- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 1-14-169/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Liubovė Šiušienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį bauda 35 MGL (4 550 Lt). 2014-07-03 nutartimi 35 MGL bauda pakeista areštu 17 parų, bausmę atlikęs; 2) 2011-11-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, iš dalies pakeistu 2012-04-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, – laisvės apribojimu 2 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2013-09-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2014-02-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 208 straipsnio 1 dalį 45 MGL (5 850 Lt) bauda, BK 208 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6 500 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šias bausmes subendrinus visiškai sudedant,– 95 MGL (12 350 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apygardos teismo 2012-04-24 nuosprendžiu pakeista bausme, – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 95 MGL (12 350 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, jog apgaule kito asmens naudai įgijo svetimą turtą: nuo 2005-03-07 iki 2009-02-06 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 300009835, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaule, piktnaudžiaudamas bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prekybai M. Ž. pasitikėjimu melavo jam, kad suderino su UAB „Orenesta“, į. k. 300870584, buveinės adresas – Dubysos g. 27A, Klaipėda, dėl likusių grąžinamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-12-19 debetinį dokumentą serija ORE Nr. 2007703 kaminų sistemų dalių bendroje 21 369,32 litų sumoje, žinodamas, kad šios kaminų sistemos dalys debetinio dokumento išrašymo dienai jau yra išgabentos iš pastarosios bendrovės sandėlio patalpų, tyčia nutylėjo šiuos duomenis, dėl to M. Ž., veikdamas šio paliepimo pasirašyti debetinį dokumentą nesuprasdamas jo nusikalstamų ketinimų, savo parašu patvirtino debetinį dokumentą, tokiu būdu palikdamas jam pareigą atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaminų sistemų grąžinimo, kurias jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, bet ne vėliau kaip iki 2008-12-22, įtikinęs L. J., nesupratusį jo nusikalstamų ketinimų, kad formaliai kaminų sistemos dalys, kaip bendrovės skola bus perduotos jam naudotis, tačiau realiai jų neperdavė, o perleido jas I. P., tokiu būdu apgaule įgijo kito asmens, tai yra I. P. naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 21 369,32 litų.
Taip pat A. P. perduotas teismui kaltinant tuo, jog nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2009 m. vasario 6 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai organizavo už laikotarpį nuo 2005-03-07 iki 2009-01-19 bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, tai yra nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų: 12 straipsnio 1 punkto – nes paslėpė 2004–2005 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, 2004–2005 m. kasos išlaidų nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimais, atsakingų asmenų atsiskaitymais, paslėpė 2006 m. spalio–lapkričio mėn. prekių pirkimo dokumentus; 6 straipsnio 2, 3 punktų, 16 straipsnio 1, 3 punktų – nes paslėpė nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto apskaitos registrus (sąskaitas, žurnalus), kuriuose būtų registruotos pirktos–parduotos prekės, įsigytas ilgalaikis turtas 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus gruodžio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės pirkėjų apskaitos registrus, 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. sausio 1–19 d., (išskyrus 2005 m. pajamų registrus), pajamų ir sąnaudų, pelno apskaitos registrus, nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių (išskyrus 2008 m. spalio–lapkričio mėn.), skolas akcininkui, 2004–2005 m., 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–birželio, rugpjūčio, spalio, 2008 m. balandžio–gegužės, spalio–gruodžio mėn. atsakingų asmenų apskaitos registrus, 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus lapkričio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–rugpjūčio, spalio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės mėn., 2009 m. sausio 1–19 d. skolų tiekėjams apskaitos registrus, taikant dvejybinį įrašą, paslėpė šių sąskaitų likučius, nes apskaitos registruose registruotų ūkinių operacijų duomenys neatitinka dokumentų duomenų, (2004 m. kasos registre registruotos grąžintos A. P. paskolos sumos neatitinka kasos išlaidų orderių sumoms, iš Slovėnijos Respublikos įmonės „Prespor“ pirktų prekių – kaminų komponentų 2008-08-01 sąskaita faktūra 3 387/08/800 už 379 418,98 SK (12 487,46 EUR) ir 2008-08-18 sąskaita faktūra 3 668/08/000 už 362 561,70 SK (11 998,60 EUR) neatitinka pirkimų dokumentų registre registruotai pirktų prekių vertei (6 793,64 Lt), nesutampa didžiosiose knygose likučiai metų pabaigai ir pradžiai (2005 m. didžiosios knygos, kuriuose nurodyti skirtingi duomenys apie atsakingų asmenų likučius laikotarpio pradžiai (2005-01-01 – 200,88 Lt ar 2005-01-01 – 3 802,69 Lt; 2006-01-01 – 408 242,26 Lt ar 2006-01-01 – 16 755,17 Lt, didžiojoje knygoje registruota