- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-533-149-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Viktoras Dovidaitis
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Nuteistasis
- T. S.
- Advokatai
- Aivaras Gilys
- Kategorijos
Pranešėja Leonarda Gurevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-533/2012
Teisėjas Valdas Petraitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.;2.4.7.;2.1.15.3.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista iš T. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 208,44 Lt (du šimtai aštuoni litai keturiasdešimt keturi centai) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo T. T. civilinis ieškinys dėl 958 Lt turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies. Priteista iš T. S. 700 Lt (septyni šimtai litų) turtinės ir 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. T. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
T. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nesunkiai sutrikdė sveiką, o būtent: jis 2010-10-14, apie 02.00 val., Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7, prie naktinio klubo „Pramogų bankas“, be priežasties iš priekio sugriebė nukentėjusiajam T. T. už abiejų rankų, koja spyrė jam per kojas, po ko rankomis nustūmė nuo už nukentėjusiojo nugaros buvusio borto, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam T. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimu tipinėje vietoje.
Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo panaikinti 2012-03-08 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, T. S. išteisinti pagal BK 138 str. 1 d. neįrodžius, kad T. S. padarė šią veiką, taip pat Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam T. T. priteistus civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nukentėjusiojo T. T., liudytojų E. L., I. K. ir G. V. teisme duotus paaiškinimus vertino kaip nuoseklius ir išsamius, o nuteistojo T. S. bei liudytojo P. J. parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas nuteistajam grindžiamas iš esmės vien tik subjektyvios kilmės įrodymais, t. y. nukentėjusiojo ir liudytojų I. K., G. V., E. L. (kurie, beje, visi yra daugiau ar mažiau pažįstami su nukentėjusiuoju, jo kursiokai, mokslo draugai) parodymais, kuriuose yra prieštaravimų. Mano, kad nepašalinus prieštaravimų tarp byloje apklaustų liudytojų, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors liudytojai ir pats nukentėjusysis nuolat tvirtino, kad jam kaltinamasis spyrė per kojas, tačiau jokių sužalojimų ar bent jau kraujosruvų kojų srityje ne tik, kad nebuvo užfiksuota nė viename medicininiame dokumente, tačiau nukentėjusysis nei vienos iš medicininių apžiūrų, atliktų po įvykio, metu, net nesiskundė sužalojimais kojose. Specialisto išvadoje taip ir nurodyta „kitur sužalojimų nenurodo“.
Be to pažymi, kad T. S. ir liudytojas P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl minėto įvykio davė nuoseklius parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2011 m. kovo 22 d. akistatoje su nukentėjusiuoju T. T. nuteistasis T. S., atsakydamas į tyrėjos klausimą „ar jūs naudojote prieš nukentėjusįjį kokius nors veiksmus?“, atsakė, kad jokių veiksmų jis nenaudojo, tačiau stovėdamas, kol nukentėjusysis bandė provokuoti muštynes, jis išsitraukė dujų balionėlį, dėl ko nukentėjusysis pradėjo bėgti, o nuteistasis jį keletą metrų vijosi ir matė, kaip šis nugriuvo nuo borto.
Be to apelianto manymu, teismas nepagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje nurodė teiginį, kad „kaltinamojo T. S. teisme nurodyti argumentai neįtikinantys. Nes jis teismo posėdžio metu nenurodė jokios įtikinamos priežasties, kodėl nukentėjusysis ir minėti liudytojai teisme sakė netiesą, ko siekė, sakydami netiesą“. Anot apelianto, tai ne kaltinamojo pareiga įrodinėti, kad jis nekaltas (šiuo atveju, kad liudytojai sako netiesą arba klysta), bet prokuroro ir teismo pareiga įrodyti, kad kaltinamasis kaltas (taigi ir, kad liudytojai sako netiesą), ko nei prokuroras, nei teismas, apelianto manymu, nepadarė.
Mano, kad nukentėjusiojo ir jo poziciją palaikančių liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, o tiksliau apie patį nukentėjusiojo nugriuvimo nuo borto momentą, yra esmingai prieštaringi ir keliantys abejonių. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tokiais nenuosekliais ir nepatikimais įrodymais, o visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, priešingu atveju būtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojo P. J. parodymais nėra pagrindo abejoti, juos iš dalies patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas turėtų jais vadovautis, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.
