Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Dariaus Kantaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nuteistajam D. V., gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajam N. P., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko, nuteistojo D. V., nukentėjusiųjų N. P. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir paskirta jam 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.

Priteista iš D. V. nukentėjusiojo N. P. naudai 26,20 Eur (dvidešimt šeši eurai 20 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 984 eurai Eur (devynis šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) už advokato teisinę pagalbą. Kita ieškinio dalis atmesta. G. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. D. V. išteisintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. balandžio 16 d., apie 9 val. 45 min., kieme prie (duomenys neskelbtini), stebint nepilnametei G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė N. P. ne mažiau kaip tris smūgius medine lazda į veido ir kairio peties sritį, tuo nukentėjusiajam N. P. padarydamas sužalojimus - muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., nežymiai sužalojo žmogų – N. P..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras savo apeliaciniame skunde prašė pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, D. V., pripažintam kaltu pagal BK 140 str. 1 d. paskirti kitą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto būti namuose. Prokuroras nurodė, kad BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos skirti bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Prokuroro pastebėjimu, teismas, pripažinęs D. V. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., skyrė bausmę – baudą, kuri straipsnio sankcijoje nenumatyta, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai paskyrė bausmę. Prokuroro manymu, D. V. parinktina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš D. V. N. P. jo patirtas išlaidas kelionių į Vilnių pas advokatą, kadangi jis buvo laisvas pasirinkti bet kurį advokatą. Šį pasirinkimą sąlygojo Druskininkų policijos komisariato atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal N. P. 2015-04-16 pareiškimą dėl D. V. įvykdytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu. Ir tik jo atstovui apskundus policijos nutarimą prokuratūrai, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, byla pasiekė teismą, D. V. buvo nuteistas. Teismo nuosprendžiu visos N. P. išlaidos už advokato pagalbą buvo priteistos iš D. V.. Todėl N. P. išlaidos kelionių į Vilnių pas advokatą metu taip pat yra pagrįstos, susijusios priežastiniu ryšiu su nusikaltimu padaryta žala, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir priteistinos iš teisiamojo D. V..

Nukentėjusioji G. P. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendį, kuriuo buvo atmestas nukentėjusiosios G. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš nuteistojo D. V. nukentėjusiosios G. P. naudai 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti dalinai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiųjų skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, jog prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo N. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios G. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroras apeliaciniame skunde pasisakė dėl nuteistajam skirtos bausmės pagrįstumo, nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčijo savo kaltę, nukentėjusysis N. P. teikė alternatyvius prašymus dėl kvalifikavimo, paskirtosios bausmės, taip pat prašė tenkinti pateiktą civilinį ieškinį pilnai, nukentėjusioji G. P. prašė priteisti 2500 Eur neturinę žalą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje D. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. tinkamai, sudėties tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai yra nustatyti, nuosprendyje pakankamai išsamiai ir argumentuotai atskleisti, tačiau nuteistajam D. V. netinkamai paskirta bausmė.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Skiriant bausmę, turi būti įvertinama aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visuma.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. V. bausmę už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, parinko straipsnio sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę ir šio savo sprendimo neargumentavo. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, reglamentuojančias švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nėra, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistajam skiriama bausmė, numatyta BK 140 str. 1 d. sankcijoje. Nuteistasis D. V. anksčiau teismo neteistas – nusikalto pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.), kaltės nepripažino, nedirba, registruotas darbo biržoje, teisėjų kolegijos nuomone, už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam turėtų būti skirta sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, t. y. 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimą nustatytu laiku – nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto – būti namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė padės sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje bei padės pasiekti bausmės tikslus.

Nors nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., neigia, tačiau D. V. kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Kaip matyti iš Iš VTMT Alytaus poskyrio 2015-04-16 specialisto išvados Nr. G 382/15 (06) (t. 1, b. l. 42), N. P. nustatyta muštinė žaizda nosies srityje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje dalyje nurodyta: nosies nugarėlės vidurinėje dalyje - 1x0,2 cm nelygiais kraštais žaizda, pasidengusi gelsvu apnašu. Kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje - 2,5x1 cm blyški melsvai rausvos spalvos poodinė kraujosruva.

