Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-80-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-25
Bylos Nr.
2A-80-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-80-370/2009

Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 20.2; 25.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Tadui Škimeliui, atsakovui V. M., atsakovo atstovui adv. Petrui Maceniui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-468-730/2008 pagal ieškovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui V. M. dėl įpareigojimo panaikinti savavališkos statybos padarinius bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytą sportinį žirgų maniežą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo, sprendime nurodant, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per paskirtą terminą, ieškovas įgis teisę atlikti nugriovimo veiksmus, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2007-04-24 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. ir statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, surašė savavališkos statybos aktą Nr. 5, kuriuo konstatavo, kad atsakovas vykdo savavališką dengto sportinio žirgų maniežo statybą. 2007-04-24 vyriausiasis specialistas Kęstutis Skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 33 str. ir minėtu statybos techniniu reglamentu, pareikalavo atsakovą sustabdyti bet kokius savavališkai statomo statinio statybos darbus. 2007-04-24 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 5, o 2007-05-03 priimtas nutarimas Nr. 5, kuriuo atsakovui buvo paskirta 2000 litų bauda. Ieškovas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento 20.1.1.1. papunkčio reikalavimais, Statybos įstatymo 28 str. 3 dalimi, 2007-05-11 raštu Nr. 2-1688-(2.20), pateikė atsakovui reikalavimą panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę per 3 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo dienos, tačiau iki šiol šis įpareigojimas nėra įvykdytas. Reikalavimo neįvykdymo faktas buvo nustatytas 2008-01-31 patikrinimo aktu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006-04-28 gavo statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kuris galioja iki 2016 metų. Ūkinį pastatą (dengtą sportinį žirgų maniežą) pradėjo statyti turėdamas galiojantį statybos leidimą, tačiau buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. 2007-04-24 ieškovei surašius savavališkos statybos aktą, statybos darbus sustabdė. 2007-05-11 reikalavimu ieškovė įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę per 3 mėn. nuo šio reikalavimo gavimo. Atsakovas ėmėsi pertvarkyti statinį pagal reikalavimus. Statybos įstatymo 28 str. teisinė analizė leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nepagrįstai ieškinyje reikalauja statinio nugriovimo. Statybos reglamento STR 1.09.06:2007 20.2.1. papunktis numato, kad jeigu statinio (jo dalies) statyba vyko turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, priimamas sprendimas pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį. Atsakovas sąžiningai ir stropiai vykdė ieškovo privalomus nurodymus, tolesnės statybos nevykdė, šalino savavališkos statybos padarinius – pagal reikalavimus pertvarkė statinį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais jam turėtų būti taikomas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį. Ieškovė praleido statybos techninio reglamento 21 punkte nustatytą 10 darbo dienų senaties terminą kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė savavališkai statomo statinio padarinių šalinimą vykdė nesilaikydama nustatytų teisės aktų galiojimo taisyklių. Savavališkos statybos fakto nustatymo metu nurodytus veiksmus reglamentavo Statybos įstatymas (2007-01-11 redakcija), Aplinkos ministro įsakymas 2002-04-30 Nr. 216 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (2006-03-23 redakcija, įsigaliojo nuo 2006-03-24, neteko galios Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 nuo 2007-05-16 – toliau Reglamentas). Teismas nurodė, kad pareigūnas, surašęs savavališkos statybos aktą, turėjo atlikti šių norminių aktų jam nustatytas pareigas – gauti Reglamente nurodytų institucijų išvadas, pateikti jas apskrities viršininkui, kuris, išnagrinėjęs šias išvadas, pasiūlymus, turėjo priimti vieną iš sprendimų, nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį, jei nebuvo priimtas sprendimas iš karto kreiptis į teismą, jei per nustatytą terminą šis sprendimas neįvykdomas, teikti teismui prašymą dėl įpareigojimo, kuris nebuvo įvykdytas, vykdymo (Reglamento 12.3., 16.1., 16.2., 16.3., 17. punktai, Statybos įstatymo 28 straipsnis). Ieškovė nepagrįstai savavališkos statybos padarinių šalinimą vykdė, vadovaudamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, Statybos įstatymo (2007-05-03 redakcija, įsigaliojusi 2007-05-19) 28 straipsnio 3 dalimi, todėl, teismo nuomone, ieškovė neįgijo teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovą įvykdyti reikalavimą – panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti jo savavališkai pastatytą statinį, nes tai prieštarautų vienam iš pagrindinių teisės principų – iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur), civilinėje teisėje įtvirtintam subjektų lygiateisiškumo principui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog dėl savavališkai pastatyto statinio būtų pažeisti suinteresuotų asmenų interesai, kad pastatytas statinys neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, išskyrus, kad nėra išduotas statybos leidimas, reikalavimų. Ginčo statinio nugriovimas, turint tikslą gauti statybos leidimą ir pastatyti statinį tokiomis pat aplinkybėmis ir sąlygomis, vertinant nustatytas aplinkybes, kad atsakovas, šalindamas savavališkos statybos padarinius, viešojo administravimo institucijų nurodyta tvarka pašalino viešojo administravimo institucijos nurodytus trūkumus, trukdžiusius jam išduoti statybos leidimą, prieštarautų protingumo, teisingumo principams. Atsakovo argumentus, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškinio senaties terminus nustato įstatymai, o ne administravimo subjektų priimti administraciniai aktai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad savavališkos statybos faktui nustatyti ir jos padariniams šalinti turėjo būti taikomos 2002 m. techninio reglamento nuostatos. Savavališkos statybos faktas užfiksuotas 2007-04-24, yra įrodytas, jį pripažįsta ir atsakovas. Priimant administracinį sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo po Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2006-10-31), nebeliko juridinio pagrindo įteisinti savavališką statybą. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 2 dalį, valstybinę priežiūrą atliekanti institucija gali pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį bei kreiptis į teismą. Atmesdamas ieškinį teismas pažeidė CK 4.103 str. 3 dalį, pagal kurią teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti – kitų alternatyvų įstatymas nenumato. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nevertino aplinkybės, kad po Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2006-10-31 buvo panaikintos iki tol galiojusios 28 str. 1 d. 3 p. nuostatos, numačiusios pareigą ieškovei gauti statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų išvadas, todėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 12.3 punktas prieštaravo savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str. 1 d. nustatytai savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkai. Teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamento normomis ir pažeidė CPK 3 str. 4 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2002 m. patvirtintą reglamentą (2006-03-22 redakcijos), nes civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgal. Nors atsakovas pripažino padaręs teisės pažeidimą, tačiau jis nesutiko, kad vienintelis būdas jį pašalinti – statinio nugriovimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad savavališkai pastatyto statinio nugriovimas, įvertinus visas bylos aplinkybes, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2004-11-09 (duomenys neskelbtini), įregistravo ūkininko ūkį (b. l. 19, 1 tomas). 2006-04-28 atsakovui išduotas statybos leidimas (galiojantis iki 2016-04-27) vykdyti naujos statybos darbus (duomenys neskelbtini), t. y. statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (b. l. 20, 1 tomas). 2007-04-24 atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 5 dėl savavališkai statomo dengto sportinio žirgų maniežo, juo pareikalauta sustabdyti ir nevykdyti jokių statybos darbų. 2007-04-24 atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1, 18.2, 22.1 p. pažeidimo (b. l. 6, 1 tomas), 2007-05-03 atsakovui skirta 2000 Lt bauda (b. l. 7, 1 tomas). 2007-05-11 raštu Nr. 2-1688-(2.20) atsakovas įpareigotas likviduoti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo (b. l. 8, 1 tomas). 2008-01-31 atsakovė nustatė, kad įpareigojimas neįvykdytas (b. l. 9–12, 1 tomas).