Be to nurodo, kad nesant kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, negali būti kalbos ir apie žalos atlyginimo priteisimą. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo pateikti duomenys ir išsakyti teiginiai apie jam neva padarytą žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) yra neįrodyti, o kai kuriais atvejais netgi melagingi. Nurodo, kad kalbant apie turtinę žalą dėl nepataisomai sudaužyto laikrodžio, kurio nukentėjusysis neišsaugojo, mano, kad vien tai, kad toks laikrodis buvo įsigytas, nepatvirtina fakto, jog jį nukentėjusysis iš tiesų buvo užsidėjęs įvykio metu ir kad laikrodis buvo sudaužytas. Pažymi, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu suplėšytos striukės, kurios vertė - 180 Lt, nepateikia jokių šios striukės įvykio metu vertę patvirtinančių įrodymų, todėl mano, kad ši suma taip pat negali būti priteisiama. Nurodo, kad dėl telefono, kuris taip pat neva buvo sudaužytas įvykio metu, remonto išlaidų patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikta.
Mano, kad teismo motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, t.y. kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir nepatogumus dėl rankos sužalojimo, kuris, teismo teigimu, turėjo tiesioginį poveikį jo sportavimui, fizinei formai: jis negalėjo dalyvauti įvyksiančiose varžybose, o tai pakenkė jo sportinei karjerai, yra nepagrįsti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad patikslintame ieškinyje, rašytame 2011-08-25, nukentėjusysis teigia, kad dėl patirtos traumos jis iškrito iš rinktinės stovyklų, šiuo metu (t.y. patikslinto ieškinio surašymo dienai 2011-08-25) negali treniruotis ir nežinia ar galės tęsti savo sportinę karjerą. Tačiau iš nuteistojo gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad į nukentėjusysis ne tik kad treniravosi, tačiau jau 2011-04-19 - 2011-04-23 Kaune vykusiame Lietuvos vyrų bokso čempionate, nugalėjęs net tris varžovus ir pralaimėjęs tik finale užėmė antrąją vietą ir tapo Lietuvos vyrų bokso vicečempionu, po to, nukentėjusysis dalyvavo dar mažiausiai 2-ose aukšto lygio varžybose. 2011-05-28 jis dalyvavo Tarptautiniame 15- ajame A. Š. vardo bokso turnyre Kaune, kur taip pat įveikė vieną varžovą; 2011 m. birželio mėnesį nukentėjusysis dalyvavo Ankaroje (Turkijoje) vykusiame 39-ajame Europos bokso čempionate, kur taip pat iškovojo bent vieną pergalę. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismui pateikti įrodymai paneigia nukentėjusiojo į tvirtinimus apie negalėjimą treniruotis ir patvirtina, jog jis ir toliau tęsia savo sportinę karjerą ir daro tai pakankamai sėkmingai. Mano, kad nepagrįsti ir civilinio ieškinio teiginiai, kad nukentėjusiajam dėl padarytų rankos sužalojimų netrukus bus daroma operacija, nes kaip matyti iš 2011-08-02 medicininių dokumentų išrašo, gydytojas jame nurodė: „konsultuotas dėl operacinio gydymo - nutarta stebėti dinamiką ir skirti ambulatorinį gydymą“. Apie jokią operaciją nekalbama.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai T. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
T. S. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir aiškina, jog jis išsitraukė dujų balionėlį, dėl ko nukentėjusysis pradėjo bėgti, o T. S. jį keletą metrų vijosi ir matė, kaip šis nugriuvo nuo borto. Tačiau šis jo aiškinimas paneigtas byloje surinktais vienodais ir nuosekliais nukentėjusiojo bei liudytojų E. L., I. K., G. V. parodymais bei kita bylos medžiaga (PK patrulių budėjimo grafiko (b.l. 10-13), daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.18-20), ATP protokolo (b.l. 5)). Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų kaltinamasis jį pasivijo nieko nesakė, be žodžių sugriebė už rankų, spyrė, kas toliau vyko, kai jis nukrito, neprisimena (b.l. 13), iš E. L. parodymų matyti, kad jis matė, kad nuo T. S. judesių, t.y. stūmimo ar spyrimo, T. T. krito ant žemės, kur yra metro aukščio bortas (b.l. 14), iš I. K. parodymų matyti, kad T. S. spyrė T. T., kuris stovėjo ant borto, per kojas ir jis griuvo žemyn (b.l. 15), iš G. V. parodymų matyti, kad T. S. nustūmė T. T. nuo rampos, laikydamas už rankų ir pakirsdamas per kojas, kad T. T. aukštielninkas nukrito ant galvos (b.l. 16). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga (specialisto išvada), nukentėjusiojo bei liudytojų E. L., I. K., G. V. parodymai vieni kitiems neprieštarauja, o vieni kitus papildo ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o T. S. bei liudytojo P. J. parodymus vertino kaip siekį pagrįsti T. S. nepagrįstą gynybinę poziciją ir jais nesivadovavo.
Įvertinus šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad T. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., yra įrodyta. Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai dėl dujų balionėlio ir pan. sprendžiant klausimą dėl T. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., reikšmės neturi.
Atsakant į apelianto argumentą dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad nukentėjusysis T. T. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 958 Lt turtinės žalos atlyginimo (už telefono sutaisymą (50 Lt), laikrodį „E.Armani“ (630Lt), striukę (200 Lt), rentgeną (58 Lt), už susisiekimo paslaugas, tačiau teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad T. T. sugadintas laikrodis „E.Armani“ ir striukė nebuvo nauji, kad išlaidos už susisiekimo paslaugas nepagrįstos jokiais įrodymais, ir turtinį reikalavimą sumažino, t.y. priteisė iš T. S. T. T. naudai 700 Lt turtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.263 straipsnis). Todėl apelianto tvirtinimas, kad nėra telefono remonto išlaidų patvirtinančio dokumento, kad nėra aišku ar įvykio metu nukentėjusysis turėjo laikrodį, nes jis nėra išsaugotas, kad nepateikta veikos padarymo metu striukės vertė, yra atmestini. Pažymėtina, kad nors ir nėra duomenų patvirtinančių telefono remonto kainą, tačiau nukentėjusiojo nurodyta telefono remonto suma nelaikytina neproporcinga dėl ko jos nebūtų galima priteisti. Be to nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog nusikalstamos veikos metu turėjo laikrodį, kuris buvo sudaužytas, apie laikrodžio įsigijimą patvirtina garantinis talonas bei mokėjimo kvitas (b.l. 34,35). Taip pat, kaip minėta, teismas įvertinęs, kad striukė ir laikrodis nebuvo nauji sumažino priteistinos turinės žalos dydį.
Atsakant į apelianto teiginį, kad teismas nepagrįstai nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad T. T. rankos sužalojimas turėjo tiesioginį poveikį jo sportavimui, fizinei formai, - jis negalėjo dalyvauti įvyksiančiose varžybose, o tai pakenkė jo sportinei karjerai, nes anot apelianto nukentėjusysis dalyvavo 2011-04-19 - 2011-04-23 vyrų bokso čempionate, 2011-05-28 Tarptautiniame bokso turnyre, 2011 m. birželio mėnesį Ankaroje bokso čempionate, pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010-10-14, todėl nukentėjusiojo T. T. dalyvavimas daugiau nei po pusės metų bokso čempionatuose, nepaneigia aplinkybės, kad jo rankos sužalojimas turėjo tiesioginį poveikį jo sportavimui bei fizinei formai. Be to, kaip matyti iš Lietuvos bokso federacijos pažymos, T. T. dėl minėtos veikos padaryta trauma atsinaujino, reabilitacija truko pusę metų, po ilgo gydymo nesėkmingai dalyvavo vykusiuose čempionatuose. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino T. T. sužalojimo mąstą, sužalojimo pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis gauna dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto), Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, priteisė 15000 Lt neturtinę žalą.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.