Teismo medicinos specialistas buvo apklaustas apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir L. U. savo specialisto išvadą patvirtino bei papildomai nurodė, kad pagal konstatuotą sužalojimą labiau tikėtina, kad N. P. buvo sužalotas lazda, kaip nurodė nukentėjusysis N. P., o ne atsitrenkęs į tvorą ar krūmus, kaip kad nurodo kaltinamasis. Šias aplinkybes patvirtino vaizdo įrašas iš 2015-05-20 CD-R skaitmeninės laikmenos apžiūros protokolo, kuris buvo 2015-05-07 pateiktas nukentėjusiojo N. P. atstovo (b. l. 5-7). Šiame vaizdo įraše užfiksuotas D. V., suduodantis tris smūgius lazda N. P.. Po suduoto trečio smūgio lazda lūžta (t. 1, b. l. 16). Abejoti šiuo vaizdo įrašu bei duota specialisto išvada aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šie įrodymai vienas kitą papildo ir jais remtasi visiškai tinkamai. Šiuos įrodymus taip pat papildo ir nukentėjusiųjų N. P. bei G. P. parodymai.

Nukentėjusysis N. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaimynu D. V. daug metų turi problemų. Nagrinėjamu atveju, išvažiuodamas iš kiemo pamatė primėtytas šiukšles ties jam priklausančio sklypo riba, plastikinius butelius, ir nutarė jas patraukti nuo savo sklypo ribos, sumesdamas šiek tiek toliau, bet ne į D. V. kiemą. Tuo metu, kai jis stojosi, pajuto smūgius vieną po kito, pamatė D. V., kuris rankoje turėjo lazdą ir kuris jį apkaltino, kad neva šiukšlina D. V. teritoriją. D. V. lazda pataikė jam į galvą, ranką, buvo sužalota nosis, bėgo kraujas. Buvo suduoti trys smūgiai vienas paskui kitą. Ar lūžo D. V. laikyta lazda, nematė. Patyrė šoką, nes buvo užpultas iš pasalų, netikėtai. Jį D. V. sužalojo dukros G. P. akivaizdoje, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Po įvykio jis paskambino į policiją, atvykus pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes, po to pats nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba. Vėliau nuvažiavo ir į policiją, kur parašė pareiškimą. Jis D. V. neprovokavo.

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. ryte jos tėvas N. P. vežė ją į gimnaziją. Sustabdė automobilį ir nuėjo nurinkti tuščių butelių. Netrukus ji pamatė atbėgant kaimyną su lazda rankoje. Kai N. P., būdamas valstybinėje žemėje, stojosi paėmęs tuščius butelius, D. V., būdamas savo kiemo teritorijoje, maždaug 2 metrų ilgio, gana stora lazda sudavė jos tėvui 2-3 smūgius. Sužalojo nosį, bėgo kraujas, trečias smūgis buvo suduotas į ranką, arčiau peties. Ji, pamačiusi D. V. su lazda, pradėjo telefonu filmuoti įvykį, tačiau įrašas nepavyko. Sudavęs smūgius D. V. nubėgo. Tuomet buvo iškviesta policija. Įvykį filmavo vaizdo registratorius automobilyje. Dėl įvykio ji labai išsigando, buvo sužalotas jos tėvas, dėl ko patyrė stresą. Ar po suduotų smūgių lūžo D. V. turėta lazda, nematė. Taip pat nematė, kad N. P. būtų ėmęs akmenį ar betono luitą.

D. V. buvusio konflikto neneigia, pripažino, kad su lazda puolė kaimyną N. P., tačiau dėl smūgių nurodė kitas aplinkybes, teigdamas, kad lazda sudavė per N. P. rankose turėtas šiukšles ir neigė sudavęs N. P. į galvą, nebent netyčia per ranką. Tačiau aukščiau išdėstyti nukentėjusiųjų N. P. ir G. P. parodymai, vaizdo įrašas ir specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai neginčytinai, patvirtina, kad D. V. ne tik, kad netikėtai puolė N. P., bet ir jam kelis kartus užsimodamas smogė su lazda, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 140 str. 1 d., už ką D. V. pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Aplinkybių, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė D. V., kad jis tiesiog gynėsi nuo N. P. aiškiai išreikštų grasinimų suduoti smūgius atgal, nepatvirtinami jokias duomenimis. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tikrovės, o teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai ir neišsamiai, pažeidžiant BPK reikalavimus, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Nors į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bei gydymo įstaigoje, nukentėjusysis neužsiminė apie kitą (į petį) suduotą smūgį, tačiau būtina įvertinti tai, kad nukentėjusysis po įvykio buvo sutrikęs, streso būsenos ir atvykusiems pareigūnams visų įvykio aplinkybių galėjo smulkiai nenurodyti, tačiau byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam N. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Skunde teigiama, jog specialisto išvada dėl sužalojimo nukentėjusiajam konstatavimo nėra pagrįstas įrodymas, kadangi ji nekategoriška, tačiau su tokiu skundo argumentu sutikti negalima. Specialisto išvada (Nr. G382/15(06) yra aiški ir pakankamai informatyvi, kad būtų galima ją vertinti kaip objektyvų įrodymą kitų duomenų visumoje.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis nuosekliai neigė savo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir kad tik jis teisingai nurodė įvykio aplinkybes, jog tyčios sužaloti N. P. nebuvo, smūgių į jo kūno vietas nesudavė ir sveikatos nesutrikdė, o N. P. visi veiksmai buvo provokacinio pobūdžio, vertintina tik kaip subjektyvi neteistojo pozicija, nepagrįsta jokiais kitais duomenimis ir vertintina kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo skundo teiginiai dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų nenuoseklumo, nurodant aplinkybes palankias tik nukentėjusiesiems, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi būtent nukentėjusieji, o ne nuteistais yra saistomi atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, todėl spręsti, jog N. P. ir G. P. melavo apie įvykio aplinkybes, siekdami tokiu būdu sau pakenkti, nėra jokio pagrindo, juolab, kad nuteistojo parodymų, kaip minėta, jokie duomenys byloje nepatvirtina.

Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad D. V. pripažintas kaltu nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nukentėjusysis N. P. savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistojo D. V. veikos kvalifikavimu, paskirta bausme, priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.

Nukentėjusiojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. kadangi veika buvo padaryta viešoje vietoje, buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, todėl D. V. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

D. V. nuteistas už tai, jog 2015 m. balandžio 16 d., apie 9 val. 45 min., kieme prie Naujakurių g. 26 ir 28 namų, esančių (duomenys neskelbtini)., stebint nepilnametei G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė N. P. ne mažiau kaip tris smūgius medine lazda į veido ir kairio peties sritį, tuo nukentėjusiajam N. P. padarydamas sužalojimus - muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., nežymiai sužalojo žmogų – N. P..

Pagal BK 284 str.1 d.atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, D. V. prie nukentėjusiojo pribėgo ir su juo konfliktuoti pradėjo dėl to, jog pamatė jį renkantį šiukšles – tuščius plastikinius butelius, kuriuos N. P. mėtė link D. V. sklypo. Tai buvo nuolatinės konfliktinės situacijos įvykis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą, tačiau motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas (2K-484/2014). Todėl apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 str.1 d. įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, pagrįstai atsižvelgė į tokio elgesio paskatas ir veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nekyla abejonių dėl D. V. veiksmų, jog jie buvo atlikti viešoje vietoje tarp dviejų gyvenamųjų namų sklypų, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, abiejų konfliktų paskatos nebuvo chuliganiškos, šiuos konfliktus lėmė asmeninės priežastys (nuteistasis ir nukentėjusysis nuolat konfliktavo dėl asmeninių priežasčių), šį konfliktą matė tik nukentėjusiojo dukra G. P.. Todėl, įvertinus nuteistojo veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad D. V. veika nepasiekė tokio pavojingumo, kuris galėtų būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d., todėl šioje dalyje apylinkės teismas pagrįstai veiką perkvalifikavo. Su įrodymų vertinimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų neatkartoja.

Savo skunde nukentėjusysis išdėstė motyvus ir dėl D. V. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu nuosprendį skundė ir prokuroras, todėl teisėjų kolegija dėl bausmės skyrimo straipsnyje numatytos sankcijos ribose pasisakė aukščiau.

Nukentėjusysis N. P. ir nukentėjusioji G. P. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteistų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sumomis teigdami, kad jos nepagrįstai sumažintos. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis N. P. prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo D. V. 934 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: išlaidos už gydymo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas faktūras - 400 Eur, išlaidos vaistams ir medicininėms prekėms - 92,51 Eur (3,72+40,83+5,92+42,04), kelionių į Vilnių pas advokatą kuro išlaidos - 200 Eur, maitinimosi išlaidos Vilniuje - 27,39 Eur, už nekilnojamojo turto registro pažymą - 3,77 Eur, išlaidos už VĮ Regitra pažymą - 6,90 Eur, išlaidos už automobilio vaizdo registratoriaus SIM kortelės pirkimą - 16,86 Eur, už registratoriaus SIM kortelės pirkimo kvito vertimą į lietuvių kalbą - 12 Eur, išlaidos automobilio amortizacijai 175 Eur (23+152 Eur).

