Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-133/2010

2010 m. birželio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. U., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos (toliau LR) BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. ir 22 str. 1d. 182 str. 1d. ir nubaustas pagal BK 236 str. 1 d. bauda 20 (dvidešimt) MGL dydžio – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Lt, pagal BK 235 str. 1 d. bauda 20 (dvidešimt) MGL dydžio – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Lt , pagal BK 22 str. 1d. 182 str. 1d. bauda 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio -3125 (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių) Lt. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir subendrinta bausmė paskirta 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL dydžio, t.y. 6000 (šešių tūkstančių) litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 236 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. gruodžio 3 d., pateikdamas Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, 2007-10-26 data surašytą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Wood master“ direktoriui S. Č. dėl Kauno apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimo nevykdymo, melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.61-2-0025-07 ir šio tyrimo metu 2008-01-11 S. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 1 d., 245 str. dėl sukčiavimo ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.

Be to, A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 235 str. už tai, kad Jonavos rajono policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytoju ir įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus, o būtent : 2007m. gruodžio 28 d. nuo 08.20 val. iki 10.20 val. apklausos metu jis davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad pagal susitarimą su UAB „Wood Master" direktoriumi S. Č. pagal 2006-03-22 PVM sąskaitą faktūrą Serija WOO Nr. 0000383 lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių negavo, o sąskaita pagal abipusį susitarimą su S. Č. turėjo būti anuliuota, t.y. kad lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių UAB „Jolventa ir Ko“ neturi, nors 2007-01-26 už jas apmokėjo per antstolį pagal 2006-10-20 Kauno m. apylinkės teismo sprendimą, tačiau S. Č. teismo sprendimo nevykdė, lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių nepateikė, o antstoliui parodė kitas stakles, t.y. apkaltino UAB „Wood Master" direktorių S. Č. neva šis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir 245 str.; bei 2008m. vasario 7d. nuo 15.15val. iki 15.25 val. apklausos metu, pateikdamas 2007-04-06 UAB „Canalis" PVM sąskaitą faktūrą Serija CAN Nr. 715, jis davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad UAB „Saikirta“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., rastos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo „Otto Mayer“ staklės nėra gautos iš UAB „Wood Master“, o yra įgytos iš UAB „Canalis" bendrai su kitais įrengimais ir sąskaitoje įrašytos 9-uoju numeriu.

Be to, A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad 2006 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Jolventa ir Ko“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija WOO Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood master“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles "Otto Mayer" 5074 Lt vertės, panaudodamas apgaulę - tai yra 2007-12-03 inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č., melagingai pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood Master" lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių „Otto Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa ir Ko“ naudai įgyti svetimą turtą - dar vienas lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles 5074 Lt vertės, priklausančias UAB „Wood Master“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008-02-06 ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „Otto Mayer" buvo rastos UAB „Saikirta" patalpose.

Ginčas tarp UAB „Jolventa ir Ko“ bei UAB „Wood master" prasidėjo 2006-03-22, kuomet buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra WOO Nr.000383. Pagrindinis klausimas į ką Jonavos rajono apylinkės teismas turėjo atsakyti, priimdamas procesinį sprendimą, ar UAB "Jolventa ir Ko“ įsigijo iš UAB "Wood master" lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles, ar ne. A. U. apklausoje buvo nurodęs, kad jis buvo sutaręs pirkti minėtas stakles, buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, tačiau staklės nebuvo paimtos, o buvo pateikta tik sąskaita-faktūra apmokėjimui. Vėliau buvo nuspręsta šių staklių nepirkti. Pagal baudžiamosios bylos medžiagoje esamus rašytinius įrodymus UAB „Wood master" minimą „Otto Mayer" įrenginį įsigijo 2006-02-24 (ne pilnai 1 mėnuo iki parodos).