Byloje keliamas teisės normų galiojimo laike klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savavališkos statybos padarinių šalinimą vykdė nesilaikydama tuo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatytų procedūrų, todėl neįgijo teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovą įvykdyti reikalavimą – panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti jo savavališkai pastatytą statinį. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šio statybos techninio reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu 2002-04-30 Nr. 216, nuostatomis, nes jos prieštaravo ginčo teisinių santykių metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str. 1 dalies nuostatoms.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė privalėjo laikytis tuo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatytų procedūrų, tačiau pažymi, kad šis pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas gali būti reikšmingas sprendžiant ieškovės veiksmų po savavališkos statybos akto surašymo teisėtumo klausimą, tačiau negali nulemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumo. Minėto statybos reglamento 17 punkte, Statybos įstatymo 28 str. 2 dalies 2 punkte įtvirtinta ieškovės teisė kreiptis į teismą nepriėmus sprendimų, įpareigojančių pažeidėją šalinti savavališkos statybos padarinius. Pagrindas taikyti neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes yra konstatuota faktinė aplinkybė, kad buvo pažeisti normatyviniai statybos techniniai dokumentai, t. y. statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovas nereiškė reikalavimo dėl jo atžvilgiu ieškovės priimtų individualaus pobūdžio teisės aktų panaikinimo, pats pripažino neteisėtos statybos faktą, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neįgijo teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovą įvykdyti reikalavimą – panaikinti savavališkos statybos padarinius.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas netinkamu materialinės teisės normų, konkrečiai – CK 4.103 str., taikymu. Apeliantė nurodo, kad galiojanti CK 4.103 str. redakcija numato teismui teisę tik įpareigoti atsakovą statinį pertvarkyti arba nugriauti. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą pripažįsta nepagrįstu. CK 4.103 straipsnis 2006-10-17 įstatymu Nr. X-858 buvo pakeistas, pakeitimas įsigaliojo nuo 2006-10-31. Atsakovui statybos leidimas išduotas 2006-04-28, taigi byloje šalių ginčijami ir teismo nagrinėjami teisiniai santykiai yra atsiradę iki nurodyto CK 4.103 straipsnio pakeitimo. Pagal bendrąsias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčui išspręsti turi būti taikomas nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku galiojęs įstatymas – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2000-07-18 redakcija (įsigaliojusi 2001-07-01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2008). CK 4.103 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