skola tiekėjams neatitinka tiekėjų žurnale nurodytai skolai (2006-07-01 didžiojoje knygoje nurodyta skola tiekėjams 914 547,58 Lt, tiekėjų žurnale – 296 161,98 (583 791,73–287 629,75), didžiosiose knygose nurodyta kad skolos tiekėjams likutis 2004-12-31 79 037,02 Lt, 2005-01-01 – 74 060,43 Lt, 2005-12-31 – 884 035,50 (828 340,26), 2006-01-01 – 1 431 274,52 Lt, mokesčių, atlyginimų skolos 2005-12-31 – 84 366,41 (197 843,10) Lt, 2006-01-01 – 60 863,12 Lt, apskaitos registrus vedė nesilaikant chronologinės, sisteminės, chronologinės-sisteminės arba kitos nustatytos tvarkos; 13 straipsnio 2 dalies – nes 2008-08-20 PVM sąskaitoje faktūroje LANG Nr. 0001496 nenurodytas pirkėjas. Taip pat dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nes 2004–2005 m. kasos išlaidos nepagrįstos darbo užmokesčio išmokėjimais, paslėpė nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto apskaitos registrų, 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus gruodžio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės, 2009 m. sausio 1–19 d. pirkėjų apskaitos registrų (sąskaitos, žurnalai), kuriuose būtų registruotos pirktos – parduotos prekės, įsigytas ilgalaikis turtas, taikant dvejybinį įrašą, paslėpė šių sąskaitų likučius; įsipareigojimų, nes paslėpė 2004–2005 m., darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, paslėpė 2006 m. spalio–lapkričio mėn. prekių pirkimo dokumentus, nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 (išskyrus 2008 m. spalio–lapkričio mėn.) mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, skolų akcininkams apskaitos registrus, 2004–2005 m., 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–birželio, rugpjūčio, spalio mėn., 2008 m. birželio–gegužės, spalio–gruodžio mėn., 2009 m. sausio 1–19 d. atsakingų asmenų, 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus lapkričio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–rugpjūčio, spalio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės mėn., 2009 m. sausio 1–19 d. skolų tiekėjams apskaitos registrus, taikant dvejybinį įrašą, paslėpė šių sąskaitų likučius; nuosavo kapitalo, nes paslėpė 2004, 2006, 2007, 2008 m., 2009 m. sausio 1–19 d., (išskyrus 2005 m. pajamų registrą), pajamų ir sąnaudų, pelno registrus.
Be to, A. P. buvo perduotas teismui kaltinant dar ir tuo, jog grasino nužudyti žmogų: 2010 m. sausio 20 d. apie 11.17 val. telefonu reikalavo buvusio pavaldinio L. J. pasirašyti fiktyvų dokumentą – kaminų sistemų pirkimo-pardavimo sutartį, kitu atveju grasino nužudyti, sakydamas: ,,jeigu tu nepasirašysi, tai tave pakas”, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 20 d. apie 12.03 val. Mažeikių m. V. Burbos g. 2 esančioje UAB ,,Avitelos prekyba” parduotuvės prekybos salėje reikalavo buvusio pavaldinio L. J. pasirašyti fiktyvų dokumentą – kaminų sistemų pirkimo-pardavimo sutartį, kitu atveju grasino nužudyti sakydamas: ,,tu vasaros nesulauksi”, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl sukčiavimo
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog kai L. J. buvo išrašyta sąskaita dėl kaminų sistemų, jis iš pradžių sutiko, kad vėliau parašys raštą, kad iš tikrųjų tų kaminų atsisakė, jais nesinaudojo ir už juos nesumokėjo. Tik šioje byloje sužinojo, kad kaminų sistemų dokumentus L. J. net neperdavė bankroto administratoriui. Prekė buvo nupirkta, nes ir bankroto administratorius, ir padarytos ekspertizės paliudijo, kad įmonė tokio turto jau nebeturėjo, jis buvo parduotas. Pagal visą dokumentaciją kaminų sistemos įmonei nebepriklausė. Pardavimo sąskaita buvo išrašyta L. J., tačiau kai jis atsisakė apmokėti sąskaitą, ją apmokėjo I. P. ir pasiėmė prekes iš sandėlio Tirkšliuose. Gautus pinigus jis apskaitė, bet ne I. P., o L. J. vardu, nes jo vardu buvo išrašyta sąskaita, todėl reikėjo tik įnešti grynus pinigus ir padengti sąskaitą, kad sąskaita būtų apmokėta ir nereikėtų naikinti dokumento. L. J. žinojo, kad pinigus sumokėjo kitas žmogus. Kai jis atsisakė kaminų sistemų, buvo sutarta, kad kaminų sistemas pirks I. P. ir už jas apmokės. Tik J. neparašė, kad perleidžia tas kaminų sistemas. Prekes I. P. atidavė pats, nes žinojo, kad ji sumokėjo pinigus. Pažymėjo, kad L. J. iš įmonės buvo parduotos tos prekės, kurias įmonė turėjo, o kur UAB „Orenesta“ išrašė debetinį dokumentą – yra ne tos pačios prekės, neatitinkančios nei sudėtimi, nei kiekiu. Nurodė, kad nežino, kas surašė 2008 m. gruodžio 19 d. debetinį dokumentą, pagal kurį grąžintos kaminų sistemos UAB „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad dokumentą pasirašė M. Ž., kuris tuo metu buvo direktorius prekybai. Jis pagal pareigas galėjo sudarinėti pirkimų pardavimų sutartis, pirkti įmonei prekes, daryti grąžinimus, tačiau praktiškai be žodinio suderinimo to nebuvo daroma, ypač kai būdavo atliekamas stambesnis veiksmais, o 21 369 Lt – buvo būtent toks. M. Ž. jokių nurodymų dėl šių kaminų sistemų nedavė, nes apie jas nieko nežinojo. Pripažino, kad L. J. įmonei buvo įnešęs 40 000 Lt, nes įmonei buvo reikalingos lėšos, o L. J. galėjo ir turto įsigyti, ir investuoti į įmonę. Pamatęs, kad įmonės veikla šlubuoja, L. J. pageidavo susigražinti savo pinigus turtu, ir susigrąžino, nes gavo turto už 80 000 Lt.