Liudytojas I. A. apklausiamas teisme parodė, kad „Otto Mayer“ remontavo apie tris mėnesius, o vėliau šias stakles matė UAB „Saikirta" patalpose, maždaug po metų, kai buvo statomos įsigytos staklės CUT 70. Būtina pastebėti, kad CUT 70 staklės buvo įsigytos ir montuojamos 2006 m. kovo mėnesį. Iš to gautųsi, kad minėtos staklės niekaip negalėjo būti parduotos UAB "Jolventa ir Ko“ 2006-03-21, kadangi jos dar negalėjo būti suremontuotos. Lygiai taip pat I. A. negalėjo matyti staklių „Otto Mayer'" montuojant CUT 70. Akivaizdu, kad liudytojas I. A. neteisingai aiškino bylos aplinkybes ir klaidino teismą. Nežiūrint į tai, Jonavos rajono apylinkės teismas šių esminių prieštaravimų nepastebėjo ir visiškai neaptarė, siekiant pašalinti esamus prieštaravimus.

Liudytojas R. Ž. apklausiamas teismo metu negalėjo nieko konkrečiai paaiškinti. Lygtai matė, kad A. U. pirko stakles, tačiau galiausiai apklausoje parodė „kas atkrovė įrengimą A. U. negaliu pasakyti, aš atkrovimo nekontroliuoju". Nesuprantama kodėl šių parodymų teismas neužfiksavo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad dirbant pas A. Č. UAB „Wood master" buvo „Otto Mayer" staklės, kurios taip pat buvo pardavinėjamos 2006 m. kovo mėnesio parodoje, ir kurios pas A. Č. įmonėje jau buvo apie 2-3 mėnesius. Nurodė, kad staklių atkrovimą parodos metu galėjo organizuoti I. A. ir V. Š.. Pats staklių pardavime ir atkrovime nedalyvavo. Būdamas pas A. U. įmonėje, matė įvairių staklių, tačiau patvirtinti, kad tai buvo tos pačios staklės „Otto Mayer" staklės, kurios buvo S. Č. įmonėje UAB „Wood master" negali. Nurodo, kad A. U. yra jo klientas ir kada panašias stakles matė negali prisiminti. Paskutinį kartą pas A. U. firmoje buvo 2008 rugsėjo mėn. Patvirtino, kad parodos metu įrenginys stovėjo salėje, patvirtino, kad buvo kraunamas tik vienas įrenginys - giljotina, kadangi nedidelis, o parodos metu įrengimų nekraudavo, kadangi nepatogu, daug žmonių, per parodą būdavo užsiėmę.

Liudytojas A. U. patvirtino, kad dirbo UAB „Canalis", ši įmonė buvo skolinga UAB „Jolventa" ir Ko ir dalį skolos apmokėjo staklėmis. Liudytojas E. R. patvirtino, kad dirbo UAB „Canalis", ši įmonė buvo skolinga UAB „Jolventa ir Ko“ ir dalį skolos apmokėjo staklėmis. Patvirtino, kad vienos iš staklių, kurios buvo perduotos UAB „Jolventa ir Ko“, buvo frezavimo staklės, turėjo lentelę su užrašu „Otto Mayer", šios staklės buvo naudojamos stalviršiams nulyginti ir nupjauti lukštą. Taip pat paaiškino, kad staklės buvo ne su automatine, o su mechanine(rankine) pavara.

Ekspertas specialistas G. K. paaiškino, kad jeigu staklės to paties gamintojo ir to paties modelio tai staklės nesiskirtų. Parvirtino, kad staklės buvo su rankine pavara.

Liudytojas G. D. parodė, kad buvo parodoje, mokėsi dirbti su staklėmis, perkamos staklės CUT 70 buvo atvežtos po parodos, per parodą jokios staklės vežamos nebuvo. „Otto Mayer“ staklės buvo įsigytos po metų laiko iš UAB „Canalis" Analogiškus parodymus davė liudytojai R. R., R. T. ir S. K.. Nežiūrint į tai, šių liudytojų parodymai nebuvo įvertinti, nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2K-43/2006 m. sausio 24 d. nutartimi yra pasisakęs, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 3 p.). Įrodymai byloje turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys.

Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neginčijamai paneigia Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus teiginius ir aplinkybes, kadangi nėra įrodyta, kad buvo parduotos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „Otto Mayer".

