- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2-8942-794/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06602-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Alius Galminas, Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Agnei Virketytei-Malakauskienei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Zaburienei, atsakovo V. K. atstovui advokatui Aliui Galminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo V. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K. dėl 50.000,00 Lt skolos priteisimo. Nurodė, jog atsakovas V. K. ieškovui yra skolingas 50.000,00 Lt, kuriuos paskolino pagal 2011 m. liepos 14 d. surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas skolos negrąžino, vengia bendrauti su ieškovu, slapstosi. Vekselis notarui pateiktas nebuvo, kadangi atsakovas nuolat žadėdavo sumokėti skolą. Pinigai atsakovui buvo perduoti grynais pinigais.
2012 m. birželio 13 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo visiškai patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad ieškovui V. V. nėra skolingas ieškinyje nurodytos sumos. Teigia, kad su ieškovu buvo to paties juridinio asmens akcininkai. Susitarė plėtoti verslą ir investuoti papildomus pinigus, tačiau atsakovas tokios pinigų sumos neturėjo, todėl susitarė, kad pasiskolins pinigų iš ieškovo, o gavęs kreditą grąžins skolą. Surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau pinigų iš ieškovo negavo, kadangi susipyko. Ieškovas nurodė, kad vekselį suplėšė ir atsakovui negrąžino. Mano, kad vekselis praleidus jo pateikimo notarui terminą yra negaliojantis. Prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į ieškovo prieštaravimus. Nurodė, kad su prieštaravimais nesutinka, nes atsakovas klaidina teismą siekdamas išvengti prievolės. Teigia, kad vekselis patvirtina pinigų perdavimo atsakovui faktą. Atsakovas pasirašydamas vekselį patvirtino pinigų gavimą.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Duomenų apie atsakovo neatvykimo į posėdį priežastis teismas neturi. Teismo posėdyje dalyvauja atsakovo atstovas, bylos nagrinėjimo atidėti ieškovas neprašo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Patvirtino visas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, patvirtino prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodytas aplinkybes, teigia, kad vekselis yra negaliojantis praleidus jo pateikimo notarui terminą.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. Ieškinys tenkintinas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 14 d. pasirašytas vekselis, kuriuo atsakovas V. K. besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 rugpjūčio 1 d. sumokėti ieškovui V. V. 50.000,00 Lt. Tačiau atsakovas nustatytu terminu pinigų nesumokėjo. Atsakovas neigia prievolės sumokėti 50.000,00 Lt egzistavimą. Nurodo, kad susitarimas pasiskolinti iš ieškovo pinigų egzistavo, tačiau pinigų ieškovas jam neperdavė dėl pašlijusių tarpusavio santykių. Nurodo, kad pats vekselis yra negaliojantis ir nepatvirtina skolos. Ieškovas teigia perdavęs atsakovui sutartą pinigų sumą, tačiau atsakovas vengia vykdyti prievolę ir grąžinti skolą.
Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiais atvejais būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. LR CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. LR CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Nustatyta, kad 2011 m. liepos 14 d. pasirašytas vekselis, kuriuo atsakovas V. K. besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 rugpjūčio 1 d. sumokėti ieškovui V. V. 50.000,00 Lt. Atsakovas V. K. nustatytu terminu pinigų nesumokėjo ir nurodo, kad susitarimas pasiskolinti iš ieškovo pinigų egzistavo, tačiau pinigų ieškovas jam neperdavė dėl pašlijusių tarpusavio santykių. Teigia, kad vekselis yra negaliojantis ir nepatvirtina skolos. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad vekselis kaip vertybinis popierius praleidus jo pateikimo apmokėti terminą yra negaliojantis. Tačiau atkreipia dėmesį į minėtą teismų praktiką, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Ieškovas nurodo, kad atsakovui paskolino 50.000,00 Lt. Atsakovas neneigė, kad su ieškovu buvo tartasi dėl paskolos sutarties sudarymo. Todėl darytina išvada, kad šalis tikrai siejo ikisutartiniai paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra priskiriama realinių sutarčių rūšiai, todėl siekiant konstatuoti sutarties sudarymo faktą yra būtinas sutarties dalyko perdavimas kontrahentui. Atsakovas teigia, kad su ieškovu buvo susitarta dėl paskolos dalyko perdavimo, tačiau pinigai po vekselio pasirašymo atsakovui perduoti nebuvo, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Teismas įvertinęs bylos duomenis, laiko esant nustatyta priešingai, kadangi, atsižvelgiant į vidutiniškai protingo žmogaus kriterijų, yra mažai tikėtina, jog žmogus (verslininkas) tokiomis aplinkybėmis pasirašytų vekselį – besąlyginį įsipareigojimą, jei jam nebūtų buvęs perduotas paskolos sutarties dalykas. Nors atsakovo atstovas ir nurodo, kad taip pat yra mažai tikėtina, jog ieškovas galėjo turėti 50.000,00 Lt, kadangi yra jaunas žmogus, tačiau ieškovas nurodė, kad dalį santaupų laiko grynais pinigais. Jokių duomenų, kad ieškovas negalėjo turėti skolintų pinigų byloje nėra. Be to, yra mažai tikėtina, kad atsakovas būtų taręsis dėl paskolos sutarties sudarymo su ieškovu, ką patvirtino ir pats atsakovas, jei derybų metu būtų buvę pagrindo manyti, kad ieškovas tokios pinigų sumos neturi. Tai pat pastebėtina, kad šalis ir anksčiau siejos paskoliniai santykiai, kuomet ieškovas skolino pinigus atsakovui. Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių užtikrinimui buvo pasirašytas minėtas vekselis, o atsakovas gavo pagal paskolos sutartį perduotus pinigus, ką patvirtino pasirašydamas vekselį. Tokiu būdu, byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo atsirado prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas įrodė susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 50.000,00 Lt įsiskolinimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 750,00 Lt žyminis mokestis, 605,00 Lt išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, viso 1.355,00 Lt (LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 3 d.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 430 str. 6 d., 1 p., teismas
nusprendžia:
2012 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K. 50.000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų, 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1.355,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt penki litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. V..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.