Nukentėjusysis L. J. parodė, jog 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš įsidarbindamas P. paskolino 39 000 Lt, pavedimu pravedė 32 000 Lt ir 7 000 Lt grynais. Kai įmonės padėtis pablogėjo, kaip garantą, kad paskolinti pinigai bus grąžinti ir išmokėtas atlyginimo įsiskolinimas, A. P. išrašė sąskaitą faktūrą, pagal kurią jam neva buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Nei kaminų sistemų, nei baldų, kuriuos P. jam užrašė neėmė, o vėliau šio turto atsisakė ir pareiškė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Supratęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gresia bankrotas, reikalavo grąžinti paskolintus pinigus, su P. nesipyko, jis jam negrasino, tik sakė, kad įmonė dabar neturi pinigų. Atsiskaitymą už paskolintus pinigus ir neišmokėtą atlyginimą trigubai didesnės vertės bendrovės turtu jam pasiūlė pats A. P., jis įmonės turto nereikalavo. Paaiškino, kad pagal gruodžio 8 d. kasos pajamų orderį 8 864,95 Lt už prekes – monitorių, ofiso baldus nemokėjo, nes P. tuos daiktus jam užrašė kaip garantą. Dėl gruodžio 8 d. pasirašyto kasos pajamų orderio 50 000 Lt sumai paaiškino, kad už gręžimo įrangą „Nemek 300“ į kasą įnešė 28 000 Lt, o likusi suma buvo užskaityta už atlyginimo įsiskolinimą. Pagal tos pačios dienos kasos pajamų orderį 6 405,70 Lt už „Opel Omega Caravan“ neįnešė, nes su šia mašina važinėjosi P., o jis nesivažinėjo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pagal lapkričio 28 d. kasos pajamų orderį už automobilį Kamaz 40 000 Lt į kasą neįnešė, nes tai buvo tie 40 000 Lt, kuriuos paskolino įmonei. Kamazą A. P. paliepimu perrašė B., o tiksliau – jo žmonai ar sugyventinei. 2008 m. gegužės 28 d. sudarė preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį dėl sandėlio Tirkšlių miestelyje, tačiau 32 000 Lt kaip avanso pagal minėtą sutartį neįnešė. Sandoris neįvyko, nes buvo areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Pažymėjo, kad su juo už Kamazą niekas neatsiskaitė, jokios „Opel“ markės mašinos nepardavė, nepardavinėjo ir kaminų sistemų bei baldų. Nesutiko perrašyti kaminų, nes už kaminų sistemas nemokėjo ir jos turėjo būti įmonėje, nes tai įmonės turtas, nemokėjo nei už „Omegą“, nei už baldus.
Liudytoja I. P. parodė, jog 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nekilnojamojo turto agente, žinojo, kad L. J. iš bendrovės buvo įsigijęs daug daiktų, įskaitant ir kaminų sistemą, tačiau vėliau jos atsisakė, o kadangi jai gyvenant nuosavame name reikėjo daug kaminų, ji paprašė A. P., kad šis pasirūpintų, kad tiek kaminai būtų jai pristatyti. Paaiškino, kad vieną kaminų sistemą užsidėjo savo namui, o kitos nespėjo, nes ją išsivežė. Patvirtino, jog kaminų sistemų dalys pagal pasirašytus dokumentus priklausė J., tačiau praktiškai buvo perduoti jai ir ji už juos P. sumokėjo tiek, kiek reikėjo pagal sąskaitą, žinojo, kad J. šių kaminų atsisakė, nes jam geriau buvo susigrąžinti savo skolą pinigais iš bendrovės turto. Dėl kaminų perdavimo su L. J. asmeniškai nesitarė, šį klausimą derino A. P., vieną kartą buvo nuvažiavusi į sandėlį, kuriame buvo sukrauti kaminai, tačiau nelaukė, kol jie bus pakrauti.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas S. K. parodė, jog 2009 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, jis buvo paskirtas šios įmonės bankroto administratoriumi. 2010 m. sausio mėn. Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai jį informavo apie tai, kad pas A. P. kratos metu rastos kaminų sistemos. Po minėto pokalbio kartu su policijos pareigūnais, pasamdytais darbuotojais nuvyko į (duomenys neskelbtini), į mašiną su priekaba kranu pakrovė kaminų sistemas ir išvežė į UAB „Talša“ sandėlį, kur jos saugomos iki šiol. Kai buvo kraunamos kaminų sistemos, jam į mobilų telefoną paskambino L. J. ir pasakė, kad pas jį atvyko A. P. ir reikalauja pasirašyti kažkokias sutartis, susijusias su kaminų sistemų pirkimu–pardavimu. Jis patarė nieko nesirašyti ir informuoti apie tai Mažeikių prokuratūros prokurorę Ročytę, ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2009 m. vasario 6 d. pagal priduodamų dokumentų sąrašą jam buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. P. perdavė jam bendrovės turtą ir dokumentus, kaminų sistema perduota nebuvo. Perduotas tik trumpalaikis turtas, uždarosios akcinės bendrovės „Orenesta“ skola uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, debitorinis įsiskolinimas virš 20 000 Lt. UAB „Orenesta“ parašė reikalavimą per tam tikrą dienų skaičių sumokėti skolą, tačiau iš bendrovės gavo dokumentus, patvirtinančius, kad didžioji jiems pateiktos pardavimui kaminų sistemos dalis buvo grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui M. Ž., o likusi 5 000 Lt skola sumokėta. Gavęs minėtus dokumentus raštu paragino M. Ž. perduoti jam kaminų sistemos dalis arba sumokėti jų vertę. Šiam nesutikus su reikalavimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl 20 000 Lt skolos iš M. Ž. priteisimo. Dėl negrąžintų prekių iš M. Ž. buvo priteista 34 000 Lt. Paaiškino, kad po to, kai su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nutraukė darbo sutartis, naujos darbo sutartys buvo sudarytos su vyr. buhaltere ir ūkio dalies vedėju L. J., kuris turėjo prižiūrėti Jablonskio g. 8, Mažeikiai, esančias biuro patalpas, o atsiradus pirkėjui – parodyti turtą. Dėl L. J. kreditorinio reikalavimo bankroto byloje paaiškino, kad šis asmuo yra pirmos eilės kreditorius dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir trečios eilės kreditorius dėl įmonei paskolintų pinigų. Pažymėjo, kad 2009 m. vasario 6 d. A. P. perduodamas administratoriui turtą, įskaitant ir debitorių skolas, L. J. kaip debitoriaus nenurodė. Tikrindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius nustatė, jog L. J. buvo parduota ar perduota gręžimo įranga. Kompiuteris, kuriuo naudojosi, L. J. buvo parduotas ar perduotas iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo“. Minėtame kompiuteryje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programa, todėl buhalterės prašymu J. leido šiuo kompiuteriu naudotis.