Liudytojas R. B. parodė, kad 2007-01-03 kad A. U. su galiojančiu teismo sprendimu kreipėsi į kontorą, dėl įpareigojimo pagal teismo sprendimą perduoti stakles „Otto Mayer". Kadangi teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs buvo išsiųstas raginimas geruoju per 10 dienų perduoti stakles. Į antstolio raginimą buvo gautas UAB „Wood master" sutikimas perduoti reikalaujamas stakles. UAB „Wood master" direktorius bandė vietoj reikalaujamų staklių perduoti kitas stakles. Atlikus ekspertizę, buvo gauta išvada, kad pateiktos staklės nėra lukšto kraštų nupjovimo - nufrezavimo staklės. Esant tokiai situacijai, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas UAB „Jolventa ir Ko“.

Būtina nustatyti, ar A. U. veikė tiesiogine tyčia, kadangi žodis „melagingas" suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti. Pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą ar duodamas melagingus parodymus asmuo turi suprasti, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės. Baudžiamojoje byloje esami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. U. veikė teisėtai, o, nurodydamas esamas aplinkybes, nesiekė apkaltinti nekalto asmens, ar pateikė žinias neatitinkančias tikrovės.

2006-10-20 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9637-658/2006 priėmė sprendimą įpareigoti ieškovą UAB „Wood master" perduoti atsakovui UAB „Jolventa ir Ko“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „Otto Mayer". Minėtas teismo sprendimas UAB „Wood master" apskųstas nebuvo ir, tokiu būdu, UAB" „Wood master" sutiko su teismo sprendimu. Šią aplinkybę patvirtina du antstolio R. B. vykdomieji raštai vienas - išieškoti iš UAB "Jolventa ir Ko“ UAB „Wood master" 5074 Lt., kitas - išieškoti įrenginį „Otto Mayer" iš UAB „Wood master". A. U., veikdamas kaip įmonės direktorius, turėdamas galiojančius teismo sprendimus, teisėtai ir pagrįstai, tikslu apginti pažeistas teises 2007-12-03 kreipėsi su pareikšimu į prokuratūrą nurodydamas, kad S. Č. nevykdo teismo sprendimo. Nuteistasis skunde nurodė, kad kaltinant melagingu įskundimu būtina įrodyti tai, kad teismo sprendimai buvo tuo metu negaliojantys ar neteisėti. Nepaneigta ir ta aplinkybė, kad minėtos staklės buvo įsigytos iš UAB "Canalis", juo labiau, esantys liudytojai patvirtino, kad UAB „Canalis" turėjo staklių pirktų iš UAB "Wood master". Jeigu manyti, kad UAB „Jolventa ir Ko“ ginčo stakles neįsigijo iš UAB „Canalis", tai kokias tuomet stakles įsigijo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas, kaip „MAYER" . Tai, kad nesutinka staklių inventoriniai numeriai, negalima vienašališkai kaltinanti melagingu pranešimu ar sukčiavimu.

Teismo išvados, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalsta­mą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuteistojo nuomone, Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė reikalavimus įrodymams, kuriais grindžiamos teismo nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės. Pagal BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalis įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, taip pat tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Kauno apygardos teisme buvo gauti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros atsikirtimai į nuteistojo A. U. apeliacinį skundą, kuriuose nurodyta, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, surašytas iškreipiant vienų liudytojų parodymus, o kitų liudytojų parodymus cituojant tendencingai, ištraukiant iš visumos konteksto, ignoruojami rašytiniai byloje pagrįstai nustatyti faktiniai duomenys- staklių identifikavimo faktas, specialisto paaiškinimai, liudytojo G. K. staklių iš nuotraukų neatpažinimas teisiamojo posėdžio metu. Apeliantas skunde ignoravo tą aplinkybę, kad iš surinktos bylos medžiagos, nukentėjusiojo S. Č. parodymų matyti, kad staklės „Otto Mayer", šios bendrovės įsigytos iš įmonės „P. C.", ir 2006 m. kovo mėnesį išvežtos bendrovės „Jolventa" atstovų patvirtina P. C., liudytojai I. A., R. Ž., Ž. P.. Bendrovės komandiruotės lapas patvirtina, kad I. A. ir Ž. P. 2006-03-27 montavo bendrovėje „Saikirta" stakles „CUT 70"- tai yra kiti objektyvūs įrodymai patvirtina šių liudytojų parodymus, kad 2006 m. kovo mėn. jie buvo bendrovės „Saikirta" ir „Jolventa" ir Ko patalpose ir galėjo matyti stakles „Otto Mayer".

