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neteisingai skaičiavo šilumos pardavimo mokestį. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimas keistinas, nustatant, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 2874,52 Lt skolos.
Apeliacinis skundas tenkintinas ir dalyje dėl 115, 89 Lt palūkanų priteisimo už laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo, kadangi piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Visa skola yra 2990,41 Lt (2874,52 Lt skola + 115,89 Lt palūkanos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą iš naujo išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina jo sumokėtas 90 Lt žyminis mokestis už ieškinį.
Apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 501, 69 Lt, todėl ieškovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 50 Lt žyminį mokestį, o sumokėjo 90 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, todėl ieškovui grąžintina 40 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti visiškai. Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo V. L. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Litesko”, veikiančiam per filialą „Druskininkų šiluma“ (įmonės kodas 110818317, filialo kodas 110896312, adresas Pramonės g. 7, Druskininkai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT08 7044 0600 0530 7309 AB SEB bankas, banko kodas 70440) 2874,52 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt keturi Lt 52 ct) skolos, 115,89 Lt palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2874,52 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 90 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovui UAB „Litesko”, veikiančiam per filialą „Druskininkų šiluma“ 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Grąžinti ieškovui UAB „Litesko”, veikiančiam per filialą „Druskininkų šiluma“ (įmonės kodas 110818317, filialo kodas 110896312, adresas Pramonės g. 7, Druskininkai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT08 7044 0600 0530 7309 AB SEB bankas, banko kodas 70440) 40 Lt permokėto žyminio mokesčio pagal 2014 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymą, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.