Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Visagino pasieniečių mokyklos apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Visagino pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovams J. J., R. J. ir A. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui Visagino savivaldybės administracijai, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti pagrindų nėra. Byloje ginčas yra kilęs dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinės 2002-04-17 sutarties Nr. 17 nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš 94,67 m² bendro ploto 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Minėtos Sutarties 7 punkte yra sakoma, kad Sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jei nuomininkas nutraukė darbo santykius su įmone, įstaiga ar organizacija. Nuomininkas ir kartu su juo gyvenantys asmenys iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinami LR įstatymų nustatyta tvarka (b.l.15-16). Nuo 1999 metų, kada atsakovai apsigyveno Visagino pasieniečių mokyklos bendrabutyje, pasikeitė įstatymų nustatyta asmenų iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tvarka ir sąlygos. Apelianto nuomone, sprendžiant kilusį ginčą taikytinos naujojo CK 6.620 str. nuostatos, leidžiančios iškeldinti atsakovus iš tarnybinių patalpų be buvusio darbdavio įpareigojimo suteikti jiems kitą gyvenamąją patalpą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš Visagino pasienio policijos mokyklos gyvenamojo namo tipinių nuomos sutarčių registravimo žurnale esančių įrašų (b.l.101-102), Tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo žurnalo (b.l.109-112) bei Gyventojų registro tarnybos pažymos Nr. (29)9R-3035 (b.l.6) padarė teisingą išvadą, kad bylos šalis (išskyrus A. J.) nuomos teisiniai santykiai sieja dar nuo 1999 metų. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog atsakovė R. J. buvo atleista iš tarnybos dėl sveikatos būklės ir 2000-04-04 išleista į dalinę VRM pensiją (b.l.47, 69) (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), o su ja 1999 m. pasirašyta buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis tuo metu nebuvo nutraukta (1964 m. CK 363 str. 4 p.).

Pagal 1964 m. CK 363 str. 4 p. (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija), kuri galiojo iki 2000-07-05, darbuotojai, atleisti iš tarnybos dėl sveikatos būklės, gali būti iškeldinami tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų negaliojimas atgal, t.y. tiems juridiniams faktams ir šių faktų pasekmėms, kurie atsirado iki teisės aktų įsigaliojimo, suponuoja civilinių teisių ir pareigų, įgytų galiojant ankstesniam teisės aktui, tęstinumą. Šios teisės ir pareigos automatiškai neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu, jei pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos anksčiau įgytos civilinės teisės ir pareigos išnyksta nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002 T.J. V. v. Kauno miesto valdyba ir kt., kat. 18.2; 45.9.1). Kitaip tariant, nuomos sutartis su buvusiu darbuotoju, kuris iš tarnybos buvo atleistas dėl sveikatos būklės iki 2000-06-15, gali būti nutraukta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tik paties darbuotojo pageidavimu: nuomotojas praranda teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą, antraip būtų pažeisti buvusio darbuotojo teisėti lūkesčiai, susiję su kitos gyvenamosios patalpos suteikimu.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis apelianto pastabas, jog nuomos sutarties šalys ir dalykas yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos identifikuojamos sutartys. Pagal bendrą taisyklę vieno iš išvardintų elementų pakeitimas gali reikšti arba ankstesnės sutarties pakeitimą (teisinių santykių modifikavimą), arba jos nutraukimą (teisinių santykių pasibaigimą), o abiejų sutarties sudedamųjų dalių pakeitimas vienu metu – tik sutarties nutraukimą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į sutarties elementų pakeitimo tikslą. Pasienio policijos departamento prie LR VRM Visagino pasienio policijos mokyklos Socialinių garantijų komisijos 2001-03-07 posėdžio protokole Nr. 10 užfiksuota, kad buvo gautas (ir patenkintas) J. J. prašymas skirti laisvą butą (Nr. - duomenys neskelbtini), siekiant pagerinti jo (šeimos) gyvenimo sąlygas (b.l.9-10). Atsakovė R. J. sutiko, kad nuomos sutartis dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) būtų sudaryta su vyru J. J., jog nuomotojui (ieškovui) būtų patogiau išskaičiuoti iš jos tuo metu dar tebedirbusio sutuoktinio atlyginimo komunalinius mokesčius už butą (b.l.114) (Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų 2001-03-19 apmokėjimo sutartis – b.l.13-14). Taigi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, formaliai 1999 m. nuomos sutartis su atsakove R. J. dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, nuomotojui 2001-03-19 sudarius sutartį dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau buto Nr. perregistruotas) su atsakovu J. J. (b.l.11-12). Tačiau nuomininkas buvo pakeistas ne dėl kokių nors juridinių faktų, su kuriais įstatymas sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, o grynai, kaip minėta, pragmatiniais sumetimais, todėl vienos sutarties šalies, kaip jos elemento, pakeitimas šiuo konkrečiu atveju laikytinas antraeiliu dalyku. Kad taip yra iš tiesų, įrodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Visagino pasieniečių mokyklos viršininko - pulkininko V. S. 2007-01-30 raštas Nr. (21/25)-12-112 „Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo“ (b.l.100), kuriame pats ieškovas (nuomotojas) pripažino faktą, jog atsakovo J. J. šeima gyvenamąsias patalpas mokyklos bendrabutyje nuomoja daugiau nei 10 metų, tokio fakto pripažinimas patvirtinamas ir kitais bylos rašytiniais įrodymais (b.l.84, 86, 92). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuomininko (tos pačios šeimos vieno nario kitu) pakeitimas neturi esminės reikšmės sprendžiant nuomos santykių tęstinumo nuo 1999-03-25 klausimą, o nuomos sutarties dalyko, t.y. buto Nr. pakeitimas, apima tik nuomos teisinių santykių modifikavimą. Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismas teisingai parinko byloje taikytiną materialiosios teisės normą (1964 m. CK 363 str. 4 p.), kuri įpareigoja buvusį darbdavį iš tarnybinių patalpų iškeldinant nuomininką ir jo šeimos narius suteikti jiems kitą gyvenamąją patalpą.