Priešingai, nuteistojo A. U. prašymu iškviestų į teismą liudytojų G. D., R. R., R. T. parodymai, kad staklės „Otto Mayer", rastos I. A. parodymų patikrinimo vietoje metu, buvo atvežtos iš bendrovės „Canalis" 2007 metais, nors ir sutampa tarpusavyje, tačiau ne tik, kad nėra patvirtinami kitais objektyviais įrodymais, bet ir paneigiami kitais įrodymais, - o būtent priešpriešinio patikrinimo metu iš UAB „Canalis" gautais dokumentais, liudytojo G. K. parodymais, kad tokių staklių bendrovė „Canalis" savo apskaitoje neturėjo, todėl G. D., R. R., R. T. parodymai atmestini, kaip nepatikimi.

Taip pat atsikirtimuose prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirminis sprendimas civilinėje byloje yra panaikintas ir procesas minėtoje byloje 2008-12-01 Kauno apygardos teismo nutartimi atnaujintas, konstatavus, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės (UAB „Saikirta" patalpose rastos stakles „Otto Mayer"), kurios nebuvo žinomos pirmo sprendimo priėmimo metu. Atnaujinus procesą civilinėje byloje konstatuota, kad pirmas teismo sprendimas buvo nepagrįstas jau jo priėmimo dieną, tačiau nepagrįstumą lemiančios esminės aplinkybės paaiškėjo vėliau. Todėl apelianto teiginiai, kad jo veiksmus apsprendė galiojantis įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. U. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis A. U. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. U. pripažino kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas A. U. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Apylinkės teismas pagrįstai A. U. parodymus, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, atmetė, nes jo parodymai yra paneigti neginčytinais byloje nustatytais faktiniais bylos duomenimis.

Nukentėjusiojo S. Č. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis vadovauja bendrovei „Wood master“, kuri prekiauja įrengimais. Iš Belgijos jis buvo įgijęs stakles „Otto Mayer“, kurios turėjo gamyklinį numerį. Šias stakles pardavė A. U.. Kadangi tą pačią dieną jie stakles pasiėmė, išrašė sąskaitą faktūrą, kurią kaltinamasis pasirašė. Dėl apmokėjimo sutarė, kad apmokės per savaitę. Po poros dienų telefonu su kaltinamuoju sutarė, kad šis dar pirks giljotiną. A. U. atsiuntė mašiną, į ją pakrovė giljotiną ir išrašė krovinio važtaraštį. Pagal jų bendrovės praktiką, parduodami įrengimus, jie išrašo arba sąskaitą faktūrą arba krovinio važtaraštį, juos pirkėjai pasirašo ir tai yra įrodymai, kad įrengimus pasiėmė. Po to kaltinamasis iš jų bendrovės lizingu įgijo dar du labai brangius įrengimus, vienas jų -tai Cut 70. Po savaitės šias stakles jų darbuotojai I. A. ir Ž. P. montavo bendrovėje pas kaltinamąjį ir ten matė stovinčias iš jų įgytas stakles „Otto mayer“. Kadangi A. U. nevykdė savo įsipareigojimų dėl apmokėjimo už visus įrengimus, kreipėsi dėl to į teismą. Kaltinamasis tada jam pagrasino, kad jei bylinėsis, pinigų iš viso nematys. A. U. teismuose įrodinėjo, kad jokių įrengimų negavo, po to – juos apkaltino, kad jie nevykdė Cut 70 garantinio aptarnavimo. Pagrindinį dėmesį jis skyrė procesams dėl brangiųjų įrengimų – Cut 70 ir Sprint, o dėl smulkesnių – didelio dėmesio jiems neskyrė. Teismo sprendimą dėl apmokėjimo už stakles „Otto mayer“ jis suprato taip, kad bylą laimėjo, todėl ir neskundė. Vėliau, kai A. U. su antstoliu ėmė primygtinai reikalauti vykdyti teismo sprendimą ir perduoti stakles, jis iš pradžių mėgino aiškinti, kad staklių neturi, bet antstolis jo nenorėjo nė klausyti ir primygtinai reikalavo vykdyti sprendimą. Jis dėl tokios neteisybės buvo pasimetęs, jam buvo nesuprantama, kad taip galima elgtis. Kadangi antstolis jį ir toliau spaudė perduoti stakles, jis pasiūlė į vietą atvykusiam antstoliui paimti kitas panašias stakles. Jis neturėjo kitos išeities, manė, kad nieko blogo, jei antstoliui atiduos kitas panašias stakles. Po to A. U. dėl šito jį apskundė policijai, jam buvo užvesta byla, pateikti įtarimai. Kaltinamojo tikslas buvo vilkinti procesus, kad nereikėtų mokėti pinigų už įrengimus. Jis šito ir pasiekė: jų bendrovė „Wood master“ laimėjo teismus dėl staklių Cut 70, bet paaiškėjo, kad per šį laiką bendrovė, kuri pirko stakles, bankrutavo, o staklės, nors ir buvo areštuotos – dingo, o jie patyrė 300.000 Lt nuostolį.