Liudytoja I. M. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2008 ar 2009 m. gruodžio mėnesį buhaltere. Paaiškino, kad PVM sąskaitas faktūras išrašydavo A. P. nurodymu, su debetinių dokumentų apskaita įmonėje susidūrusi nebuvo.
Liudytoja R. M. parodė, jog Klaipėdoje pirko kamino indėklus, tačiau pirkėjo duomenų neatsimena, pirkimo čekių neišsaugojo.
Liudytojas G. D. parodė, jog dirbdamas vežimo paslaugas teikiančioje G. B. individualioje įmonėje sunkvežimiu iš Tirkšlių vežė kaminų sistemas, kurias iškrovė prie A. P. namų.
Liudytoja A. A. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iškėlimo dirbo vyriausia buhaltere, A. P. buvo ir kasininkas, ir direktorius. Jis paimdavo ir įnešdavo pinigus į kasą, o ji išrašydavo pajamų arba išlaidų orderį. Kai bendrovei akcininkas paskolindavo pinigus, pildydavo deklaracijas mokesčiams ir nurodydavo, jog pinigai gauti apyvartinių lėšų papildymui. Neprisiminė atvejų, kad iš kasos būtų vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais.
Liudytojas N. D. parodė, jog dirbo UAB „Orenesta“ darbų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų sandėliuose laikė prekes, kurios buvo nurodytos sąskaitose faktūrose, debetinėse sąskaitose, krovinių važtaraščiuose. Prekės, kurias jis priimdavo, buvo kaminai. Prekių apskaitos žurnalų nepildė, nes nereikėjo. Dėl 2008 m. gruodžio 19 d. debetinio dokumento paaiškino, kad šiame dokumente surašytos ne tą pačią dieną atiduotos prekės, be to, prekės buvo išvežtos ne 2008 m. gruodžio 19 d. Dėl to, kokias prekes ir kam atiduoti, jis bendravo tik su M. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius prekybai M. Ž. pasirašė debetinį dokumentą serija ORE Nr.2007703 bendrai 21 369,32 Lt sumai, kuriame nurodyta, jog grąžinamos prekės pagal sąskaitas LANG0001556, LANG0001555, LANG0001566, LANG0001613, LANG0001518 (1 t., 56 b. l.).
M. Ž. 2008-07-08 darbo sutartimi Nr.109 nuo 20008-07-08 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi prekybai, darbo sutartį nutraukė 2009-01-12 (1 t., 146 b. l.).
Iš 2009-04-03 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, jog patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir pirmos eilės kreditoriaus L. J. 12 777,10 Lt sumai, trečios eilės kreditoriaus L. J. 32 000 Lt sumai (1 t., 197–200 b. l.).
2010-01-05 kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) kratos pas A. P. metu buvo rasta ir paimta: 337 vnt. 20 cm skersmens šamotai, 200 vnt. 16 cm skersmens šamotai, 14 vnt. 16 cm skersmens išvalymo šamoto trišakiai, 26 vnt. 20 cm skersmens prijungimo šamoto trišakiai. Paimtos kaminų sistemų dalys rastos sukrautos priešais namą, už tvoros. (2 t., 116–125 b. l.)
2010-01-19 nutarimu kratos metu paimtos kaminų sistemų dalys grąžintos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui (2 t. 127, 128 b. l.).
2012-04-04 Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu iš M. Ž. likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3 501,57 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (6 t., 84–90 b. l.).
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė duomenis, kad sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Orenesta“ rasti nepavyko, tačiau pagal buhalterinės apskaitos dokumentus tarp nurodytų šalių buvo vykdomos komercinės operacijos. Taip pat pateikė duomenis, kad 2009-02-06 A. P. perdavė bankroto administratoriui UAB Orenesta“ 34 304,67 litų debetinį įsiskolinimą, o 2009-02-17 bankroto administratoriui pareikalavus UAB „Orenesta“ apmokėti 34 304,67 litų skolą, UAB „Orenesta“ pateikė finansinius dokumentus ir 2008-12-19 debetinį dokumentą bendrai 21 369,32 litų sumai, kurie patvirtino dalinį 34 304,67 litų skolos apmokėjimą, tačiau šis išrašytas debetinis dokumentas nebuvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (1 t., b. l. 121–123).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Objektyviai sukčiavimas pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas.
Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-312/2013).
Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiai asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu teismų praktikoje ne visada pripažintinas sukčiavimu. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo.
Šiuo atveju nustatant nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo ribą svarbios gali būti daug aplinkybių. Apgaulės pasireiškimo būdas teismų apibrėžiamas kaip nukentėjusiojo įtikinėjimas, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, suklaidinant dėl ketinimų.
M. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vienu iš vadovų, atsakingų už tam tikrą darbo sritį – prekybą (komerciją), vadinasi, jo darbo pobūdį apsprendė jo pareigybė – direktorius prekybai, todėl jis turėjo teisę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jo įgaliojimų ribose, atlikti tam tikrus veiksmus, tame tarpe gauti ir priimti prekes, pasirašyti sąskaitas ir pan., bei pareigą atsiskaityti su bendrove už savo atliekamus veiksmus. Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog debetinį dokumentą serija ORE Nr.2007703 bendrai 21 369,32 Lt sumai, kuriame nurodyta, jog grąžinamos prekės, M. Ž. pasirašė kaltinamajam jį apgavus, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, meluojant, liepiant jį pasirašyti. Minėtas kaltinimas pareikštas remiantis vien nukentėjusiojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas sprendžia, jog M. Ž. pasirašydamas Debetinį dokumentą neįsitikinęs, kad prekės tikrai grąžintos į UAB „Langvesta“ sandėlį, neperdavęs minėto dokumento bendrovės buhalterijai, elgėsi itin nerūpestingai.
Be to, nesant neginčijamų įrodymų, kad bankroto administratoriui saugoti perduotos kaminų sistemų dalys, kurios kratos metu buvo paimtos iš I. P., yra tos pačios, kurios nurodytos Debetiniame dokumente, atsižvelgiant į tai, jog L. J. patvirtino nei kaminų sistemų, nei baldų, kuriuos P. jam užrašė neėmęs, o vėliau šio turto atsisakęs ir pareiškė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, konstatuotina, jog neįrodyta, kad kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įtikinęs L. J., nesupratusį jo nusikalstamų ketinimų, kad formaliai kaminų sistemos dalys, kaip bendrovės skola bus perduotos jam naudotis, realiai jų neperdavė, o perleido jas I. P., tokiu būdu apgaule įgijo kito asmens, tai yra I. P. naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 21 369,32 litų, nes
Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Visi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, turi būti nustatyti patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje. Teismo nuosprendžiui, kaip didžiausią teisinę galią turinčiam procesiniam dokumentui, yra keliami atitinkami reikalavimai – jis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo nuosprendis laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai jis priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso reikalavimų ir kai juo tiksliai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagrįstu teismo nuosprendis pripažįstamas tik tada, jeigu jis priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais.
BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įta-riamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Ne-kaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abe-jonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių A. P. išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo iki 2008 m. gruodžio 21 d., po to įmonės akcijas pardavė broliui V. P., kuris perėmė vadovavimą ir buhalteriją, todėl nuo to laiko visa atsakomybė galėjo tekti tik jam arba buhalterei. Pažymėjo, kad visus dokumentus, kurie buvo įmonėje, perdavė bankroto administratoriui, nors nuo 2008 m. gruodžio 21 d. už dokumentų buvimą ir naudojimą jis nebuvo atsakingas. jog perduodant dokumentus bankroto administratoriui S. K., pastarajam nebuvo svarbu, kas pasirašo perduodamus dokumentus – ar direktorius, ar pavaduotojas, ar vadybininkas, o jis tuo metu dirbo vadybininku. Kai pasirašinėjo dokumentus, buhalterinė programa buvo pilnai išsaugota, todėl reikalui esant ją buvo galima perkelti į nešiojamą laikmeną, į kitą kompiuterį ir ja naudotis. Dėl 2009-01-01–19 d. skolų tiekėjams apskaitos registrų nurodė, kad atsakingas buvo direktorius V. P.. Dėl 2004, 2005, 2006 metų buhalterinių dokumentų nurodė, jog jie buvo buhalterinėje kompiuterinėje programoje, visi popieriniai dokumentai buvo perduoti S. K.. Kiekvienais metais mokesčiams priduodamos ataskaitos, kuriose nurodomas ilgalaikis, trumpalaikis turtas, neišmokėtos ir mokėtinos sumos, kreditai. Paslėpus prekes ir turtą – nesueitų balansas.
Liudytojas S. K. parodė, jog atliekant įvairius ikiteisminius tyrimus iš jo buvo pareikalauta pateikti visus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus dokumentus. 2011 m. kovo 4 d. finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnė Z. R. informavo apie tai, kad atliekamai ekspertizei jai nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo dokumentai už 2006 metų spalio ir lapkričio mėnesius. Palyginus 2009 m. vasario 6 dienos dokumentų perdavimo aktą su tais dokumentais, kurie buvo pateikti ekspertizei, buvo nustatyta, kad trūksta dviejų segtuvų, kurie, jo manymu, dingo nuo 2009 m. vasario 6 dienos, kai buvo jam perduoti, iki 2009 metų spalio pabaigos, kai juos parsivežė į Šiaulius. Jam perduoti dokumentai buvo laikomi ir saugomi pagrindiniame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie buvo E. K. žinioje, po to – L. J. žinioje
2009-12-21, 2010-02-01, 2010-04-23, 2011-01-28, 2011-02-04 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus buvo pareikalauta pateikti bendrovės dokumentus, tačiau tarp pateiktų dokumentų nebuvo dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo V. P.. Taip pat nepateikti atsargų, parduoti skirtų prekių registras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004, 2005, 2006, 2008 m. ir 2009 m. sausio 19 d. balansai, todėl negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, nuo kada tapo nemoki, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ūkines operacijas (tame tarpe ir turto pardavimo operacijas), kurios buvo ekonomiškai nepagrįstos ir sumažino bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su klientais, kreditoriais (1 t., 124, 165–167 b. l., 2 t., 46–47, 74, 76 b. l.).