Apylinkės teismas, spręsdamas N. P. civilinio ieškinio klausimą, konstatavo, jog vadovaujantis civilinio proceso kodekso 178 str., privalu įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Prašomos priteisti išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, protingo dydžio, būtinos, ir priežastiniu ryšiu susijusios su padaryta nusikalstama veika bei turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiojo N. P. turtinės žalos atlyginimo reikalavimą, įvertino visus nukentėjusiojo pateiktus duomenis ir padarė išvadą dėl priteistinos civilinio ieškinio sumos sumažinimo, kadangi nustatė, jog byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad gydymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo būtinas, kad nukentėjusiajam objektyviai buvo reikalinga plastikos chirurgo pagalba, o nepripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirto gydymo būtinu, nebuvo pagrindo spręsti, kad losjono nuo saulės MalibSP50, gelio Dermatix bei hemotogeno įsigijimo išlaidos priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu ir buvo būtinos bei proporcingos padarytam sužalojimui.

Teismas taip pat pagrįstai nepripažino N. P. civilinio ieškinio reikalavimų, susijusių su kelionėmis į Vilnių pas advokatą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidomis. Nukentėjusysis pats savanoriškai sudarė susitarimą su advokatu, kurio kontora yra Vilniuje, vykimo pas advokatą į Vilnių būtinumas neįrodytas ir objektyviai nepagrįstas. Atmetus reikalavimą dėl plastinės chirurgijos būtinumo, taip pat nelaikytos pagrįstomis maitinimosi išlaidos, patirtos nuvykus į Vilnių pagal pateiktus kvitus, nes nukentėjusysis valgyti turi nepriklausomai kurioje vietoje jis yra.

Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė ir dėl kitų nukentėjusiojo N. P. civilinio ieškinio reikalavimų – transporto priemonės amortizacijos, naujos SIM registratoriaus kortelės, pirkinio kvito vertimo. Teismo išdėstyti argumentai ir vertinimas yra visiškai pagrįsti ir su jais teisėjų kolegija sutinka, o N. P. naudai iš D. V. priteista 26,20 Eur (3,72+11,81 +3,77+6,9) turtinė žala atitinka realiai patirtas ir pagrįstas išlaidas, kaip tiesiogiai susijusias priežastiniu ryšiu su D. V. padaryta nusikalstama veika.

Vertinant nukentėjusiojo N. P. patirtos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad N. P. dėl D. V. kaltų tyčinių veiksmų ir panaudoto fizinio smurto prieš jį patyrė fizinį skausmą, stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, nepatogumus, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas tinkamai įvertino N. P. patirtos neturtinės žalos dydį bei nepažeidė pusiausvyros tarp nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai priteisė 500 eurų. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su gydytojo nurodymais, piniginių premijų negavimas, nuolatinis nuteistojo D. V. skundų rašymas į įvairias instancijas, nėra aplinkybėmis, suponuojančiomis išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista neturtinė žala 500 eurų yra per maža.

Nukentėjusiosios G. P. apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. P. asmeniškai smurto nepatyrė, o nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas jos tėvui. Jai konfliktai tarp N. P. ir D. V. nebuvo staigmena, tarp šeimų yra įsišaknijusi nesantaika. G. P. nusikaltimo dieną iki jos pilnametystės buvo likę tik 20 dienų, todėl faktiškai jos socialinė branda iš esmės nesiskyrė nuo suaugusio, veiksnaus žmogaus. Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, kad G. P. buvo pasimetusi ar sutrikusi, matydama įvykį, ji nekvietė pagalbos, nemėgino tėvui padėti, o kaip stebėtoja ramiai filmavo visą konflikto eigą telefonu. Nukentėjusiosios reakcija į įvykusi konfliktą buvo užfiksuota automobilyje įrengta vaizdo registravimo įranga ir jokiu aspektu nepatvirtina, jog nukentėjusioji patyrė šoką ar bent stresą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ji buvo pasimetusi, sutriko jos miegas, prasidėjo nemiga, baimė, nepagrįsta jokiais duomenims, todėl neturtinė žala G. P. pagrįstai nepriteista.

Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo pateikti išlaidų kvitai (bendrai 330 eurų sumai), susiję su nukentėjusiojo N. P. atstovavimu Kauno apygardos teisme. Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos nėra per didelės, todėl jos priteistinos iš nuteistojo D. V..

Atsižvelgiant į išdėstytą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam D. V. paskirtos bausmės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. V., nukentėjusiosios G. P. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies (bausmės skyrimo klausimu).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti, D. V., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto būti namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo D. V. nukentėjusiojo N. P. naudai 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) patirtų nukentėjusiojo atstovavimo (už advokato teisinę pagalbą) Kauno apygardos teisme išlaidų.