Liudytojos E. Č. parodymais pagrįstai nustatyta, kad ji dirba bendrovėje „Wood master“ vyr. buhaltere. 2006-03-22 į bendrovę atvažiavo A. U. apžiūrėti įrengimų. Su direktorium jiedu suderėjo dėl staklių „Otto mayer“ pirkimo, jai liepė išrašyti sąskaitą faktūrą, kurią A. U. pasirašė. Matė, kaip stakles su pakrovėju krovė į krovininį automobilį „Mercedes“.

Liudytojo I. A. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykių metu dirbo UAB „Wood master“ šaltkalviu-suvirintoju. Jam teko remontuoti dėvėtas stakles „Otto Mayer“, jis jas dar perdažė žalia spalva. Po 1-3 mėnesių šios staklės buvo parduotos. Jam atrodo, kad dar po metų, jis kartu su viršininku ir užsieniečiu Domeikavoje montavo stakles Cut 70. Vaikščiodamas po patalpas, pamatė stovinčias tas pačias stakles „Otto Mayer“, kurias jis pats remontavo. Tai retai sutinkamos staklės, apie 5 m ilgio, 2 m pločio, jas buvo įsidėmėjęs, kol remontavo ir dažė, todėl kategoriškai tvirtina, kad staklės buvo tos pačios, pirktos iš UAB „Wood master“.

Liudytojo R. Ž. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis dirbo UAB „Wood master“ inžinieriumi mechaniku. A. U. atvyko į bendrovę apžiūrėti įrengimų. Jam tiko staklės „Otto mayer“ ir jis nuėjo galutinai susitarti dėl pirkimo pas direktorių. Netrukus A. U. grįžo su pasirašyta sąskaita faktūra ir pasakė, kad stakles perka, galima krauti į jų transportą. Stakles A. U. išsivežė tą pačią dieną. Vėliau sužinojo, kad kaltinamasis už jas nesumokėjo.

Liudytojo Ž. P. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykių metu dirbo UAB „Wood master“ vyr.inžinierium. 2006 m. kovo mėn. A. U. iš jų bendrovės pirko stakles „Otto Mayer“. Vėliau jam teko lankytis bendrovėje pas A. U. su I. A. ir gamintojo atstovu. Vaikščiodamas po patalpas, matė stakles, panašias į jų turėtas „Otto Mayer“, bet tvirtinti, kad tai tos pačios staklės, negali, nes praėjo daug laiko.

Liudytojų A. U. ir E. R. parodymais pagrįstais nustatyta, kad UAB „Canalis“, kurioje jie dirbo, 2007 m. už 20.000 Lt skolą bendrovei „Julventa ir Ko“ perdavė medžio apdirbimo įrengimus. E. R. papildomai parodė, kad pagal sąskaitą faktūrą už skolą buvo perduota 12 įrengimų. Sąskaitoje Nr.9 pažymėtos lukšto nupjovimo frezavimo staklės „Mayer“ 2,5-3,5 m ilgio, 1,5 m pločio, jos veikė mechaninio pastūmimo būdu.

Liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad yra antstolis ir vykdė teismo sprendimą, pagal kurį UAB „Wood master“ turėjo perduoti stakles „Otto Mayer“. Su A. U., R. T. nuvykus į „Wood master“, S. Č. parodė stakles, bet A. U. pasakė, kad tai ne tos staklės. Teko kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismas nurodė skirti ekspertizę. Ekspertas davė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti pateiktų staklių gamintojo ir negalima tvirtinti, kad tai „Otto Mayer“ staklės. Tada jis grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui be įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo pagrįstai nustatyta, kad 2008-02-06 liudytojas I. A. parodė vietą Kauno r., Domeikavoje, Pakalnės g. esančiose gamybinėse patalpose, kur stovėjo jo anksčiau remontuotos staklės „Otto Mayer“. Šio procesinio veiksmo metu toje pat vietoje buvo rastos staklės su lentele „mayer“. Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2008-02-06 Kauno r., (duomenys neskelbtini) UAB dirbtuvėse rastos ir apžiūrėtos lukšto kraštų nupjovimo-nufrezavimo staklės su užrašu „mayer“. Staklės 5 m ilgio, korpusas žalios spalvos, ant kairiojo korpuso šono pritvirtinta gamyklinė lentelė su užrašu „Otto Mayer Maschinenfabrik 7291 Lambach Kreis Freudenstadt Masch Nr.1318“, apžiūros metu fotografuota. Šios staklės buvo perduotos saugoti A. U..

Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Wood master“ pateikė techninį lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo „Otto Mayer“ firmos staklių pasą, 2006-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą Serija WOO Nr. 0000383, staklių paskirties, techninių duomenų aprašymą, dokumentus iš „P. C.“ firmos; UAB „Jolventa ir Ko“ pateikė frezavimo staklių „mayer“ įsigijimo 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą Serija CAN Nr. 715; UAB „Canalis“ administratorius pateikė 2002-11-11 ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr.144, 2002-11-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4. Šių dokumentų bei 2008-02-06 staklių apžiūros pagrindu buvo atliktas staklių identifikavimo tyrimas. Specialisto išvada Nr. 05/427 nustatoma, kad UAB "Saikirta" patalpose esančios „Otto Mayer" staklės yra lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės, atitinkančios UAB „Wood master" pateiktus dokumentus, staklių „Otto Mayer" gamintojo lentelė yra originali, jos tvirtinimas mechaniškai nepažeistas; staklės „Otto Mayer" buvo perdažytos; darbo stalo paviršiaus ir lukšto prispaudimo mechanizmo sijos apatinės dalies klijuotos faneros plokštes buvo pakeistos.

Specialisto G. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis tvirtina savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu, bei taip pat parodė, kad UAB „Saikirta“ patalpose rastos staklės „Otto Mayer“ buvo su rankine pastūma, o pasak liudytojo E. R. - jų staklės buvo su mechanine pastūma.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis A. U. savo apeliaciniame skunde nurodė ne tikslias aplinkybes, o tendencingai jas apibūdindamas palankiau jam, kurios buvo konstatuotos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prie tokių faktų galima priskirti ir I. A. parodymus. Liudytojas I. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad staklės „Otto Mayer“ buvo remontuojamos apie vieną- tris mėnesius. Šiais stakles matė UAB „Saikirta" patalpose kartu su Ž. P. ir Austrijos firmos atstovu montuojant kitas stakles – „CUT 70“ maždaug po metų laiko, bet kada tiksliai - neatsimena. Kaip matyti iš šių parodymų, staklių remontas truko ne apie tris mėnesius, kaip nurodė nuteistasis, bet 1- 3 mėnesius, o tai, kad liudytojas I. A. buvo apklausiamas praėjus daugiau kaip 3 metams po tiriamo įvykio, yra visiškai suprantama, kad dėl praėjusio tikrai ilgo laiko tarpo, jis nesugebėjo tiksliai atsiminti kiek tiksliai užtruko staklių remontas ir kada tiksliai UAB „Saikirta" patalpose matė ankščiau UAB „Wood master" remontuotas stakles „Otto Mayer“. Šiuos liudytojo I. A. parodymus patikslina kito liudytojo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo Ž. P. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime, kad 2006 m. kovo mėn. montuodamas A. U. įmonėje Kauno rajone, Domeikavoje stakles CUT 70, matė šioje įmonėje nufrezavimo stakles „Mayer" analogiškas toms, kurias matė prieš tai UAB „Wood master". Šios stakles pakankami retos. Kadangi teisminis bylos nagrinėjimas vyko praėjus nemažam laiko tarpui, bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. P. davė kategoriškus parodymus dėl pas A. U. matytų „Otto Mayer“ staklių, kurios buvo įsigytos iš jų bendrovės „Wood master“.