Iš atsakovo, jo atstovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų (b. l. 20–23, 44–46, 33–38, 56–57, 1 tomas) nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu išduoti statybos leidimą, kurį 2007-11-14 buvo atsisakyta išduoti, nurodant, kad nepateiktas objekto projektavimo sąlygų sąvadas, objektas suprojektuotas už parinktos ūkininko sodybvietės ribų, objektui reikalingos atitinkamų institucijų išduotos specialios projektavimo sąlygos. Pašalinus šiuos trūkumus, statybos leidimą buvo atsisakyta išduoti, kadangi techniniame projekte ūkinis pastatas projektuojamas toje pačioje vietoje, kurioje pagal pateiktą topografinę nuotrauką pastatytas ginčijamas statinys. Iš liudytojos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos parodymų (b. l. 6–8, 2 tomas), ūkinio pastato (8.17) statybos (duomenys neskelbtini), projekto (b. l. 50, 64–169, 1 tomas) nustatyta, kad nėra duomenų, jog statinys neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų.

Ginčo santykiams taikytinas CK 4.103 straipsnis numatė galimybę teismui savo sprendimu įpareigoti statytoją reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu (3 dalies 1 punktas). Kartu su įpareigojimu teismas nustato ir atitinkamą terminą jam įvykdyti. Galimybę sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą numatė ir savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio statybos techninis reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (2006-03-23 redakcija, įsigaliojo nuo 2006-03-24, neteko galios Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 nuo 2007-05-16) 16.2. punktas.

Aiškindamas suinteresuotų asmenų teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimą; teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-133/2008). Pats neteisėtos statybos faktas yra pagrindas nubausti statytoją administracine tvarka, tačiau nebūtinai yra pagrindas statinį nugriauti. Pagal nagrinėjamų šioje nutartyje ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Kaip buvo minėta, iš byloje medžiagos matyti, kad atsakovas yra sutvarkęs visą reikiamą techninę dokumentaciją statybos leidimui gauti, tačiau statybos leidimas ginčo pastatui nėra išduotas vien tik formaliu savavališkos statybos fakto pagrindu, neteisingai aiškinant CK 4.103 straipsnio nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ginčo statinys pastatytas savavališkai, tačiau byloje nustatyta, kad jis atitinka normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus, todėl jo įteisinimas niekaip nepažeis kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, įpareigojimas statinį nugriauti, kad vėliau būtų suteikta teisė jį vėl pastatyti, neatitiktų protingumo principo (CK 1.5 str. 4 d.). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepaisydamas neginčijamo neteisėtos statybos fakto išsprendė bylą palikdamas neapibrėžtą teisinę situaciją – nors ieškovės sprendimai yra galiojantys, nepriimtas įstatyme numatytas sprendimas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių (CK 4.103 str. 3 d. 1–3 p., 4–6 d.). Nors ieškovė ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovą nugriauti statinį, teismas šiuo atveju nėra varžomas ieškinio reikalavimo ir nenustatęs pagrindų šio reikalavimo tenkinimui gali parinkti alternatyvų CK 4.103 str. 3 dalyje numatytą įpareigojimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 330 str.) ieškovės reikalavimą dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), t. y. įpareigojant atsakovą per 3 mėnesius reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Atsakovui per teismo nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, ieškovė turės teisę pareikšti naują ieškinį dėl statinio (jo dalies) nugriovimo (2000-07-18 redakcijos, įsigaliojusios 2001-07-01 CK 4.103 str. 3 d. 1 p., 5 d.).

Priėmus naują teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15 Lt pašto išlaidų pirmojoje ir 4 Lt apeliacinėje instancijose (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovą V. M. per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos reikiamai patvirtinti ginčo statinio projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu.

Iš atsakovo V. M. priteisti 19 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėŽydrūnas Bertašius