Nuomos santykiams tarp bylos šalių besitęsiant, pasikeitė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kai 2001-07-01 įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas. Todėl sprendžiant klausimą dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo, reikia, be kita ko, vadovautis ir minėto akto nuostatomis. CK 6.620 str., kuriuo remiasi apeliantas, yra nukreipiamoji norma, kuri pateikia nuorodą į CK 6.616 str., numatantį atvejus, kada iškeldinant fizinius asmenis iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų privalu suteikti kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas. CK 6.616 str. 1 d. 3 punktas sako, jog iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu gyvenamosios patalpos yra pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Pažymėtina, kad atsakovus siekiama iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų būtent dėl šios priežasties, o ne dėl kiekvieno iš atsakovų (išskyrus A. J.) tarnybos santykių pas ieškovą pasibaigimo, šie nutrūkę dėl atsakovų sveikatos būklės gana seniai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Visagino pasieniečių mokyklos viršininkas V. S. ne sykį atkreipė Visagino miesto mero dėmesį, kad Visagino pasieniečių mokykla ir jai priklausantys pastatai (bendrabučiai) iki 2008 metų bus uždaryti ir perduoti VĮ Valstybės turto fondui, o mokykla - perkelta į naują dislokacijos vietą Medininkuose, Vilniaus raj. (b.l.38, 100). Kadangi dabartinės tarnybinės gyvenamosios patalpos nebeatliks savo tiesioginių, t.y. gyvenamosios paskirties funkcijų, nuomotojas pagal CK 6.616 str. 1 d. 3 punktą turi pasirūpinti suteikti atsakovams kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas. Tokią savo pareigą, kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovas bent iš dalies mėgino realizuoti (b.l.84, 86, 92).

Ieškovas ir anksčiau, dar 2003 m. prašė Visagino miesto mero tarpininkauti skiriant atsakovams (3 asmenims) gyvenamąjį plotą (b.l.38). Visagino savivaldybės administracija 2003-05-22 rašte Nr. (4.13)-1-1111 „Dėl gyvenamojo ploto skyrimo“ nurodė galinti pasiūlyti gyvenamąjį plotą, esantį bendrabučiuose Kosmoso g. 28 ir 30 (b.l.39). Atsakovas J. J. su šiuo raštu supažindintas pasirašytinai 2003-05-28, tačiau, kaip paaiškino teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, pasiūlymo atsisakė, nes nenorėjo iš buto bendrabučio tipo name keltis į gyvenamąjį plotą (kambarį) bendrabutyje su daliniais patogumais (b.l.124). Toks atsisakymas pasinaudoti įstatymo suteiktomis garantijomis yra pagrįstas, todėl neprilygsta atsakovo atsisakymui nuo gyvenamosios patalpos nuomos lengvatinėmis sąlygomis (ne rinkos kainomis) apskritai. CK 6.617 str. apibrėžia tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos sąvoką, t.y. ji, be kita ko, turi būti ne mažesnio ploto ir turėti ne mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji; suteikiama patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitiktų iškeldinamųjų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie gyvenamųjų patalpų Kosmoso g. 28 ir 30 būklę, plotą, kambarių skaičių, todėl laikytina, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovams pasiūlytos gyvenamosios patalpos būtų lygiavertės turimoms (CPK 178 str.). Antra vertus, nėra duomenų ir apie tai, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo grindžiamas šis pasiūlymas (dėl tarnybos santykių pasibaigimo, dėl patalpų pertvarkymo į kitos paskirties patalpas ar dėl kitų priežasčių). Kadangi CK 6.616 str. įpareigoja nuomotoją suteikti atsakovams kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, o šis minėtos pareigos neįvykdė, nuomos sutartis su atsakovais negali būti nutraukiama ir pastarieji negali būti iškeldinami, nesuteikiant kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir motyvai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktinas galioti iš esmės nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.