Liudytoja E. K. parodė, kad 2008 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės padėjėja. Kasos pajamų kvitą 27 321,13 Lt sumai išrašė paprašyta A. P.. Nebuvo mačiusi, kad į kasą būtų atnešti grynieji pinigai. Kai atidavinėjo dokumentus bankroto administratoriui, juos kartu su administratoriumi sutikrino, įmonės apskaitos dokumentai buvo visi, apie tai, kad trūksta vieno segtuvo, sužinojo po mėnesio. Patikino, kad viską, ką perdavė, buvo palikusi kabinete.
2009-04-20 Nr. 5-9/13 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuris buvo atliktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-07021-08, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktūros (3 t., 181–184 b. l.);
2011-02-28 Nr. 5-9/6 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuris buvo atliktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 73-2-00022-10, kurioje ikiteisminis tyrimas išskirtas dalyje, dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 73-1-00795-09, nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-19 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto ir įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Be to, nurodyta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. M. patvirtino, jog 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai administratoriui buvo pateikti netvarkingi, trūko kai kurių dokumentų, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal buhalterinės apskaitos programą „Kredis“, o nuo 2008 m. spalio mėnesio – pagal buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“ demonstracinę versiją, tačiau iš darbo išėjus buhalterei E. G., programa nebuvo pratęsta ir neišsaugoti buhalteriniai duomenys už 2008 m, spalio–gruodžio mėnesius (5 t., 64–70 b. l.);
2011-05-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-56-372/2011, kuria nutarta pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, ūkinės operacijos nebuvo tinkamai fiksuojamos (4 t., 58–60 b. l.);
2013-04-11 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktu Nr. 140-(01731)-IS1-1879, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nuo 2004-03-17 iki 2004-05-20 vadovavo direktorė I. P., nuo 2004-05-20 iki 2005-03-07 – A. P., nuo 2004-03-07 iki 2009-02-06 – A. P.. Nustatyta, kad tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų:
12 straipsnio 1 punkto, nes nepateikti 2004–2005 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, 2004–2005 m. kasos išlaidos nepagrįstos darbo užmokesčio išmokėjimais, atsakingų asmenų atsiskaitymais, nepateikti 2006 m. spalio–lapkričio mėn. prekių pirkimo dokumentai;
6 straipsnio 2, 3 punktų, 16 straipsnio 1, 3 punktų, nes nepateikti nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto apskaitos registrai (sąskaitos, žurnalai), kuriuose būtų registruotos pirktos – parduotos prekės, įsigytas ilgalaikis turtas, 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus gruodžio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn. 2007 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės pirkėjų, apskaitos registrai, 2004, 2006, 2007, 2008 m., 2009 m. sausio 1–19 d., (išskyrus 2005 m. pajamų registrą), pajamų ir sąnaudų, pelno apskaitos registrai, nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių (išskyrus 2008 m. spalio–lapkričio mėn.), skolos akcininkui, 2004–2005 m., 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–birželio, rugpjūčio, spalio, 2008 m. balandžio–gegužės, spalio–gruodžio mėn. atsakingų asmenų apskaitos registrai, 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus lapkričio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–rugpjūčio, spalio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės mėn., 2009 m. sausio 1–19 d. skolų tiekėjams apskaitos registrai, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai, nes apskaitos registruose registruotų ūkinių operacijų duomenys neatitinka dokumentų duomenų, (2004 m. kasos registre registruotos grąžintos paskolos sumos A. P. neatitinka kasos išlaidų orderių sumoms, iš Slovėnijos Respublikos įmonės „Prespor“ pirktų prekių – kaminų komponentų 2008-08-01 sąskaita faktūra 3 387/08/800 už 379418,98 SK (12487,46 EUR) ir 2008-08-18 sąskaita faktūra 3 668/08/000 už 362561,70 SK (11998,60 EUR) neatitinka pirkimų dokumentų registre registruotai pirktų prekių vertei (6793,64 Lt), nesutampa didžiosiose knygose likučiai metų pabaigai ir pradžiai (2005 m. didžiosios knygos, kuriuose nurodyti skirtingi duomenys apie atsakingų asmenų likučius laikotarpio pradžiai (2005-01-01 – 200,88 Lt ar 2005-01-01 – 3802,69 Lt; 2006-01-01 – 408242,26 Lt ar 2006-01-01 – 16755,17 Lt, didžiojoje knygoje registruota skola tiekėjams neatitinka tiekėjų žurnale nurodytai skolai (2006-07-01 didžiojoje knygoje nurodyta skola tiekėjams 914547,58 Lt, tiekėjų žurnale 296161,98 (583791,73–287629,75), didžiosiose knygose nurodyta kad skolos tiekėjams likutis 2004-12-31 79037,02 Lt, 2005-01-01 – 74060,43 Lt, 2005-12-31 – 884035,50 (828340,26), 2006-01-01 – 1431274,52 Lt, mokesčių, atlyginimų skolos 2005-12-31 – 84366,41 (197843,10) Lt, 2006-01-01 – 60863,12 Lt, pateikti apskaitos registrai nesilaikant chronologinės, sisteminės, chronologinės-sisteminės arba kitos nustatytos tvarkos; 13 straipsnio 2 dalies, nes 2008-08-20 PVM sąskaitoje faktūroje LANG Nr. 0001496 nenurodytas pirkėjas. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių laikotarpyje nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 su UAB „Orenesta“ sudariusi nebuvo. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsigijo prekių, kurių pavadinime yra nurodytas žodis kaminas, iš UAB „Impeka“, Kontauto IĮ už 7 888,03 Lt ir iš Slovėnijos Respublikos įmonės „Prespor“ už 29 654,53 EUR (12 487,46 + 11 998,60 + 5 168,47) t. y. 102 391,16 Lt. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių, kurių pavadinime nurodytas žodis kaminas, UAB „Orenesta“ už 57 752,28 Lt. 2008-08-20 PVM sąskaitoje faktūroje LANG Nr. 0001496 (prekių pavadinime nurodytas žodis kaminas) už 2 739,68 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų registre pirkėjas nenurodytas. Nustatyta, kad pirkėjo UAB „Orenesta“ 2008-12-19 debitoriniame dokumente ORE Nr. 2007703 nurodyta, kad grąžinamos prekės, kurių pavadinime yra žodis kaminas, pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 369,32 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio mėn. apskaitos dokumentai nepateikti, todėl negalima nustatyti ar buvo registruotas prekių grąžinimas. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių, kurių pavadinime nurodytas žodis kaminas, įmonėms už 79 902,02 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-17 dviejose PVM sąskaitose faktūrose serija LANG Nr. 1635, nurodyti skirtingi duomenys apie prekių, kurių pavadinime yra žodis kaminas, pardavimą UAB „Impeka“, t. y.: 7 m kaminas su ventiliacija, 7 m kaminas, trišakis už 19 279,71 Lt ir 7 m kaminas 20 be stogelio, 7 m kaminas su ventiliacija už 23 103,74 Lt, iš viso už 42 383,45 Lt. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes, kurių pavadinime nurodytas žodis kaminas, UAB „Orenesta“ už 57 752,28 Lt, kitoms įmonėms už 12 2285,50 Lt (79 902,02 + 42 383,45) ir už 2 739,68 Lt (sąskaitoje pirkėjas nenurodytas). Iš pateiktų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka ir parduoda prekes, kurių pavadinime nurodytas žodis kaminas, bet nepateiktas atsargų, parduoti skirtų prekių registras, negalima nustatyti, kaip kito kaminų likutis ir koks šių kaminų likutis bankroto bylos iškėlimo dienai. Nustatyta, kad iš tyrimui atlikti pateiktų 2004-03-12 – 2009-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimo, pardavimo sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, kasos ir banko dokumentų, didžiųjų knygų negalima iš dalies nustatyti: – turto, nes 2004–2005 m. kasos išlaidos nepagrįstos darbo užmokesčio išmokėjimais, nepateikti nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto apskaitos registrai (sąskaitos, žurnalai), 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus gruodžio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn. 2007 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės, 2009 m. sausio 1–19 d. pirkėjų apskaitos registrai (sąskaitos, žurnalai), kuriuose būtų registruotos pirktos – parduotos prekės, įsigytas ilgalaikis turtas, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai; – įsipareigojimų, nes nepateikti 2004–2005 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentai, nepateikti 2006 m. spalio–lapkričio mėn. prekių pirkimo dokumentai, nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 (išskyrus 2008 m. spalio–lapkričio mėn.) mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, skolų akcininkams apskaitos registrai, 2004–2005 m., 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–birželio, rugpjūčio, spalio mėn., 2008 m. birželio–gegužės, spalio–gruodžio mėn., 2009 m. sausio 1–19 d. atsakingų asmenų, 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. (išskyrus lapkričio mėn.), 2006 m. sausio–gegužės mėn., 2007 m. gegužės–rugpjūčio, spalio mėn., 2008 m. balandžio–gegužės mėn., 2009 m. sausio 1–19 d. skolų tiekėjams apskaitos registrai, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai; – nuosavo kapitalo, nes nepateikti 2004, 2006, 2007, 2008 m., 2009 m. sausio 1–19 d., (išskyrus 2005 m. pajamų registrą), pajamų ir sąnaudų, pelno registrai (4 t., 94–128 b. l.).
BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą:1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2004-03-12 iki 2009-01-19 nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Minėta, jog A. P. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai organizavo už laikotarpį nuo 2005-03-07 iki 2009-01-19 bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, tai yra nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes paslėpė apskaitos dokumentus. Pažymėtina, jog BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos organizavimą.
Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012).
Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai“). Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).
Nuo 2004 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo E. S., nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2006 m. liepos 24 d. vyriausiąja buhaltere dirbo A. J., nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2008 m. spalio 24 d. vyriausiąja buhaltere dirbo A. A., taigi tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikantis norminių aktų reikalavimų nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2009 m. sausio 19 d. turėjo anksčiau nurodyti buhalteriai ir vyr. buhalteriai.
Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. 2009 m. vasario 6 d. Turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr.1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. P. perdavė, o Bankroto administratorius S. K. priėmė: 1. Ilgalaikį turtą (priedas Nr.1) 1 863 300,90 Lt sumai; 2. Trumpalaikį turtą (debitoriniai įsiskolinimai) priedas Nr.2 320 597,57 Lt sumai; 3. Finansinės apskaitos bei kitus dokumentus (priedas Nr.3), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ apvalų antspaudą (1 t., 127–163 b. l.). Tačiau iš minėtų dokumentų negalima nustatyti, kokius Finansinės apskaitos bei kitus dokumentus A. P. perdavė bankroto administratoriui S. K., nes byloje nėra perdavimo akte minimo priedo Nr.3. Liudytojas S. K. parodė, jog iš jam perduotų dokumentų dingo du segtuvai, dėl kurių dingimo jis 2011 m. kovo 4 d. kreipėsi į prokuratūrą.
Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visumą, į tai, jog liudytojas S. K. patvirtino, jog palyginus 2009 m. vasario 6 dienos dokumentų perdavimo aktą su tais dokumentais, kurie buvo pateikti ekspertizei, buvo nustatyta, kad trūksta dviejų segtuvų, kurie, jo patikinimu, dingo nuo 2009 m. vasario 6 dienos, kai buvo jam perduoti, iki 2009 metų spalio pabaigos, kai juos parsivežė į Šiaulius, į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2009 m. sausio 19 d. tvarkė buhalteriai ir vyr. buhalteriai, į tai, jog nėra duomenų, jog A. P. paslėpė kaltinime nurodytus buhalterinius dokumentus, nes jų dingimo faktas konstatuotas po minėtų dokumentų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui praėjus daugiau kaip dviem metams, kaltinamasis A. P. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl grasinimo nužudyti
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog L. J. ne pats suprato, kad jį kažkas žada nužudyti, bet pasiskambino S. K., kuris paaiškino, kad jam gresia pavojus ir jis turi kreiptis į prokuratūrą. Pripažino, kad buvo nuvažiavęs į prekybos centrą „Avitela“, kur paprašė L. J., parašyti dokumentą, kad perleidžia kaminų sistemas tam pirkėjui, kuris už jas yra sumokėjęs, kadangi jis už prekes neapmokėjo, šiam nesutikus, išėjo, paskambino I. P. ir pasakė, kad Laimis atsisako parašyti dokumentą. Pažymėjo, kad toje patalpoje yra vaizdo kameros, buvo klientų, buvo jo bendradarbis, jei būtų buvęs grasinimas, būtų kas nors girdėjęs. Neigė grasinęs L. J. pakasti.
Nukentėjusysis L. J. parodė, jog A. P. pažinojo nuo 2007–2008 metų, sutarė gerai, nebūdavo jokių konfliktų. P. jam grasino du kartus, vieną kartą – kai nesutiko pasirašyti dokumentų, kad kaminus parduoda jo žmonai Ingai, buvo atvažiavęs į darbą UAB „Avitelos prekyba“, esančią Mažeikiuose, Burbos g. 2, sakė, kad nesulauks vasaros, ir anksčiau, – kai pardavė gręžyklą, kurią buvo iš jo nupirkęs už skolas, sakydamas, kad pakas. Tokius A. P. pasakymus suprato kaip rimtus grasinimus, nes A. P. yra ne vaikas, o verslininkas ir tokiais žodžiais nesisvaido. Apie grasinimą paskambinęs pasakė S. K., kuris patarė skambinti prokurorei Ročytei. Jis taip ir padarė.
Liudytojas H. Š. parodė, jog prieš ketverius metus jam būnant L. J. bute atvažiavo A. P., sužinojęs, kad Laimio nėra namie, pasakė, kad jis nepasirašo už kaminus ir išėjo.
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, bei kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti.
Nukentėjusysis L. J. parodė, jog su kaltinamuoju gerai sutarė, konfliktų nebuvo, todėl spręstina, jog byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad kaltinamasis grasino nužudyti L. J., esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Be nukentėjusiojo L. J. parodymų, tariamų grasinimų nužudyti nepatvirtinant jokiems kitiems byloje esantiems duomenims, atsižvelgiant į gerus kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius, į tai, jog pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko parduotuvėje, dienos metu, konstatuotina, jog A. P. nepadarė veikos, turinčios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių ir tuo pagrindu jis išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajam panaikintina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: L. J. mobilaus ryšio telefonas, perduotas L. J. (4 t., 169–170 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam jo savininkui; 2010-01-05 kratos protokolu iš (duomenys neskelbtini), paimtos kaminų sistemos ir jų dalys (337 vnt. 20 cm skersmens šamotų, 200 vnt. 16 cm skersmens šamotų, 14 vnt. 16 cm skersmens išvalymo šamoto trišakių, 26 vnt. 20 cm skersmens prijungimo šamoto trišakių) perduotos saugoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui S. K. (2 t., 126–128 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jų savininkui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Proceso išlaidos: 12 956,49 Lt už ekonominės ekspertizės atlikimą (4 t., 93 b. l.), 1 787,91 Lt už rašysenos tyrimo atlikimą (4 t., 66 b. l.), kaltinamąjį A. P. išteisinus, iš jo nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
A. P. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
A. P. išteisinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuo nuosprendžio paskelbimo A. P. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: L. J. mobilaus ryšio telefoną, perduotą jam saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jo savininkui L. J.; 2010-01-05 kratos protokolu iš (duomenys neskelbtini), paimtas kaminų sistemas ir jų dalis (337 vnt. 20 cm skersmens šamotų, 200 vnt. 16 cm skersmens šamotų, 14 vnt. 16 cm skersmens išvalymo šamoto trišakių, 26 vnt. 20 cm skersmens prijungimo šamoto trišakių) perduotas saugoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.