Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų :Valstybės įmonės Turto bankas , Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Iš suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas , Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovams , kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jie savo atsiliepimuose nurodė, bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.

Liudytojas A. P. parodė,kad iš pradžių tame name gyveno O. K. senelis K. J. su žmona, turėjo du vaikus A. ir V. A. su šeima –žmonma V. ir sūnumi O. pastoviai gyveno tame name, V. tame name turėjo atskirą kambariuką. A. mirė, ten liko gyventi jo žmona su sūnumi O. Po A. mirties V. tame name nebegyvena. Dabar namą tvarko ir remontuoja A. žmona ir sūnus O.. Pakeitė namo langus, įdėjo duris, šiltina sienas iš vidaus.Viduje pastatė pečių, išvedžiojo radiatorius, suremontavo grindis.Prie namo yra žemės, ją šienauja, turi šiltnamį, žemė valstybinė.

Liudytoja V. K. parodė, kad O. K. nuo vaikystės gyvena senelio name. Be O. K., ten gyveno jo mama V. P. ir tėvas A. K.. V. K. (A. K. brolio) ten nebūdavo. Po tėvo A. K. mirties Osvaldas liko gyventi tame name su mama. Namą tvarkosi, remontuoja, sudėjo langus, grindis, moka mokesčius.

Iš gimimo įrašo matyti,kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai G. K. ir J. V. K..

Iš gimimo liudijimo matyti,kad O. K. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai A. K. ir V. P..

Iš mirties įrašo matyti, kad J. V. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš mirties liudijimo matyti, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo matyti, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K. ir A. K. po savo tėvo J. V. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienas.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. V. K. vardu nuosavybės teise registruota: gyvenamasis namas ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad buvo suformuota statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinio matavimo byla.

Iš testamento registro išrašo matyti, kad A. K. vardu nėra sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties matyti,kad 2018 m. birželio 21 d. V. K. dovanoja sūnėnui ( brolio sūnui) O. K. jam priklausančią paveldėjimo teisę pagal įstatymą į tėvo J. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. V. K. pareiškė,kad palikimą po J. V. K. mirties priėmė 2018-06-21 paduodamas Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą. O. K. dovanojamas paveldėjimo teises po senelio J. V. K. mirties priima.

Iš Pakruojo rajono Pakruojo seniūnijos pažymų matyti, kad O. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1998-11-01 iki 2015-08-23 (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-08-24 adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini).

Iš pažymos matyti,kad A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), jo sūnus yra O. K., gimęs (duomenys neskelbtini).

Iš mokesčių sąskaitų ,kvitų matyti, kad O. K. mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo O. K. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas O. K., įrodinėdamas palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktus, nurodė, kad jis naudojasi, valdo, prižiūri pastatus , likusius po tėvo A. K. mirties. Pareiškėjo O. K. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas O. K. po savo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), liko gyventi tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, tokiu būdu jis po savo tėvo A. K. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443-445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. K. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, kad O. K. a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.