Liudytojų I. A. ir Ž. P., kaip įmonės „Wood master“ darbuotojų buvimą bendrovėje „Saikirta“, patvirtino teisme ištirtas raštinis įrodymas -UAB „Wood master" raštas, kuriame nurodyta, kad 2006-03-27 nuo 14.30 val. iki 19 val. įmonės darbuotojai I. A. ir Ž. P. įmonėje „Saikirta" atliko staklių CUT 70 paleidimą. Todėl pagrįsta išvada, kad liudytojai I. A. ir Ž. P. galėjo matyti pirktas iš „Wood master" stakles „Otto Mayer" jau 2006-03-27.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistojo skunde nurodyti netikslūs ir liudytojo E. R. parodymai. Apklaustas teisme E. R. parodė, kad geriausiai apie UAB „Canalis" turėtas stakles ir jų inventorizaciją gali parodyti kitas šios įmonės darbuotojas – G. K.. Įmonė „Canalis" buvo skolinga UAB „Jolventa ir Ko“ ir dalį skolos atidavė staklėmis, kurias įvertino ne pigiau rinkos kainų. Įmonė turėjo kraštų nupjovimo stakles, kurių pavadinimo negali prisiminti. Minėtos staklės buvo 2,5-3,5 m. ilgio ir 1,5 m. pločio. E. R. parodymais, pastūmus pastūmą, ji nuvažiuodavo savaime, kas neatitiko specialisto G. K. pateiktų duomenų, kad jo tirtos stakles „Otto Mayer", skirtingai nuo nupasakotų E. R., turėjo rankinę pastūmą.

Liudytojo G. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 1998-06-01 - 2007-04-06 laikotarpyje dirbo UAB „Canalis". Nuo 2006 metų - technikos direktoriumi. Jo darbas buvo išimtinai susijęs su įmonėje esančiais įrenginiais. Dėl 2002-11-11 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4, kasos išlaidų orderio Nr. 180 ir ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 144, paaiškino, kad tai jo parduotų staklių dokumentai. Staklės buvo senos, rusiškos ir nedidelės, pavadinimo neprisimena, apie 1,5 m ilgio, o teisiamojo posėdžio metu pateikus G. K. staklių „Otto Mayer", rastų UAB „Saikirta" patalpose, nuotraukas, jis kategoriškai pareiškė, kad įmonėje „Canalis" tokių staklių nebuvo.

I instancijos nuosprendyje taip pat buvo pagrįstai nustatyta, kad tarptautinės teisinės pagalbos būdu gautu Belgijos pilietis P. C. patvirtino, kad jo bendrovė P. C. NV pardavė dėvėtą „Mayer“ siaurapjūklį mechanizmą bendrovei „Wood master“ ir pateikė tai įrodančius dokumentus 2005-02-24 sąskaitą faktūrą 26 ir 2006-02-24 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR 0101302.

Nuteistasis savo kaltės nebuvimą apeliaciniame skunde argumentavo liudytojų G. D., R. R., R. T. parodymais, kurie nurodė, kad 2006 m. kovo mėn. buvo parodoje, kuri vyko UAB „Wood master" patalpose Užusalių k., Jonavos r., ir kur jie mokėsi dirbti su staklėmis „CUT 70". Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu I instancijoje, jokių aplinkybių apie staklių įsigijimą nenurodė (T3 b.l. 136-140). Liudytojas R. R. I instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad per parodą jokios staklės vežamos nebuvo, žinojo apie įsigytą giljotiną, stakles (duomenys neskelbtini) bet nežinojo iš kur ir kada jos įsigytos, tačiau žinojo, kad staklės „Otto Mayer" buvo įsigytos po metų laiko iš UAB „Canalis", tačiau liudytojas savo parodymuose nenurodė, kad iš tos pačios firmos buvo gauta ir daugiau įrengimų. (T3 b.l. 140 -146). Liudytojas R. T. savo parodymuose nurodė, kad prieš parodą UAB „Wood master“ patalpose buvo apžiūrėjęs stakles „Otto Mayer“ po parodos įmonė įsigijo giljotiną, stakles (duomenys neskelbtini) o bankrutavus UAB „Canalis“, už skolas buvo atsivežta daug įmonės įrengimų. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo ir „Otto Mayer“ lukšto paruošimo pjovimo frezavimo staklės. Kaip matyti iš liudytojo R. T. parodymų, stakles „Otto Mayer“ prieš parodą apžiūrėjo įmonėje „Wood master“, tačiau, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas nurodė iš UAB „Canalis“ buvo atvežtos tokio paties pavadinimo, tačiau lukšto paruošimo pjovimo frezavimo staklės, kuomet 2008-09-22 specialisto išvada Nr. 05/427 neginčytinai nustatyta, kad, pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš UAB "Wood Master", UAB "Jolventa ir Ko", UAB "Canalis", liudytojo L. A. apklausos protokolą, atlikus UAB "Saikirta" patalpose esančių staklių apžiūrą, UAB "Saikirta" patalpose esančios „Otto Mayer" staklės yra lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės, atitinkančios UAB „Wood master" pateiktus dokumentus, atliekančios dvi funkcijas pjovimo ir frezavimo, staklių „Otto Mayer" gamintojo lentelė yra originali, individualus staklių identifikacinis Nr. 1318 numeris, lentelė, jos tvirtinimas mechaniškai nepažeistas, staklės „Otto Mayer" buvo perdažytos, darbo stalo paviršiaus ir lukšto prispaudimo mechanizmo sijos apatinės dalies klijuotos faneros plokštės buvo pakeistos, kas visiškai ir pilnai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, liudytojų G. D., R. R., R. T. parodymai vertintini kritiškai ir pagrįstai jais nesivadovauta priimant nuosprendį I instancijoje.

2008-12-01 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-9637-658/2006 procesas atnaujintas, konstatavus, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės (UAB „Saikirta" patalpose rastos stakles „Otto Mayer"), kurios nebuvo žinomos pirmo sprendimo priėmimo metu, todėl civilinėje byloje konstatuota, kad pirmas teismo sprendimas buvo nepagrįstas jau jo priėmimo dieną, tačiau nepagrįstumą lemiančios esminės aplinkybės paaiškėjo vėliau. Nuteistojo A. U. teiginiai, kad jo veiksmus apsprendė galiojantis įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d.. Tai vienas iš fundamentalių teisinės valstybės principų. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą.

Teisės teorijoje teismo nešališkumo principas nėra aiškiai suformuluotas. Kolegijos nuomone šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą nagrinėjo nors vienas iš teisėjų kolegijos teisėjų, negalinčių dalyvauti procese BPK 58 str. numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti pilnai ir visapusiškai. Kolegijos nuomone Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų pažeidimas yra tuomet, kai jis naudingas kuriai nors vienai iš proceso šalių ir teismas buvo tuo suinteresuotas.

Tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK reikalavimų pažeidimus, kurie nekelia abejonių dėl teismo objektyvumo arba bylos išnagrinėjimo išsamumo, negali būti pripažinti pagrindu apeliacine tvarka panaikinti nuosprendį BPK 326 str. 1 d. 4 p. nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. U. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, duomenų, kad būtų pažeistas baudžiamasis ar baudžiamojo proceso įstatymas, nenustatyta, skirta bausmė tinkama, tai padės jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.