Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-12 · Administracinė byla Nr. eI3-262-422/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
eI3-262-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01527-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Atsakovas
S. V.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-262-422/2020 Teismo proceso Nr. 3-65-3-01527-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.2; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo S. V. (toliau – ir paramos gavėjas) 127,79 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. liepos 21 d iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad NMA 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1182 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

Pažymėjo, jog atsakovas 2014 m. birželio 2 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 14-1010099336-A1-1) (toliau – ir 2014 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruotas 1,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Baigus administruoti 2014 m. Paraišką ir pakartotinai ją įvertinus, nustatyta, jog dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo nesilaikymo pagal 2014 m. Paraišką taikoma 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Taigi, po paramos išmokėjimo buvo nustatyta, kad atsakovui dalis (127,79 Eur) paramos nepriklauso, nes jis nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Pareiškėja prašyme nurodė, kad apie priimtą 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. BR6-4585 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Atsakovas atsiliepimo į NMA prašymą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu, Kliūčių sprendimui priimti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2014 m. birželio 2 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką reg. Nr. 14-1010099336-A1-1, kurioje buvo deklaruotas 1,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-161 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 9 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (Žin., 2008, Nr. 9-319; 2011, Nr. 9-416), ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (Žin., 2007, Nr. 78-3157; 2010, Nr. 97-5049).

Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis, atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. neturėjo sutartinių gyvulių, todėl neatitiko Aprašo 7 punkto reikalavimo. Dėl šio pažeidimo atsakovo 2014 m. Paraiškai buvo pritaikyta 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

NMA, nustačiusi, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 45¹ punktu, pakartotinai vertino atsakovo 2014 m. Paraišką ir 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1182 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo vadovaudamasi atsakovas S. V. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie NMA priimtą 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SP1-1182 (11.2.12E) buvo informuotas NMA 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. BR6-4585 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 21 d. raštas), kuris atsakovui buvo išsiųstas paštu (atsakovo pasirinktu informavimo būdu), kaip numato Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, bei kopija išsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Nacionalinė mokėjimo agentūra kartu su raštu dėl skolos grąžinimo atsakovui išsiuntė Sprendimą ir informavo, jog susidariusią skolą jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad atsakovas apie NMA priimtą Sprendimą, susidariusią grąžintinų lėšų sumą, šių lėšų grąžinimo terminus buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 punktas); vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 punktas); grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas).

Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. S. V., teikdamas 2014 m. paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, bei įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.

NMA Sprendime (Sprendimo išraše) atsakovui buvo išaiškinta, kad jis, norėdamas gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą, bei nurodyta, kad gautą išsamų sprendimą bus galima apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad S. V., gavęs NMA Sprendimą, turėjo teisę kreiptis į NMA ir nesutikdamas su juo turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, S. V. skundas dėl Sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų ir apie Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimo apskundimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas bei galiojantis, todėl jo pagrindu iš atsakovo priteistinos grąžintinos lėšos (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas).

Byloje nustačius, kad S. V. Sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, sprendžiama, kad reikalavimas dėl 127,79 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 21 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos. Grąžintinų lėšų taisyklės numato, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (14 punktas). Jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra apie priimtą 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą atsakovą informavo, nepažeisdama Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punkte nustatyto termino. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina prašoma priteisti išmokėtos paramos suma bei 5 procentų metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 21 d.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas priteisti 127,79 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų sumos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš S. V. 127,79 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų ir 79 euro centų) dydžio skolą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų sumos nuo 2018 m. liepos 21 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.

Iš S. V. priteista skola ir 5 procentų metinės palūkanos turi būti sumokėtos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. BR6-4585.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė